Sulaukusi dar vieno smūgio, ne mažiau skausmingo už pirmuosius, Ashlynn trenkėsi į žemę ir kelias sekundes beveik nesigaudė aplinkoj, o kai migla, atsiradusi dėl skausmo, pasitraukė nuo akių, Jageris jau buvo keliu primynęs jos kaklą, kone smaugdamas. Stebėdama kaip jis išpučia dūmus, Lynn jau nujautė, kas laukia toliau. Ir netrukus tai pasitvirtino, nes vyras prispaudė cigaretę jai prie odos. Sukandusi dantis kad nesudejuotų iš skausmo, Ash užsimerkė, bet netrukus vėl atmerkė akis, Christian pridėjus ginklą jai prie smilkinio. Buvo visiškai tikra, kad tuoj pat jis ją nudės, nes, kaip ką tik suprato, Chrisui ji visiškai nerūpi. O ji nesugebėjo jo nušauti kai turėjo progą. Kvailė.
Nesulaukusi mirtino šūvio, Scott tiesiog nusekė akimis vyrą, kuris kažkodėl apsigalvojęs atsitraukė ir ramiausiai nužingsniavo prie durų. Lėtai atsisėdusi, Ash pridėjo delną prie kaklo, kur vis dar tarėsi juntanti vyro kelį. Visa kone tirtėjo iš neigiamų jausmų maišaties - pykčio, liūdesio, baimės, nusivylimo. Žvilgsniui vėl užkliuvus už pistoleto, gulinčio ant grindų, mergina staiga nutarė šiuos jausmus naudoti ne savęs gailėjimuisi, o nukreipti prieš Christian. Mikliai pašokusi ant kojų, aurorė pagriebė ginklą nuo žemės ir nutaikė Jageriui į nugarą. Po akimirkos pasigirdo atlaužiamo saugiklio spragtelėjimas.

Jageris, eidamas link durų dar pagriebė nuo stalo visus savo daiktus. Nusprendęs, jog apsirengs kabinete, persimetė švarką ir marškinius per petį ir tiesiog nuėjo. Deja, jau stovint tarpduryje, tylą, kurią iki tol trikdė tik Jagerio žingsniai, perskrodė garsas, kuris pasigirsta tik atlenkiant saugiklį. Vyras sustojo ir šiek tiek nuleido galvą, bandydamas sutramdyti šypseną. Na, šypsena... Ji buvo tokia pašaipi ir ciniška, kad net šypsena buvo sunku ją pavadinti. Nežymiai papurtęs nuleistą galvą, vyras neskubėdamas atsitiesė.
- Gi vis vien nešausi, - pilnu paniekos, pašaipos ir kas be ko linksmumo, lyg Lynn tik ką būtų skėlusi anekdotą balsu ištarė.

Įdėmiu ir įtariu žvilgsniu stebėjusi, kaip Jageris sustoja, nuleidžia galvą, o po to vėl atsitiesia, Ashlynn jau pamažu glaudė pirštą prie gaiduko. Ne taip kaip anksčiau kai nesugebėjo nušauti Christian, dabar degė žiauria neapykanta, kuri pakeitė dar vos prieš kelioliką minučių pradėjusius busti šiltus jausmus. Šiuo metu ji norėjo tik vyro mirties. Buvo pernelyg įskaudinta, kad nesugebėtų dabar paleisti kulkos tiesiai jam į nugarą. O kažkurią akimirką jau manė, kad Chris gali būti bent iš dalies toks, kaip tada, kai jie buvo pora.
-Tu tuo įsitikinęs?- tyliai, kone šnabždėdama ištarė šiek tiek prikimusiu balsu. Žodžiai skambėjo šaltai ir kažkaip kraupokai. Nelaukusi, kol Chrisas sugebės susivokti kad dabar ji nebebus tokia silpna kaip anksčiau ir tikrai jį nupils, Scott nuspaudė gaiduką ir šūvio garsas aidu atsimušė į tuščio kambario sienas.

Jageris nespėjo nė prasižioti dar vienam paniekinančiam sakiniui, kai į jo nugarą praskrido kulka. Žiauriausias garsas, kurį Chrisas išgirdo, tai buvo garsas, kai kulka perskrodė odą. Sunku apibūdinti tą garsą, labai tylų, tačiau taipogi, keliantį skausmą. Vyras, žinoma to aiškiai nesitikėjęs, kelioms akimirkoms prarado visą tą erzinančią mimiką. Neįprastas skausmas tik liudijo, jog kulka perkirto kažką svarbaus. Atrodė, jog kraujas, besisunkiantis iš žaizdos ir žinoma liečiantis atvirus audinius trigubino skausmą. Ta vieta žiauriai pulsavo ir netgi Christian, neišlaikęs skausmo, atsišliejo į sieną. Dėl prarandamo kraujo, kuris tekėjo bene fontanais pamažu ėmė silpti sąmonė ir vyras nuslydo ta pačia siena ant žemės, visai pamiršęs, kad turi vaidinti. Net išvadinti Scott kale, ar tuo labiau ieškoti pistoleto nesinorėjo.

Stebėdama, kaip vyras atsišlieja į sieną ir matydama skausmo perkreiptą jo veidą, Ashlynn nejučia niūriai šyptelėjo. Šiek tiek nuleidusi ginklą ir nutaikiusi jį Christian į galvą, tarsi ruoštųsi jį pribaigti (tiesą sakant, tai būtent tai daryti ji ir ketino), Scott priėjo arčiau Jagerio. Sustojo už maždaug metro, žiūrėdama į kraujo balą, kuri sparčiai plėtėsi ir raudonai nudažė grindis po vyro kojomis. Buvo beveik šimtu procentų įsitikinusi, kad vyras savyje neatras jėgų išsitraukti ginklą. Geriausiu atveju paskutinį kartą išspaus kažką panašaus į paniekinamą šypsnį su skausmo šešėliu.
-Dvėsk...- tokia pačia intonacija ištarė žengdama dar vieną žingsnelį į priekį ir priglausdama ginklą Chrisui prie smilkinio.

Kraujas, kuris tekėjo iš Jagerio žaizdos, leidosi nugara, kaupėsi aplink Chris'ą. Žaizda velniškai pulsavo, kiekvieną kartą versdama kūną trukčioti. Vaizdas ėmė lietis, artėjančios Scott kojos vis labiau blanko. Christian ėmė vis dažniau kvėpuoti ir menkiausias krustelėjimas, netgi krūtinės judinimas reikalavo daug jėgų. Spėjęs kelioms akimirkoms prieš tai užmerkti akis, dabar vyras įsižiūrėjo į ne itin aiškų Scott siluetą ir labai labai sunkiai, tačiau vis dar žiauriai šyptelėjo.
- Eik veliop, - vos girdimai ištarė, giliai kvėpuodamas ir vėl užmerkė akis. Žaizda buvo tokia gili ir skausmas buvo toks žiaurus, kad Jageris netgi norėjo mirti labiau nei prieš tai.

Žiūrėdama į dėl kraujo netekimo išblyškusį vyro veidą, Ashlynn pamažu nuleido ginklą, staiga tarsi pabudusi ir suvokusi, ką ketina daryti. Neprisivartė iššauti mirtino šūvio. Nors mėgino vėl sugrąžinti tą pyktį, kurį jautė vos prieš kelioliką sekundžių kai šovė į Jagerį, prisimindama, su kokia piktdžiuga jis stebėjo jos kančias, noras žudyti ją visiškai apleido. Žengusi kelis žingsnius atbula, Lynn vis dar neprisivertė atitraukti akių nuo vyro veido, tačiau ją iš tokios būsenos pažadino pistoleto, išslydusio iš rankos ir krentančio ant žemės garsas. Staiga nusisukusi, Scott nuėjo prie durų ir uždėjo ranką ant rankenos, tačiau sustingo. Neprisivertė palikti Chriso čia, kai jis galėjo mirti bet kurią akimirką. Nuleidusi galvą, Ash kelias akimirkas grūmėsi pati su savimi, o tada apsisuko ir priklaupė prie vyro. Išsitraukusi lazdelę, kuria jau nežinia kada paskutinį kartą naudojosi, kurį laiką spaudė ją rankoje, mėgindama susikaupti, nes gydomieji kerai nebuvo jos stiprioji pusė. Pagaliau nusprendusi, jog ilgiau gaišti negalima, Lynn pridėjo lazdelę prie žaizdos, iš kurios plūste plūdo tamsus raudonas skystis, sumurmėjo kelis burtažodžius. Kulka, įsmigusi kažkur Jagerio nugaroje, neaišku kaip išnyko ir žaizda pradėjo trauktis. Kai neliko nė menkiausios žymės ant vyro odos, bylojančios kad į jį kažkas šovė, Ashlynn nuleido galvą ir atsišliejo į sieną šalia Christian. Mėgino suvokti, kurių galų jam padeda, tačiau mintys, kurios piršosi į galvą kaip atsakymai, jos nežavėjo. Scott negalėjo nudėti vyro netgi po to, kai jis aiškiai parodė kad jos nekenčia, po to pažeminimo.
Blausiai šyptelėjusi, Ash šiek tiek primerkė akis, nes adrenalino antplūdžiui praėjus skausmas, sukeltas smūgio į galvą pistoletu ir spyrio į krūtinę grįžo. Pakėlusi letenėlę, Lynn apčiuopė skaudamą vietą galvoje ir pajuto kažką šilto ir skysto. Net nepažvelgusi į ranką nesunkiai suprato, jog tai kraujas. Tyliai, beveik negirdimai atsidususi, mergina lazdelės pagalba užsigydė žaizdą ir vėl nukreipė žvilgsnį į Jagerį. Nujautė, jog jis tikrai jai nedėkos už pasigailėjimą, jau greičiau išvadins baile, o gal ir sumuš.

Jageris buvo toks nusilpęs, kad net nejautė kas vyksta aplink. Jam nė nerūpėjo ką ten Scott daro, net nerūpėjo ar jis jau padvėsė ar ji jau šovė. Na, tiesiog, visiškas pochuizmas.
Ashlynn ilgai kuitėsi ir to ilgo laiko laisvai pakako Jageriui šiek tiek atsigauti. Po to, kai Scott jau sėdėjo šalia, praėjus dar kelioms minutėms, Christian pagaliau ėmė suprasti kas vyksta, tačiau žinoma, žiauriai miglotai. Vaizdas vis dar buvo neryškus, Lynn kvėpavimas atrodo skambėjo už kelių šimtų metrų. Turbūt dėl to, kad visai buvo pamiršęs koks jis yra, Chrisas tiesiog giliau įkvėpė ir pasviro į šoną, šitaip atremdamas galvą į Scott.
- Ačiū, - vos girdimai sušnabždėjo, nė nenorėdamas atplėšti akių. Buvo aišku, jog tiek kraujo nepraradęs ir taip skausmo neiškamuotas Jageris tikrai būtų pasiuntęs Lynn tolitoli, trenkęs jai ir liepęs užsikrušt.

Chrisui palinkus ir atsirėmus į merginą, ji šiek tiek įsitempė ir trumpam užsimerkė. Buvo keista jausti jį taip arti, tačiau atstumti jo negalėjo. Prikandusi lūpą, Scott atmerkė akis, padėjo lazdelę kažkur šalia ir kilstelėjusi ranką mergina švelniai prisilietė prie išbalusio Jagerio skruosto, tačiau netrukus atitraukė ranką tarsi nudeginta. Žinojo, kad vos vyras normaliai atsigaus, jai veikiausiai teks kentėti jei ne smūgius, tai bent jau pašaipius žodžius.
Jageriui netikėtai ištarus žodį, kurį mergina mažiausiai tikėjosi išgirsti, Lynn nukreipė šiek tiek išsigandusį žvilgsnį į vyrą. Pirma į galvą atėjusi mintis buvo, kad jam haliucinacijos. Tačiau netrukus Ash nuvijo tokias mintis šalin ir nukreipusi žvilgsnį kažkur į grindis pradėjo laukti, kol Christian galutinai atsigaus.

Christian nesąmoningai šyptelėjo, kai Scott prilietė jo žandą ir šiek tiek sujudėjęs, tiesiog atsijungė. Kokias dvidešimt minučių, Jageris buvo visiškai kitame pasaulyje. Ne itin judėjo. Gal kažkiek ir girdėjo aplinkinius garsus, tačiau buvo pernelyg išsekęs, kad į juos reaguotų. Praėjus toms varganoms dvidešimčiai minučių, Christian pagaliau jautėsi kiek geriau. Paprastai tokios žaizdos gydomos kur kas ilgiau, tačiau magijos pagalba reabilitacijos užteko vos tokio trumpo laikotarpio. Sunkiai pakėlęs lyg švininę galvą nuo Scott peties, vyras nurijo seiles ir sumirksėjo. Vaizdas buvo kiek ryškesnis, pats jautėsi stipresnis. Sudėjęs delnus ant žemės, Jageris sunkiai tačiau vis dėl to atsistojo ir apsigraibė šonus. Radęs pistoletą, pamaigė jį, tačiau vis dėl to nuleido galvą ir įsižiūrėjo į sėdinčią Lynn.
- Kodėl tu to nepadarei? - uždavė vienintelį rūpimą klausimą.

Visą tą laiką, kol Chris buvo lyg ir be sąmonės, Ashlynn praktiškai nejudėdama sėdėjo ir spėliojo, kas bus kai vyras atsigaus. Šiam pagaliau sukrutėjus ir atsitraukus, mergina kiek pasuko galvą stebėdama jau besistojantį Jagerį. Akimis nukeliavusi jo visiškai nepridengta krūtine žemyn, stebėjo, kaip vyras ieško pistoleto ir kažkaip vangiai svarstė, ar jis ketina ją nušauti ar padaryti ką nors panašaus. Kai vyras net nenukreipė ginklo į ją, o tik uždavė klausimą, Ash pakėlė galvą ir pažvelgė jam į akis.
-Nemanau, kad tu suprasi,- pagaliau tyliai ištarė. Nė neketino pasakyti kodėl iš tikrųjų neprisivertė jo nudėti, nes vis tiek būtų susilaukusi tik pašaipų. Sunkiai atsidususi, Scott lėtai atsistojo, toliau stebėdama vyrą.

Jageris kažką dirbo su diržo sagtimi, gal bandė užsisegti, na žodžiu, į Ashlynn nežiūrėjo būtent iki tol, kol ji prabilo. Pakėlęs akis į merginą, vyras porą sekundžių tyliai pražiūrėjo į ją, kol galiausiai ištiesė ranką, paėmė ją už delno ir atsargiai timptelėjo į save stipriai, kiek leido tuo metu buvusios jėgos. Merginai atsiradus šalia, Christian vis dar stipriai laikė jos delną.
- Atsiprašau. Tikrai, - tiesiog ištarė, žiūrėdamas merginai į akis. - Nežinau kas man užėjo. Bijojau, kad tu man vėl pradėsi rūpėti, - tikrai nebe tokiu pat užtikrintu balsu kalbėjo, kur kas tyliau, švelniau ir nedrąsiau.

Pajutusi Christian ranką prie savosios, Ashlynn šiek tiek įsitempė ir, kai vyras timptelėjo ją į save, kone skriste įskrido jam į glėbį, nes nors ir nusilpęs, vyras vis dar buvo fiziškai už ją žymiai stipresnis. Sunkiai alsuodama, Scott iš netikėtumo išplėtė akis, Jageriui atsiprašius. Nejučia kilstelėjusi laisvąją ranką, kurios nelaikė vyras, mergina prisilietė sau prie kaklo, kur jautė nemalonų dilgčiojimą ir kur matėsi nedidelė žymė nuo užgesintos cigaretės. Pati nesuprato, kodėl taip padarė, gal tiesiog mintimis sugrįžo į tą akimirką, kai Chris ją kankino.
-Christian,- vos girdimai sušnabždėjo, nežinodama, ar galima tikėti jo žodžiais. O tikėti norėjo. Vietoj to, kad dar ką nors pasakytų, Ash kiek nedrąsiai, dvejodama prisiglaudė prie Jagerio, kaktą atremdama jam į krūtinę. Lyg ir parodė, kad jam atleidžia. Tikrai nebūtų taip greitai atleidusi, jei ne baimė, kurią patyrė manydama, jog Chris mirs.

Merginai priglaudus kaktą, Jageris paprasčiausiai lengvai užmerkė akis. Akimirka buvo neįkainojama, tiesiog ramybė. Chris'as švelniai spaudė Ash delną savajame ir net nesiruošė paleisti. Laisvąjį delną Jageris lėtai ėmė tempti Scott kūnų aukštyn, kol galiausiai sustojo prie kaklo ir nustūmė jį kiek toliau, po merginos plaukais, kur ir buvo ta pati jo palikta žaizda. Vyras neįtikėtinai švelniai perbraukė per ją, lyg norėdamas sužinoti kaip stipriai sužalojo Ashlynn. Veido mimika, kaip nekeista, nepakito, nors Jageris mintyse ir tyliai keiktelėjo save. Ta pačia ranka Chrisas apkabino Lynn per liemenį.
- Man reiktų eiti, - tyliai ir kas be ko labai nenoriai sušnabždėjo, visiškai nenorėdamas palikti šios vietos ir grįžti prie baigiančio jį sunaikinti darbo.

Užmerkusi akis, Scott toliau beveik nejudėdama glaudėsi prie Chriso, tikėdamasi, kad ši akimirka nesibaigs dar kokią valandą ar dvi. Jausdama kaip Jageris lėtai kelia ranką jos kaklo link, mergina šiek tiek įtempė kūną suprasdama, jog prie žaizdos jis greičiausiai prisilies ir nenorėdama per daug aikčioti iš skausmo. Po akimirkos pajutusi keistai švelnų vyro prisilietimą, Lynn beveik nepajuto skausmo ir pamažu atpalaidavo įsitempusius raumenis.
Christian nutraukus tylą žodžiais, kuriuos Ash šią akimirką girdėti norėjo mažiausiai, ji šiek tiek atsitraukė ir pakėlusi galvą pažvelgė vyrui į veidą. Kiek pasistiebusi ir taip sumažinusi jų ūgių skirtumą, lūpomis prisiglaudė prie jam priklausančių. Nejautė didelio noro leisti jam išeiti. Suvokė, kad Fiona ir kiti maištaujantys Hogvartso mokiniai bei mokytojai ilgai nesėdės rankų sudėję, kad gali greitai vykti dar vienas perversmas, kurio metu mokykla bus atsiimta ankstesnės valdžios, ir nežinia kaip baigsis Jageriui.
-Noriu eiti kartu,- tyliai ištarė pagaliau nutraukusi lūpų kontaktą. Nujautė, kad šis jos noras bus atmestas ir neketino labai ūžti kad vyras leistų jai eiti su juo, tačiau norėjo bent jau pamėginti.

Vos tik Ashlynn pakėlė galvą, Jageris žinoma ją nuleido, tiesiog norėdamas aiškiai matyti jos veidą, kai ši, spėjo, ką nors sakys. Christian prisimerkė ir įsižiūrėjo į merginos akis, veido mimikoje nedarydamas jokių pakitimų iki pat bučinio. Jageriui, iki tol beveik neturėjusiam jokio artimesnio kontakto su mergina, neįmaišius gašlumo prieskonio, dabar visiškai nesinorėjo nutraukti bučinio. Vyras užmerkė akis ir tiesiog... tęsė lūpų kontaktą. Ashlynn atsitraukus, Chrisas ganėtinai smalsiai stebėjo ją, kol veide atsirado šypsena. Na, ne tokia kaip įprasta, bet tokia pašaipoka. Christian nebuvo iš tų vyrų, kurie negalėtų visu pajėgumu šaudyti, jeigu žinotų, kad kažkur šalia tuoj pat gali būti peršauta jo... na, mergina, kuriai jis kažką jaučia.
- Žinoma, kodėl gi ne, einam, bus taip smagu vienam į kitą pašaudyt! - pernelyg entuziastingu balsu pasiūlė, paleisdamas merginą. - Kad ir ką tu sakysi, aš nepatikėsiu, kad tu eisi kartu su mv, prieš kuriuos kovojai visą savo gyvenimą, - vyptelėjo, pagaliau baigęs mažą aktorinį intarpą.

Matydama Chriso veide atsirandant tą pašaipią šypsenėlę, prie kurios jau buvo spėjusi įprasti, mergina spėjo morališkai pasiruošti vyro žodžiams, kurie, aišku, nebus patys maloniausi. Jageriui prakalbus su nemaža ironijos doze balse, Lynn veidas praktiškai nepakito, liko ta pati vos matoma švelnumo išraiška. Vyrui ją paleidus iš glėbio, merginos lūpose atsirado maža liūdnoka šypsenėlė.
-Aš neisiu nei kartu su MV, nei prieš juos, Christian,- ištarė gana ramiu balsu. Ministerija nė nesistengia kovoti su Mirties Valgytojais, o jai nusibodo plėšytis vienai. Buvo visiškai pasimetusi, pati nelabai žinojo, ko nori. Ir nuo Death Eater'ių turbūt skyrėsi tik tuo, kad nežudė silpnesnių už save, nes šiaip žiaurumo jai netrūko. Aišku, visiems tiems mokinių žudymams ir panašiems dalykams Scott turbūt niekad nepritars, tačiau... jei reikėtų rinktis tarp krūvos jai visiškai nepažįstamų vaikigalių ir Jagerio gyvybės, ji nedvejodama pasirinktų jį.

Jageris užsimerkė ir delnu patrynė užmertkas akis. Kelias akimirkas luktelėjęs, vyras atsimerkė ir pasisuko į Ashlynn, kaip beveik visada, nežymiai primerkęs akis.
- Einam. Man dar reikia trumpam užsukti į kabinetą, - sumurmėjo ne itin noriai ir pasilenkęs susirinko visus savo daiktus. Dar kelias akimirkas luktelėjęs, Jageris išėjo iš kambario, aiškiai tikėdamasis, kad mergina eis kartu.

Chrisui pagaliau parodžius lyg ir pritarimą merginos pageidavimui eiti kartu, Ashlynn, kol Jageris rinkosi drabužius, ginklo apkabas ir kitus savo daiktus, paėmė nuo žemės jau nežinia kelintą kartą numestą savo pistoletą ir jį įsidėjo į dėklą. Dar pagriebusi kažkodėl ant grindų pamestą savo lazdelę, ją taipogi įsidėjo, tada pasisuko į išeinantį Christian ir išrisnojo paskui jį.