Beveik privažiavusi prie Berlyno sustojo. išsitraukusi telefoną surinko numerį. atsiliepė vyriškas balsas.
-oui?
-êtes-vous à Berlin?-pasidomėjo Katherine.
-non. Je suis à Paris. Je suis en attente pour vous.-barbendamas pirštais į stalą atsakė vyras.
-patienter. ce que tu fais là? nous avons convenu de nous réunir ici!-Katherine spyrė į motociklo padangą ir netyčiukais ši atsiskyrė nuo kitų dalių.
-a...mon avion coincé ici. Je ne peux pas faire quelque chose. venir à Paris et nous allons nous rencontrer.
-vous, fils de pute. faire glisser ton cul ici, ou il sera avec beaucoup de trous. comprendre?-apšaukusi vyriškį vis dar giliai kvėpavo.
-oui... bien sûr dame,-sutrikęs atsakė vyras.
visą likusį kelią Katherine turėjo žingsniuoti pėsčiomis, nes jos motociklas buvo sugadintas.

Nuėjus kiek toliau nuo Elenos namo, Smitas sustojo, dešinę ranką laikydamas kišenėje, o joje - lazdelę. Vaikinas stovėjo Lynn atsukęs nugarą, nors puikiai žinojo, kad to daryti tokioje situacijoje tikrai nevertėtų. Galiausiai nusprendęs, kad užtenka žaisti tą žaidimą "Tu apsimesk gera, o aš patikėsiu", išsitraukė lazdelę, tačiau jos nukreipti į senų laikų draugę neskubėjo. Aštas sukinėjo ją rankose pasiruošęs bet kurią akimirką atsisukti ir pasinaudoti ja.
- Kodėl tu šitaip... - ne itin garsiai ar tuo labiau linksmai sumurmėjo, žiūrėdamas į žemę. Vaikinas visada buvo minkštas su tokiais, kuriuos pažįsta. Žmogų, kurį mato pirmą kartą nudėti jis būtų galėjęs tą pačią akimirką, tačiau norint pakelti lazdelę prieš tą, su kuriuo jis patyrė daugiau gerų akimirkų, visada reikėdavo nugalėti tas akimirkas vėl grįžtančias į galvą.

Ashlynn ramiai stovėjo žiūrėdama į Smith'o jai atgręžtą nugarą, viena ranka kišenėje taipogi spausdama lazdelę taip stipriai, kad keista, jog ši nepradėjo laidyti kibirkščių. Pastebėjusi, kad Ashton išsitraukia savo magiškąjį šakalį, tą patį padarė ir pati. Ne taip kaip vaikinas, lazdelę į priešininką ji nukreipė iš karto, tačiau pulti neskubėjo. Gal ją pristabdė aiškiai rodomas Šašto nusivylimas. Į jo užduotą klausimą, kuris turbūt iš viso buvo retorinis, Lynn atsakyti nesiruošė. Tačiau tyla pamažu darėsi nejauki. Nors kažkuris iš jų turėjo pagaliau pulti pirmas, nutraukdamas šitą dramatišką akimirką ir pradėdamas kovą, dėl kurios jiedu čia ir atėjo apsimesdami gerais draugais, Scott nejautė didelio noro laidyti kerus vaikinui į nugarą, nes, kad ir kaip keista bebūtų, kažkaip kažkodėl sugebėjo išlikti garbinga bent iš dalies. Tačiau vis dėl to nujautė, kad Ashtas nebus toks blondiniškas dūra, kokį primeta bendraudamas su dailiomis merginomis, ir sugebės laiku išvengti jos puolimo. Iš visos priešininko laikysenos Ash matė, kad jis pasiruošęs bet kurią akimirką atsisukti. Kiek Ashlynn prisiminė, Ashton kovose sekdavosi neblogai.
Po dar nežinia kiek laiko, galbūt po keleto sekundžių, kurios atrodė kaip minutės ar valandos, mergina nežymiai mostelėjo lazdele net nepasivargindama ištarti burtažodžio ir paleido į de Smith raudoną Sustingdymo kerų spindulį. Keistoka, kad naudojo tokius šiaip gana nekenksmingus kerus vietoj to, kad iš karto paleistų Avadą ar kokį kitą pavojingą užkeikimą. Nujautė, kad vėliau gali gailėtis, bet norėjo ilgiau pažaisti su Smith, o kažkur giliai pasąmonėje galbūt netgi nenorėjo jo mirties.

Smitas kelis kart spėjo pakeisti žvilgsnio kryptį - kelias akimirkas apžiūrinėjo lazdelę, galiausiai pakėlė galvą ir įsižiūrėjo į horizontą, kurį vietomis dengė reti namai. Panašiu greičiu keitėsi ir mintys - staiga jis ėmė malšinti prisiminimus apie kažkurią pjankę nusprendęs, kad reikia kovoti. Paprastai Smitas tikrai nebuvo toks nostalgiškas - tiesiog dabar jis puikiai žinojo, kad atsižvelgiant į Lynn atkaklumą ir azartiškumą, kova tikrai baigsis dramatiškai. Labai dramatiškai. Nesvarbu kuris, bet vienas iš jų tikrai gyvenimą užbaigs. Būtent tai ir buvo to laukimo ir neskubėjimo priežastis. Nenoras nutraukti tos tylos. Įkyrėjusios tylos ir labai dramatiškos akimirkos.
Aštas, pagaliau grįžęs į realybę, įtempė bene kiekvieną kūno raumenį ir stengėsi įsiklausyti į kiekvieną krebždėjimą, tikėdamasis išgirsti Lynn atsitraukimą, žingsnį ar galiausiai lazdelės mostą. Būtent pastarąjį garsą, medienos skrodžiamą orą, Smitas ir išgirdo. Nepraėjus turbūt nei sekundei, Aštas nėrė į šoną tuo pačiu ir apsisukdamas, bei lazdelę nutaikydamas į merginą.
- Sectumsempra! - šūktelėjo, aiškiai nusprendęs su bežodžiais kerais nesicackinti - jie reikalauja susikaupimo ir rimties, kurios, po tokių staigių judesių Smito galvoje tikrai neliko. Nė nelaukęs, kol mergina atsitokės ir pasiųs į Ashtą dar kokių kerų, vaikinas pakeitė buvimo vietą, kelis žingsnius žengdamas į šoną. Tiesiog buvo be galo sunku nustovėti vietoje, kai kūną buvo užplūdęs toks adrenalinas.
- Stupefy! - kirto dar kartą. Burtažodį Smitas žadėjo tarti visai kitokį, mąstė netgi apie Avadą, tačiau pačią paskutinę, lemiamą akimirką, Aštas stipriai persigalvojo.

Kadangi Ashlynn dar prieš paleisdama kerus buvo beveik šimtu procentu įsitikinusi, jog Smith spės kaip nors išsisukti, jam taip ir padarius nedvejodama nė akimirkos ji nėrė už arčiausiai pasitaikiusi medžio, o po sekundės dalelės pro šalį pralėkė vaikino pasiųsti pirmieji kerai, kurie nukirto kelias gan storas šakas. Baisoka būtų ir įsivaizduoti, kaip tada būtų nukentėjęs merginos kūnas, jei ji nebūtų laiku pasitraukusi. Jau ketindama lįsti iš už savo priedangos, Lynn išgirdo Ashtą tariant kitą burtažodį ir netrukus pro šalį jau lėkė jo paleistų kerų spindulys. Sunkiai įstengdama nustygti vietoje, Scott vikriai peršoko iš šios priedangos prie kitos - kur kas storesnio medžio, pro kurio iš po žemės kyšančių šaknų tarpus galės laisvai taikytis į priešininką. Priklaupusi taip, kad Smith negalėtų normaliai į ją nusitaikyti, mergina sekundę ar dvi bandė susikaupti, tačiau galiausiai nutarė, kad su bežodžiais kerais terliotis nereikia ir staigiai nusitaikiusi į de Smith paleido Avadą. Paskutinę akimirką suvokusi, ką daro, šiek tiek kryptelėjo lazdelę ir kerai buvo paleisti ne vaikinui į krūtinę, kur Lynn iš pradžių taikėsi, o kažkur į šoną. Mintyse keiktelėjusi dėl savo dvejonės, mergina prisiminė kur kas geresnį kovojimo būdą nei kvailą mosikavimą lazdelėmis, todėl kaire ranka, kurią valdė bemaž taip pat gerai kaip ir dešinę, išsitraukė iš dėklo, pritvirtinto ant blauzdos, revolverį. Vienu piršto judesiu užtaisiusi ginklą, Ash pašoko ant kojų ir išlindusi iš už savo priedangos nuspaudė gaiduką kelis kartus, taikydamasi Smith'ui į pilvą.

Smitas nė nežiūrėjo kur pataikė jo pirmieji kerai - vaikino dėmesį kur kas labiau patraukė keistos žiežirbos iš lazdelės galo po antrojo burtažodžio. Buvo įprasta, kad netgi lazdelės kartais ima kaisti nuo pernelyg sunkių burtažodžių naudojimo ar įnirtingos kovos viduryje ima ir susprogdina ką nors be šeimininko paliepimo, tačiau dabar, dvikovos pradžioje ir dar po tokio paprasto burtažodžio kaip Stupefy - tai nustebino net patį Aštą. Vis dėl to kaip ir visada nusprendęs, kad "ai, p* taip turi būti", Aštas vėl susikoncentravo į savo priešininkę. Vėl gi - ne itin ilgam. Kai tik vaikinas jau norėjo paleisti mažiausiai kelias Bombardas, kurių turėtų užtekti stambaus medžio, už kurio slėpėsi Lynn, pašalinimui, ši skėlė atgal tokį burtažodį, kurio vaikinas negalėjo priimti, tiesiog tikėdamasis, kad padaryta žaizda netrukdys tolimesnei kovai. Aštas nėrė būtent į tą pusę, į kurią ėmė skrieti žaibas, merginai kiek suminkštėjus ir pakoreagavus jo kryptį. Tyliai, vos lūpomis nusikeikęs, Smitas pasilenkė ir kerai praskriejo pro pat jo nugarą, kas taipogi nekėlė itin šiltų emocijų Ashlynn atžvilgiu.
- Bitch, - murmtelėjo eilinį kartą supratęs, kad mergina vis dėl to rimtai pasiruošusi padaryti Smitui galą. Vaikinas gana staigiai atsitiesė ir nebe taip savimi pasitikėdamas paleido į tą pusę, kur tikėjosi esanti Lynn, vos vieną Bombardą. Deja, Aštono lazdelė padarė tikrai nedėkingą veiksmą šeimininkui - kerai, kurie turėjo skriesti į Smito priešininkę staigiai ėmė skrieti į priešingą pusę ir eilinį kartą tik vieno žingsnio į šoną pagalba Aštas išvengė labai įdomaus ir šimtu procentų cenzūruotino savo galvos ištaikymo. Žaibas kirto į kažkokį nedidelį pastatą buvusį už keletos metrų nuo kelio. Nebevaldomos lazdelės sustiprinta bombarda taip ištaškė tą namelį, kad keletas nuolaužų, atskridusių iki pat Aštono trenkėsi jam į petį. Dėl taip pakrypusių veiksmų išblaškytas Smitas sviedė lazdelę į šoną ir žvilgtelėjo į petį kiek pasukdamas galvą. Žinoma, jo priešininkė tuo metu nesnaudė ir pakeitė kovos tipą. Nors ir jau sužeistas, Smitas patenkintas nusišypsojo tik išgirdęs šūviu garsus ir laisva, nesužeista ranka pakartojo bene šimtus kartų atliktą veiksmą - staigiai išsitraukė užtaisytą pistoletą iš jo dėklo ir nutaikęs į Lainą, kelis kartus numygė jo gaiduką, tuo pačiu dar ir pasitraukdamas į šalį.

Kelias akimirkas su susidomėjimu ir netgi šiokia tokia nuostaba, kuri retai pasirodydavo merginos veide, dažnai būnančiame be jokios išraiškos ir tik su šaltumo kauke, stebėjusi kaip Ashton lazdelė krečia kažkokius pokštus ir stoja prieš savo pačios šeimininką, Ashlynn pagaliau susivokė, kad stovi atviroje vietoje, nesislėpdama už jokio medžio, akmens ar dar kažko, už ko būna galima pasislėpti. Jai taip begalvojant, pasigirdo garsūs sprogimai, į visas puses išsilakstė kažkokio namuko lentos ir Lynn, pamačiusi kaip viena iš tų lentų trenkia vaikinui į petį, jau pradėjo abejoti, ar jis iš viso įstengs dar tęsti kovą. Bet iš kart po šios merginos minties jai už akių užkliuvo priešininko veiksmas, kai jis tiesia ranką išsitraukdamas ginklą. Kaip tik laiku sureagavo į tai, mat vos tik žengė link medžio, už kurio slėpėsi anksčiau, pro šalį pralėkė kelios Smith'o paleistos kulkos. Dar trimis ar keturiais gaiduko nuspaudimais iššaudžiusi į Šaštą visas revolveryje buvusias kulkas. Scott visiškai pasislėpė už medžio. Nutarusi negaišti laiko ginklo užtaisymui, tiesiog nusviedė jį į šalį ir mikliai išsitraukė pistoletą. Nežinia, kiek laiko ji slėpėsi už to medžio, gal tik sekundę, mat viską altiko labai greitai, tačiau jai atrodė, kad visą amžinybę, mat laikas kažkodėl sulėtėjo. Prisiminusi, kad rankoje laiko dar ir lazdelę, ne taip kaip Ashtas, kuris liko vien su žiobarišku ginklu, mergina stipriau ją suspaudė. Tada akimirksniu pašoko ant kojų ir jau nežinia kelintą kartą iššokusi iš savo slėptuvės paleido į Ashton kulkų papliūpą, o po kelių akimirkų ir kažkokius neaiškius kerus, sprendžiant iš purpurinės spalvos žaibo - Dolohovo užkeikimą ar kažką panašaus. Nelabai pati žinojo, kokie ten kerai, mat ištarė pirmą į galvą atėjusį užkeikimą, nė nesistengdama suprasti, koks jis. Buvo spėjusi visiškai įsijausti į kovą ir užplūsta adrenalino nė negalvojo apie tai, kad šaudo bei leidžia pavojingus kerus į žmogų, kuris kažkada buvo jos draugas. Vis dėl to, kažkodėl susilaikė nuo mirtį nešančių žalių žaibų.

Pats Smitas, kaip ir Ashlynn, nelabai jautė kas vyksta aplinkoje, kokie kerai į jį skrenda, kiek kulkų jį aplenkia. Tiesiog jis jautė neapsakomai stiprų adrenalino kiekį ir skausmą, kurį sukėlė viena iš pirmųjų Lynnaš kulkų, perskrodusių Ashton šoną. Vaikinas paleido į merginos pusę mažiausiai penkias kulkas, kol jo pistoletas taipogi tapo bevertis. Smitas neturėjo kur slėptis, jis stovėjo ant kelio ir mintis, kad Lynn bet kurią akimirką, kaip būtent šią ji ir padarė, gali pasislėpti už vieno iš tų medžių, kurių toje kelio pusėje, kurioje buvo Lynn, buvo pilna, tiesiog žudė. Aštas neturėjo pakankamai laiko pasikeisti apkabai, tiesiog sviedė ginklą į šoną ir išsitraukė dar vieną. Prieš išeinant jam nesurašė, jog reiktų pasiimti kelis kart daugiau ginklų, na, kaip įprasta. Dabar tai buvo paskutinis jo šansas nukauti Lynn, kadangi lazdelė buvo išmesta, o tai buvo paskutinis ginklas. Vaikinas paleido kelias kulkas į Scott nusitaikęs į ją kur kas kruopščiau nei prieš tai - kiekviena kulka buvo brangi ir iš kart krito ant žemės, kadangi norint išvengti purpurinio žaibo tai buvo vienintelė išeitis. Smitas, nors ir gulėdamas, neprarado entuziazmo ir tiesiog aukščiau kilstelėjęs pistoletą, eilinį kartą pasiuntė į merginą kelias kulkas, tikėdamasis, kad ši nedings už medžio. Aštas, vos tik gavęs laisvesnę sekundę pakilo nuo žemės. Į jį parskrido kažkoks rimtesnis Lynn užkeikimas, privertęs vaikinas vėl kristi ant žemės. Žiaurus skausmas, daug kraujo. Tramdydamasis, Smitas pabandė keltis, tada vėl suklupo. Susiėmęs už kraujojančios žaizdos, Aštas pakartojo veiksmą, tačiau netyčiomis nuspaudė pistoleto gaiduką, kuris buvo nukreiptas į šokinėjančią, besisukančią ir visokį kitokį shit bemalančią Smito lazdelę. Kulka kirto tiesiai į ją. Neaišku kas atsitiko, viskas aplink ėmė sprogidinėti, visur matėsi tik žaibai, galiausiai lazdelė ŽIAURIAI ŽIAURIAI ŽIAURIAI sprogo, ugnis apėmė bene visą kelią, visur buvo dūmai, nieko nebesimatė. Kai dulkės nusėdo, ant žemės buvo tik žiauriai žiauriai žiauriai daug kraujo. Smitas dingo. Arba tiesiog žuvo.

((Tu nori pasakyt kad nudejai Smitha?))

(( Ne, išėjo sausainių ir botagėlių pirkti jis. ))

((Tai ka mes dabar Fi pasakysim?(susimasciusi kilsteli antaki) :D))

(( Hehehheheehhehehehhehehehehehehe. :DDDDD ))

((Nieko cia juokingo (issigandusi virpa) Vos tik Fi pasakysim kad Asthonas negyvas, ji mus susaudis ir dar ak nors padarys 8vispedama kilsteli antaki) ir Asthas paliko mus su tuo tvarkytis?? (kilsteli antaki) kur jo protas? :DD))

[[ Fi reakciją atspėjai. Esmė ką dabar daro Bella ir Elena. Pamačiusios, kad Ashtas negrįžta, ir numanančios blogiausia, eina ieškoti Fi tai jai pranešti. Aišku? xD ]]

((Aš jas nuvesiu, bet tuoj varau nuo pc tai tavkykitės žmogia.))

[[ Ok. Nes Fi dar įstrigusi su Deppu, tai nežinau, jeigu Lynn pasakys Jageriui kad Smith'as dead kad gautų premiją, tai galbūt jis sukvies visus MV'istus kad ir ką jie bedarytų, o Fi tada pabėgusi pareitų į viešbutį kur visi jau yra. Paaiškintų situaciją, ir mąstytų ką toliau daryti. ]]

((Tai mums su Bella gal ateit į viešbutį pas Aivę ir laukt tavęs pareinančios? >.>))

((O kad Smithas negyvas galetume suzinot is Bellos brolio :D))

[[ Jo. Taip ir darykit. ]]

Kadangi Smith šįkart taikėsi jau kur kas atidžiau nei pirma, nors tai ir truko tik vos vos ilgiau, Ashlynn jau spėjo greitai apgalvoti, kur šoks slėptis. Šiaip šitai tokiomis situacijomis darydavo jos pačios kūnas, nes protas būdavo atsijungęs ir ji visus veiksmus atlikdavo praktiškai instinktyviai. Tačiau per šią pauzę buvo duota laisvė ir protui. Žodžiu, Aštui pradėjus šaudyti, Scott atšoko ne į tą pusę, kur buvo jos ankstesnė slėptuvė ir kur de Smith galėjo tikėtis kad ji trauksis, o į visai priešingą. Išvengusi daugumos kulkų, Lynn visgi nesugebėjo šito susišaudymo baigti pati nesusižalodama. Turbūt paskutinė vaikino paleista kulka kliudė jos petį ir Ash suklupo. Dar nespėjusi susivokti, iš naujo užtaisyti savo ginklo ar paleisti į Ashton kokių kerų, mergina išgirdo dar vieną šūvį, o po to jau prasidėjo visiškas balaganas. Jai pro šalį į visas puses lakstė įvairių spalvų spinduliai ir į galvą netgi atėjo mintis, jog Smith'ui į pagalbą atlėkė jo draugužės. Tačiau netrukus mergina suvokė, jog visi tie kerai sklinda iš vieno taško - ore besivartaliojančios nebevaldomos vaikino lazdelės. Akimirksniu supratusi, kad geriau nestypsoti vidury kelio, greitai sumojo, kad rankoje vis dar laiko savo lazdelę, kuri, laimei, jos klauso. Riktelėjusi kažkokį burtažodį, kuris net nesigirdėjo dėl įvairių sproginėjimų aplink, Lynn susikūrė perregimą skydą apsaugantį nuo kerų ir atbula pasitraukė link vieno iš daugybės čia esančių medžių. Saugiai už jo pasislėpusi, pralaukė nežinia kiek laiko. Atrodo, visa tai truko vos kelioliką sekundžių, tačiau merginai atrodė kad kur kas ilgiau. Žodžiu, kai viskas pagaliau nutilo, Scott panaikino skydą ir tik tada prisiminusi, kad turėtų skaudėti kulkos kliudytą petį, susiraukė. Kažkodėl kai apie tai negalvojo, skausmo ir nejautė. Susiėmusi už žaizdos, žengdama per nuolaužas ir spindulių išmuštas žemėje duobes nuėjo link tos vietos, kur turėjo būti Ashton. Bet jo ten, aišku, nebuvo. Tik išsitaškęs aplink kraujas, iš kurio bet kas nuspręstų, jog vaikinas žuvo. Kurį laiką paspoksojusi į vieną iš didžiausių kraujo dėmių, kuri dar nebuvo susigėrusi į žemę, Ash niūriai šyptelėjo. Savo pergale šito pavadinti negalėjo. Pagaliau nutarusi, kad ilgiau čia būti nėra prasmės, paprasčiausiai išnyko.

Kadangi nuo traukinio iki artimiausios Smitui žinomos kavinės buvo geras gabalas kelio ir tai reiškė, jog Aštas turės daug laiko apmąstymams, vaikinas net nepajunta, kaip pasuka būtent į šį kelią. Vos tik prieina vietą, kurioje patyrė tiek daug kančių, Smitis automatiškai sustoja, nurydamas burnoje susikaupusius skysčius. Ašto akys lėtai perbėga visą vietovę, mintyse vėl iškyla vaizdas. Žaibai... kulkos... Nežymiai nusipurtęs, Smith vypteli, žengdamas toliau, kur užmato savo lazdelę. Jeigu ne Ashlynn, galbūt dabar aš vis dar būčiau su Fi... Mes turėtumėm kokį mažą padarą ir nuolat pyktumėmės... Ir nė pats nesupratęs ar jis Ash dėkingas ar jos už tai nekenčia, Smitis pritupia pasiimti lazdelės, perlūžusios kelis kartus. Iki tol tikėjęsis, kad galbūt netgi pavyks ją susitaisyti - vis dėlto pirmoji ir bene geriausioji Ašto lazdelė - dabar Smitis skaudžiai nusivilia. Dar kiek pavartęs nuolaužas, Ash atsitiesia ir įsimetęs lūženas į kišenę, paprasčiausiai nužingsniuoja tolyn.

(( kąąą... man reikia penkis pranešimus parašyt. xD ))

[[ Aš jau buvau pamiršusi apie tai, kad reikia penkis pranešimus parašyt xDDDDDDDDD ]]