pagautus ginklus taip pat pasislėpė bate, po suknele esanciomis kisenemis ir visur kitur kur tik galima. taip pat gavusi buteliuka ištuštino dar greičiau nei Adam, tad spjo įmesti į skrynią jos dar neuždarius.
-lekiam?-nusišluoščiusi lūpas dingo kaip jos cia ne nebūtų buvę.

greitai išbėga ir rūsio.

Atėjo. Susirado kažkokį vorą. Tuomet pabandė prisiminti burtažodžius, kuriuos skaitė uždraustajame skyriuje. Išsitraukė lazdelę.
-Imperio,-tarė. Tuomet pradėjo valdyti vorą,-Crucio,-sušnabždėjo. Voras pradėjo neaiškiai kratytis,- Avada Kedabra,-pagaliau ištarė. Voras apsivertė ant pilvo ir padvėsė. Nuėjo.

Kurį laiką paklaidžiusioji senai užmirštais koridoriais, tikrai ne vien dėl to, kad sumėtytų pėdas, E patraukia, kuo įmanoma gylyn į pilį, kol randa kone visiškai nuo gyvybės izoliuotą rūsį. Bevaldydama sklandantį G, praleidžia į rūsį jį pirmą, tuomet įeina pati ir staigiai nuleidžia lazdelę, prieš tai nukreiptą į jį. As a result, palei viską, vyras skaudžiai tėškiasi ant žemės.
- Tikiuosi, tau patogu, - tepasakė brolio balsu Sangrija ir vyptelėjo, tebestebėdama supančiotą sugyventinį.

Curtis'as negalėdamas baisiai priešintis tėškėsi nugara ant žemės ir skaudžiai sudejavo. Kurį laiką negalėdamas ištart nei žodžio, Gareth'as tik tylėdamas gulėjo ant žemės, mąstydamas, gal tokiu atveju bus paliktas ramybėj.
- Būtų patogiau, jei aplink nebūtų virvių, bet ačiū, kad paklausei,- galų gale nepasitenkinimo kupinu balsu, Gareth'as išrėžė, net nedirstelėjęs ton pusėn, kur stovėjo MV. Galvoje sukosi pagrindinė mintis: juk girdėjo šnekant apie vadę, tai kodėl tada balsas vyriškas. Net nebandydamas sėstis ant grindų, Curtis nukreipė žvilgsnį į asmenį, bet žinoma nieko neišvydęs, iš ko galėjo spręst, kaip į jį kreiptis, vyras vėl padėjo galvą ant grindų.
- Rūsys po rūsio. Negalėjai rinktis jaukesnės vietos? Kaip matau, visi jūs vienodi,- nesistengdamas slėpt paniekos, nusijuokė Curtis susitaikęs su mintim, kad už atlaisvintą liežuvį teks iškęst keletą kerų dozių. O kad dabar turėtų lazdelę .. Ai, koks skirtumas.
- Galiu gaut vandens? Žinai, visas tas reikalas rūsy su gyvatėm tikrai iššauks dehidrataciją. Nelabai to norėčiau,- gana laisvai kalbėjo toliau.

VV per tą laiką, kol vyras tylėjo ir rodos, nė neketino į ją žiūrėti, spėjo apsiausto spalvą akesti į raudoną. Alia prieš tai laiko neturėjo. O padarė taip, kad maždaug skirtųsi nuo kitų MV. Juk kapitono raiščio neužsidės, išsiduotų per daug, ir šiaip nepatogu.
- Tavęs niekas nieko nieko neklausė, - atsakė visai nejuokaudama ir su juntama panieka Ella, dar tebekalbėdama brolio balsu. - Bet.. nenoriu, kad numirtum, - vyptelėjo kiek sušvelninusi balsą. - Bent jau ne pirmąją darbo savaitę, - pridūrė, viduje jau besigalynėdama su Frost užleistais kerais. Nes kitaip, turbūt tokių žodžių Gareth nebūtų išgirdęs.
Tvirčiau sugniaužusi burtų lazdelę rankoje, Curtis nukreipė ją į sugyventinį. Kiek sudrebinusi ranką, Curtis dar linktelėjo galvą.
- Crucio. Crucio. Crucio, - visiškai įsitikinusi tuo, kad čia vandens iš lazdelęs burtažodis, ramiai ištarė Stella. Tik po kurio laiko suprato, ką padariusi ir nuledo lazdelę žemiau, kad vanduo, kurį ketinanti paleisti, skrietų kone tiesiai į G burną.
- Aguamenti! - garsiau ištarė burtažodį, ir iš lazdelės pasipylė labai stipri vandens srovė, kur turėjo stipriai trankytis (?) jam į veidą, lyg nebūtų pakakę Nukryžiavimo užkeikimo.

Gareth'as vartė akis tol, kol vadė(sakykim taip, nes jis iki šiol nebuvo tuo tikras) leidosi į trumpas kalbas.
- Tai koks tikslas mane čia laikyt? LEISK KERUS! SPROGDINK VISKĄ IŠ EILĖS. KOKS SKIRTUMAS AR AŠ GYVAS AR MIRĘS?! Pirmyn. Sprogdink viską,- aiškiai leidęs sau per daug, Curtis tik papurtė galvą po savo žodžių, lyg negalėdamas protu suvokt viso šito reikalo tikslo. Netrukus žinoma gavo Crucio. Ir ne vieną. Visus tris. Jei prieš tai jam skaudėjo, dabar padarytas žaizdas tiesiog plėšė. Purtydamasis ir rėkdamas, meldėsi, kad jį kas nors išgirstų, nors tai be abejo buvo neįmanomas dalykas. Nespėjus praeiti daug laiko po Nukryžiavimo užkeikimo Gareth'as pagaliau gavo ir vandens. Nesvarbu, kad srovė buvo gerokai per stipri. Vyras užsimerkęs ir nusukęs galvą į šoną stengėsi pastarąją atlaikyt. Nepatikėsit, bet vanduo jam padėjo prasičiūchyt po paskutinių kerų ir šiek tiek atgavęs jėgas, Gareth'as slinkosi sienos link. Jau antrą kartą šiandien Curtis'ą traukė link sienų, kai iš tikrųjų jis jų negalėjo pakęst.
- Ačiū. Supratau. Kažkas kerų nedasimokė,- prunkštelėjo šiek tiek trindamas rankas, nes virvės jau pradėjo jas pjaut, o šlapios - dar baisiau.
- Nebijai, kad praleisi malonumą? Na žinai, kovos, kerai, kraujas, riksmai. Tikrai skamba linksmai,- kilstelėjo antakį, tik abejojo ar vadė tai matė.

- Ir iš tavęs pasidarysiu kraujo ir riksmų, ypatingai dėl to, kad tiesiog nemoki užsičiaupti, - vyptelėjo Chassagne, dar paleisdama porą crucio ir dovanai pridėdama keletą sectusemprų. - Supranti, kai visi pasiges tavęs, kovos persikels šičia, tad ir nematau reikalo judintis. O jeigu tave išgabenčiau.. kaži kiek gaučiau už šviežiai iškeptą Hogvartso direktorių? Lažinuosi, nemažai, - jau kone su savimi kalbėjosi Johnathan, dar pabrėžęs žodį "iškeptą". Kandangi jau užvaldė seserį, sužinojo, kad ši jam ir leido prasimušti į šį gana atsakingą postą.

Gareth'as sudvejojo. Vargu ar kas dėl jo taip baisiai stengtųsi. Jis aišku nepažinojo dabartinio Hogo, bet nesvarbu. Dar žiojosi ginčytis, bet netrukus gavo kerų po kurių tiesiog susmuko be sąmonės, paplūsdamas krauju iš padarytų žaizdų. Ne, jis nebuvo visiškas lepšė, tiesiog tiek kerų per tokį trumpą laiką darė savo. Negirdėjo jis vado pasvarstymų apie jo paties vertę. Atsipeikėjo netrukus. Kai skausmas buvo atlėgęs ir kraujavimas nebuvo toks stiprus. Kadangi nereikėjo jo labai ragint prabilt, Gareth'as nukreipė akis į asmenį priešais jį.
- Tu vis dar čia?- lyg nelabai tikėdamas tuo ką mato paklausė jis ir šiek tiek pasimuistė, nedrįsdamas zyst, jog jį kaip nors atrištų. - Nestovėk ten taip. Imk kėdę, jauskit kaip namie,- vyptelėjo nors jėgų per daugiausiai ir nebuvo.

Kurį laiką, brolio valdomas Frost kūnas tylėjo. Vyras žinojo apie Curtis'ų vedybas ir niekaip nepajėgė suprasti kaip sesuo sugebėjo už jo ištekėti - žinojo ją bandžius turėti santykių, bet vėliau ji juk ant visko dėjo. O ir šiaip Gareth pasirodė pernelyg annoying. Nesuprato, kaip E, būdama tokia kontraversiška, sugeba jį iškęsti. Nebent jų santykiai būtų pasyvūs. Bet Price žinojo, kad taip nėra - jau ką ir kalbėti apie sesers išraišką, kai jis pagrasino josios sugyventinio mirtimi. Šiaip jam neturėtų rūpėti, bet kadangi jau susrado VV, tai pabaigs domėtis iki galo. Tarp kitko, juk jis buvo ir G svainis. Ne toks, kokio jis norėtų, bet vis vien.
Pagaliau atkreipęs dėmesį į Gareth, jis privertė sesę palenkti galvą.
- Klausyk, jei tavęs dar nenužudžiau, tai gal netrukdyk man savo šnekomis, gerai? kitaip gausiu sulaužyti pažadą.. pagalvok, ką pamanytų žmona, pamačiusi tavę tokį ir dar mirusį? - vyptelėjo vis dar verčiama brolio Ella.

- Tai žudyk!- netrukus išrėkė Gareth'as. Tik kiek vėliau suprato, jog mintyse buvo svarbesnis klausimas: iš kur jis žino?- Palik ją ramybėj, ji čia niekuo dėta. Nori kraujo? Imk mano, laužyk pažadus, kad ir kokie jie ten buvo, man nesvarbu!
Kilstelėjęs toną labiau nei reikėjo, Gareth'as netrukus prisiminė Ellą. Juk pažadėjo grįšt netrukus. Kas jei išvis negrįš? Juk visko gali būt. Rodos ir žaizdas pradėjo stipriau skaudėt. Bet geriau jau pats kentės, nei įvels ją į šitą reikalą.
- Bet kam aš tai sakau? Ko gero, geranoriškumo iš Tavo pusės nesulauksiu, taip?- suprasdamas, kad jei kartais įvykiai pasisuktų taip, jog vyras nužudęs Curtis'ą pradėtų ieškot Ellos, Gareth'as nutarė vilkint laiką, kalbėt nesąmones ir panašiai. Geriau jau mirs jis,nei leis kažkam bent paliest žmoną. Ir taip, jis jau buvo susitaikęs su mintim, jog daugiau jos neišvys, todėl dabar sedėjo ant grindų liūdnai šypteldamas.

- Patikėk, dar ir kaip dėta, - nusivaipė Curtis, vis dar valdoma brolio. - Va, tu tai tik nelabai prie ko.. atsarginiam atvejui. Ji žino dėl ko, - neaiškiai paaiškino John, lyg jo svainis žinotų, apie ką eina kalba. Šiaip buvo pasirengęs viską Curtis'ui išaiškinti. Na, tapatybės klausimo gal nelies, bet whatever. Žodžiu, sukiodama lazdelę tarp rankų, Stella atsirėmė į sieną ir nors ir atrodytų nuleidusi akis į rankas, krašteliu sekė vyro veiksmus ir paprasčiausiai laukė atsakymo. Francesc, aišku, svarstė ar dar parodyti seseriai, kas gali įvykti nesilaikant pažado, paleisdamas porą galingų kerų, bet tikėdamasis, kad ši suprato, nieko tokio nevertė jos daryti.

Gareth'as bandė suvirškint išgirstus žodžius.
- Kaip.. kaip suprast?- dar paklausė jis, nes šiuo metu buvo visiškai sumišęs. Jei jau jis buvo nereikalingas tai kokio velnio dabar šitai kenčia. Aišku, jis nenorėjo ir liest Ellos temos, bet smalsumass darė savo ir tikėdamasis išgirsti kažką daugiau pakėlė išplėstas ir smalsias akis į žmogų priešais jį.
- Galima aiškiau,- paklausė atsargiai.

Chassagne pakripė galvą į šoną.
- O kas jeigu negalima? - galiausiai, po kiek laiko tylos paklausė Frost'o balsu ir žodžius palydėjo sukikenimu. Aišku, irgi brolio maniera, kaipgi kitaip.

Gareth'as prunktelejo, svarstydamas ar asmuo priesais ji dar galejo apie tai pagalvot.
- Juk jei reikalai liecia ja,- pradejo vyras balso tonu, kuris rode, jog priestaraut neverta. - Tada nereikia nei klaust tokiu dalyku,- papurte galva, nuleisdamas zvilgsni zemyn. Kiek buvo galima tampyt jo nervus. Tai, kad Curtis buvo suristas ir issekes tik lengvino situacija, nes priesingu atveju, jis jau dabar stovetu prie sienos priremes MV'ista ir ne itin graziais budais trauktu is jo informacija.
- Sakyk greiciau!- neiskente jis. - Kaip ji susijusi su Tavim ir kas per reikalai cia vyksta?!- mazdaug zinodamas, kad is Ellos to niekada nespes, dabar guodesi tik viltim, jog Mv'istas papasakos daugiau.

Pakreipusi galvą, Frost tik ir laukė konkretesnių klausimų, neketino pasakoti visos istorijos nuo pradžių. Pagaliau tai išgirdęs, Cesc privertė seserį atsitiesti, ir vos šyptelėjęs ėmėsi atsakinėjimo.
- Vaikystėje ji man tiek kartų pakiaulino, kad ant milžino kaulų nesuskaičiuosi. Sakykim taip, kad sugebėjau atsitiesti ir sugrįžau.. atsilyginti, - užbaigė nusprendęs, kad žodis kerštauti čia nuskambės per žiauriai. - Nors turėčiau atsidėkoti vietiniam laikraščiui. Nebūčiau pamanęs, jog faktas, kad Stella ištekėjo būtų kažkas daugiau nei paistalai, bet surizikavau.. Ir štai aš čia, - jau kone didžiuodamasis paaiškino Johnathan. - O tu dėtas tuo, kad ją vedei.. Ji kentės. O jei ne, tada kentėsi tu, o tada ji kentės dar labiau, gal ir numirs ne savo mirtimi.. Crucio! - dar nutaikęs lazdelę į G, mintyse pridūrė „sectusempra”. - O, žiū, visą kalbą sukūriau, - šaltai nusijuokė Price. - Tikiuosi Ella šią žinutę suprato tinkamai, - jau visiškai tyliai, sau pridūrė, stebėdamas besiraitantį ir kraujuojantį vyrą pridūrė, jau sukdamas ratus po rūsį.

[[ ūūūūūūūū ją, VESTUVIŲ KARŠTINĖ minima kur tik nueisi. ;DDDDDDDDDDDDD ]]

Springdamas savo paties krauju ir spjaudydamas ji i sali, Gareth'as deliojo neaiskias mintis. Kerstas uz vaikiskas isdaigas. Jam tai neatrode labai rimta, taciau, kita vertus, jei tai nebutu taip rimta, situacija butu visai kita.
- Neliesk Ellos!- galu gale atsikirto skausmui praejus.
Sekancias kelias minutes tyledamas, Gareth'as maste. Netruko pastebet, jog ta istorija nieko akivaizdaus ir labai paaiskinancio nepasake. Nuo to jam tik kilo dar daugiau klausimu. Ketindamas bent keleto ju paklaust, Gareth'as kostelejo.
- Ka tokio ji galejo padaryt budama dar vaikas, kad sitaip jos nekenti?- nesuvokdamas kaip dar isvis galima jaust antipatija jo zmonai, Curtis susirauke. - Ir ne. Crucio uz atsakyma nepriimu,- dar pridure jis, atremdamas galva i siena, nes kuo toliau, tuo sunkiau ja daresi islaikyti.

- Tai aš buvau vaikas. Ji jau senai suvokė savo veiksmus ir jų pasėkmes. Tikrai gerokai anksčiau, nei tu įsivaizduoji, - pridūrė vyriškis, vis dar vaikščiodamas pirmyn ir atgal E kūne ir vartydamas jos lazdelę tarp rankų. - Dėl Merlino apsiausto, aš ją pažįstu jau dvidešimt vienerius metus, o tu.. Pusę? - paklausė John, labai neįstikinęs savo pastaruoju žodžiu ir iškeldamas vieną antakį aukštėliau.
- Žmogau, tu baigi mane išvesti iš kantrybės. Pagalvok, ar nenorėtum jos išvysti dar kartą, dabar prikandęs liežuvį, nei laikytis kvailų principų ir ginti ją, nors ir pati ji prisipažįsta kalta bei galiausiai numirti, šitaip suteikdamas tiek skausmo? - jau ir balsu kiek dramatizuodamas paklausė Gareth'o, po truputį jau gundymasis pažado seseriai sulaužymu.

Nuleides negirdomis replika apie pusmeti kai pazista Ella, Gareth'as atsiduso. Zinoma, jis labai gerai girdejo kiekviena zodi, bet parodyt to neketino.
- Ka turi omeny 'pamatyt ja'?- netrukus paklause to, kas siuo metu pasirode keisciausia dalis is viso ju pokalbio. Kaip jis pamatys Ella, jei pats bus mires anksciau, nei Mv'istas butu sugebejes sugaudyt Chassagne. Kol kas viskas rodesi labai painu ir neisaiskinama.
- Jei tik yra sansas..- netrukus prabilo jis. - Palik ja gyva. Nemanai, kad taip ji labiau kentes? supranti, kai manes nebus,- guztelejo peciais nors pats kiek dvejojo savo tokiu pasiulymu.

Sangrija atsiduso. Francesc nesitikėjo, kad išaiškinti viską bus taip sunku. Tiesą sakant, kai Curtis daugiau kalbėjo, nei mąstė, tai nieko dugiau ir nebuvo galima tikėtis.
- Nė vieno nežudysiu, jei tik Stella laikysis pažado. O kitaip mirsi tu, - šyptelėjo per kaukę VV, nors vyras to ir nematė.

- Kokio dar pažado?- jausdamas, kad kaip koks asilas turi traukt informaciją žodis po žodį, Gareth'as sunkiai atsisudo. - Jei neklystu, tu kažką minėjai apie savo pažadus?- dar pasitikslino jis. Juk akivaizdžiai girdėjo frazę apie tai, jog jei Gareth'as bereikalo aušins burną, jis sulaužys kažkokį tai pažadą. Kaip pastarasis suprato, pažadas ko gero buvo skirtas Ellai. Kita vertus, jis manė, kad buvo vertas pasitikėjimo ir jei Ella nutylėjo kažką svarbaus, ką akivaizdu ji ir padarė, Curtis'as dar sudvejos prieš viešindamas MV'istui kokia svarbi jam šiuo atveju buvo žmona.

- Žmogau, nesikabinėk prie žodžių! - susierzinęs, pasiunčia jau nebetokių taiklių sectų į G. - Nemanai, kad per daug sau leidi? paprastai nepažįstamiems to nepasakoju, - su šiokia tokia panieka balse, priduria jau apsiraminęs Frost sesers kūne. - Stella man kai ką pažadėjo, už tai liksi gyvas. Tai lyg ir pažadas iš mano pusės, dabar jau aišku? - atsidususi Ella nekantriai paaiškino.

Bet pastarosios, ar bent jau viena iš jų, vis vien kirto Gareth'ui ir šis susiraukęs tik pasuko galvą į šoną. Jam ir taip jau skaudėjo visą kūną, taip, kad didelio skirtumo paskutiniai dveji kerai nepadarė.
- Aš nesikabinėju. Tiesiog. Viskas per daug keista. Ką Stella Tau pažadėjo?- paklausė mąstydamas, jog visiškai nenujaučia kame čia reikalai.

- Ji tau nepapasakojo? - nusijuokė Cesc šaltu balsu, dabar jau visiškai įstkinęs sesers duotu žodžiu ir būdamas visiškai patenkitas ir besididžiuojąs savimi. - Ką gi, jei jau Stella to tau nepapasakojo, nemanau, kad turiu teisę tau tai atskleisti, - šyptelėjo pro kaukę Gareth'ui ir itin tyliai atsiduso.