Džoja linktelėjo galva ir kiek linksmiau nusišypsojo. Netrukus jau nusigręžė ir nukulniavo į nurodytą vietą. Galop radusi popierius, pasirašė ir vėl grįžo ten pat, ties miegamojo slenksčiu.
- Jau pasirašiau, - pranešė, nusišypsodama. - Dokumentus galėsi atsiimt pas notarą.. Kažkur apie pusę penkių, - pridūrė, pamąsčiusi, kiek dabar laiko ir kiek laiko turėtų užimti popierių tvarkymas. Vėiau, kiek pasisuko į duris ir vėl pažvelgusi į tuos du lovoje, šyptelėjo, tiesa, nevisai natūraliai.

Džojai išėjus į svetainę, Gareth'as dar dirstelėjo į Stellą ir gūžtelėjo pečiais. Netrukus iškėlė kojas iš lovos ir pasilenkęs, susirado džinsus ir netrukus įlindo į juos. Kai Džoja vėl grįžo atgal, šis sėdėjo ant lovos krašto ir užsimetė marškinius, bet segiot jų nesivargino. Išklausęs tai ką turėjo pasakyt mergina ir sulaukęs žvilgsnio, Curtis atsistojo ir keliais didesniais ir skubotais žingsniais, atsidūrė prie durų ir uždėjo delną ant rankenos. Pakėlė dėkingas akis į Džoją.
- ačiū,- dar balsiai ištarė, kad būtų tikras, jog mergina jį supras. Dar buvo matyt ir tai, kad tarp jų jau buvo galima skelbt paliaubas.

Džoja tik linktelėjo, dar kartelį nusišypsojusi. Toks Gareth pusiau pusnuogis apsirengimas kėlė nedidelę nostalgiją, tad šypsena išėjo natūraliai liūdnoka.
- Aš jau eisiu, - lyg atsisveikinimą pasakė, jau judėdama link išėjimo.

Curtis linktelėjo.
- Aš.. palydėsiu,- užbaigė frazę, nors buvo matyt, kad jis ne tai norėjo pasakyt. Tačiau, tas jo "palydėsiu" nuskambėjo labai natūraliai ir Curtis šyptelėdamas nusekė, paskui Džoją.

- Nereikia, pati galiu išeiti, - šyptelėjo Džoja. - Beje, šitą irgi pasilik, - prisiminusi ir ištraukusi raktą iš kišenės, pasisuko į Gareth ir paėmusi jo delną, įdėjo raktą tiesiai į jį. Šypelėjusi, pakėlė akis nuo delno ir patrukusi rankas, atbulomis, bet jau lėčiau toliau ėjo link durų.

Curtis sugniaužė delne raktą, nežiūrėdamas merginai į akis.
- Sėkmės,- teištarė, nes jis visgi tik pirmą kartą papuolė į panašią situaciją ir nežinojo ką sakyt. Atbulas žengė žingsnį atgal. Jei Džoja nenori, jis ir neseks iki pat durų. Pakėlęs žvilgsnį nusišypsojo.

Džoja pati irgi jautėsi nejaukiai. Tiesa, ne vien šiuo momentu: vien nuo įėjimo į Gareth butą ji pajuto, kad kažkas čia ne taip. Būdama šiaip gana jautroka asmenybė, Džo jautė, kad iki ašarų trūksta nelebai daug, net ir gyvenimui pamokius, kad jausmų rodyti neverta.
- Ir jums, - galop, po netrumpos pauzės, pratarė gerokai tylesniu balsu ir kiek nervingai nusišypsojo. Džoja juk nebuvo tokia visai jau.. blondinė, nors ir plaukų spalva bylojo ką kitą, suprato, kad Curtis bus žymiai geriau su ta kita moterimi, kurios vardo kol kas nenorėjo žinoti. Na, mergina visai nenorėjo pyktis, o galbūt su ja būtų draugėmis, bet jai tiesiog reikia laiko. Atsigauti po to, ką dabar pati padarė. Na, bet juk Džoja neturėjo kitos išeities. Pirma, nenorėjo G laikyto pririšto prie savęs, jei jis to nenori, o antra, juk jų santykiai juk ir buvo pašliję. Net motina jai sakė netekėti, bet juk ji buvo kvaila ir durna. Na, dabar jau pasimokė.
Džo nebeketino ir sakyti kodėl čia atėjusi. Būtų paprašiusi duoti pinigų, jei jau David nebenori kartu gyventi su ja, gyventi kažkur kitur, nes motina jau irgi nebepriėmė („juk sakiau, jog taip baigsis“), bet jau dabar išsiskyrė.
- Bet žinok, kad man paskambinti gali bet kada, - dar ne iš šio, ne iš to, pridūrė. Nebuvo bejausmė, ir vis dėl to kažkiek tikėjosi, kad Gareth kurioje nors gyvenimo srityje kiek nenusiseks, ir, šiaip, jo skambutis Džoją pradžiugintų. Dar šyptelėjusi, pasisuko link durų, ir žengusi keletą žingsnių, paspaudė rankeną ir pakankamai pačiai pravėrusi duris, netrukus dingo už jų. Beje, visi jos ištarti žodžiai buvo nuoširdūs, be jokių pošlų poteksčių ar keršto troškimo. Tiesiog suprato, kad nesikišti į judviejų reikalus būtų geriausia išeitis.

Gareth'as nieko neatsakė. Džojai uždarius duris, jis tyliai atsiduso. Nemanė, kad atsiras gyvenime akimirka, kai staiga sumąstys paskambint merginai. Nors ko gero labiau nenorėjo, kad tokia atsirastų. paprasčiausiai neturėtų ką jai pasakyt. Apsisuko. Kurį laiką dar delsė grįšt pas Stellą. Baisiai jau užsimanė cigaretės. Pasuko galvą į svetainę, kur tikriausiai būtų radęs minimum bent jau porą cigarečių, bet į galvą atėjo mintis, kad dabar ji tik pakenktų. Pasikasęs galvą grįžo į miegamąjį. vengdamas Stellos žvilgsnio, parsirado atgal į lovą ir įsitaisė ant krašto.
- Ji atidavė man raktą..- atgniaužė delną, nepakeldamas akių. ŽInojo, kad pagal viską turėjo džiaugtis, tačiau kažkas iš vidaus jį vis vien graužė. kažkas, ko Curtis apibūdint negalėjo, todėl pasirinko nutylėt. Bent jau iki tol, kol nebus paklaustas.

Stella kurį laiką pati manė irgi eisinati ieškotis cigarečių, bet tuo metu į kamabrį pargrįžo Gareth. Mintyse nusikeikusi, kad jau kokią gerą parą nenuodijo savo plaučių nikotinu, pasuko galvą į vaikiną ir tyliai atsiduso.
- Kas dabar blogai? - atsargiai paklausė Chassagne, nužvelgdama grindis, kad nors maždaug įsivaizduotų, kur guli jos rūbai.

- Nežinau,- papurtė galvą pasakydamas teisybę, nes pameluot turbūt įtikinamai nebūtų sugebėjęs. - kažkodėl šlykščiai jaučiuosi. Tai normalu?- paklausė jau pakeldamas žvilgsnį ir bandydamas šyptelt.
vis dėl to, juk patirties tokiuose reikaluose neturėjo, todėl ir klausė Stellos, nors ši turbūt žinojo ne ką daugiau už jį. Greičiausiai jam tik reikėjo, kad kas nors pasakytų, jog viskas normalu, taip ir turi būt ir viskas susitvarkys.

- Radai kieno pakalaust, - nedelsusi prukštelėjimu į Gareth repliką atsakė Stella. Po kelių akimirkų suvokė, kad atsakyti turėjo ne taip ir pati sau šyptelėjo.
- Nežinau,kaip tu, bet aš labai norėčiau kavos, - sėsdamasi, gerokai švelnesniu balsu ištarė, nusprendusi, kad visai neblogai būtų nusukti temą.

Curtis jau beveik ruošėsi atsakyt "virtuvę turbūt rasi" ir pats dingt į dušą mažiausiai pusvalandžiui su tokia veido išraiška, kuri reikštų, kad jis mažų mažiausiai mėgins nusiskandint, bet apsidžiaugė, kad iškart neleptelėjo tokio atsakymo, nes netrukus apsigalvojo. Palinksėjo galva.
- Kavos. Ir cigarečių,- nusišypsojo ir pakilo nuo lovos krašto. Prieš išeidamas į virtuvę, dar iš spintos išsitraukė kažkokią pilką maikę ir pusiaukelėj iki virtuvės, ja pakeitė iki tol vilkėtus marškinius.
Kol stovėjo virtuvėj ir ruošė kavą, bandė negalvot apie Džoją ir jos grąžintą raktą, bet netrukus šis pasidarė labai sunkus kišenėj. Curtis ištraukė jį ir nužvelgė. Sugniaužė rankoj ir nužingsniavo į svetainę, kur pagal idėją, turėjo mėtytis Stellos ir jo striukės. Žvilgsniu suradęs Chassagne striukę, dar atsigręžė atgal, patikrint ar ši neatseka ir įkišo raktą į jos striukės kišenę. Nuo stalo paėmė cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį.
Išsišiepdamas grįžo į virtuvę. Suėmė abu puodelius ir grįžo į miegamąjį. Sustojo tarpdurį.
- Gal vis dėl to nori pusryčių?- paklausė, jei kas pasiruošęs grįžt atgal.

Stella, dar prieš Gareth atsistojant, žiojosi sakyti, kad nereikia niekur eiti ir apskritai, gal geriau apsieiti ir be cigarečių, bet laiku save sustabdė ir linktelėjo galva, tuo pačiu nusišypsodama. Tuo tarpu, kol jis buvo užtrukęs virtuvėje, susirado rūbus ir netrukus jais jau mūvėjo. Buvo gan nemalonu dėvėti darbiniais rūbais, bet kitų Chassagne juk ir neturėjo. Dar kiek pasitaisusi sijoną, pastebėjo Curtis jau ateinantį į miegamajį, ir klestelėjo ant lovos krašto. Patraukusi užkritsius plaukus nuo akių, Frost atsigręžė į vaikiną ir šyptelėjo.
- Ne, rytais mano apetitas prastas, - dar kiek atceit galvodama, prieš tai pašiaušė plaukus žemiau pakaušio ir vis dar šypsodamasi žiūrėjo į G.

Gareth'as linktelėjo galva, atseit "supratau".
- Gerai. Nes mano irgi. Arba galima sakyt, kad jo visai nėra,- jau žingsniuodamas link lovos, kalbėjo. Pirmiau įsitaisė ant lovos krašto šalia Stellos, tik tada įdavė jai puodelį ir atkišo cigarečių pakelį.

- Man kartais atsiranda. Bet tik labai labai kartais, - dar paaiškina Stella. Visgi pamanė, kad gyvenant kartu tokia informacija gali praversti. Paėmusi puodelį iš Gareth rankų, Chassagne šyptelėjo ir gurkštelėjusi kavos, ją, kad neišvirstų, įdėjusi tarp kojų, paėmė vieną cigaretę. Puodelį netrukus ji vėl paėmė į rankas, tarp pirštų laikydama ir nikotino pagaliuką.

Gareth'as dantimis išsitraukė cigaretę ir švystelėjo pakelį į šoną, ant lovos. Žiebtuvėlių prisidegė cigaretę ir tada tuo pačiu pridegė ir Stellai. Nebereikalingas žiebtuvėlis nukeliavo ten pat kur ir pakelis. Įtraukęs dūmo, Curtis apsidairė ieškodamas peleninės, bet labai tingėjo keltis ir eit ieškot pastarosios, todėl įsikandęs cigaretę, nuo netoliese stovėjusios komodos pasiėmė lazdelę ir išsibūrė. Grąžino lazelę atgal, perėmė cigaretę į ranką ir gurkštelėjo kavos.
- Tau į striukės kišenę įdėjau raktą. Dėl visa ko,- žiūrėdamas į sieną priešais save, prisipažino Gareth'as. Po to sekė pauzė. Jis gurkštelėjo kavos. Galėjo ir taip įteikt Stellai raktą, bet jis ko gero manė, jog ši jo nepriims. Ir taip, dalis jo vis dar jautė, kad Gareth'as sapnuoja, arba nuo viso to patirto skyrybų streso, jam gerokai susisuko galva.

Stella šyptelėjusi, netrukus įsikando cigaretę. T.y. įsigrūdo ją burnon ir netrukus įtraukė keletą nuodingų dūmų į organizmą bei ištraukusi cigaretę, išpūtė dūmus. Vėl įdėjusi pagaliuką burnon, Chassagne šį procesą pakaartojo keletą kartų ir tada nupurtė pelenus peleninėn, visą tą laiką apie kažką mąsddydama ir tylėdama.
- Gerai, - galop linktelėjo galva ji, tylokai teištaradama vienintelį žodį. Nelabai Frost ir teėsivaizdavo, ką turinti atsakyti į tokį Gareth pareiškimą. dar apie kažką pagalvojusi, šyptelėjo ir toliau rūkė.

Neįsivaizdavo Gareth'as kokio atsakymo sulauks, todėl nebuvo nieko konkretaus paruošęs atsakymui. IŠgirdus vos vieną žodį, Curtis įtariai bet nežymiai pasuko galvą į Stellą ir ištraukė cigaretę iš burnos.
- Tikrai? Nes įprastai tai turėtų nuskambėt, kiek kitaip. Turiu omeny daugiau entuziasmo. Stella, galėjai ir pasistengt,- neva labai nusivylęs, papurtė galvą ir sukikeno. Grąžino cigaretę atgal į burną ir įtraukė į plaučius dūmų.

Stella, akivaizdžiai pralinksminta Gareth reakcijos į jos žodžius, sugebėjo trumpam momentui išlaikyti tokią kartoką ir ironorizuojančią šypsenėlę.
- Gareth, kai aš rūkau, paprastai būnu rimta, - atsidususi ateceit labai jau nekantriai paaiškino.
Netrukus Chassagne dar gurštelejo kavos ir dar kartelį įtraukė dūmą. Išpūtusi juos, atsirėmė Curtis į petį.
- Gerai, jau prisipažįstu. Nesu hyperaktyvi, - sukikeno Frost, pagaliau parodydama tikrąją reakciją į pastaruosius vaikino žodžius.

- Taip, taip. Šituo jau turėjau progą įsitikint,- su cigarete dantyse atpoškino.- Gal yra dar kas nors ką turėčiau atsimint?- kilstelėjo antakį, jau ištraukęs cigaretę iš burnos ir išpūtęs dūmus.- Turiu omeny, ką nors, kas praverstų ateičiai?- sukikeno iš dalies parodydamas, jog jau galvoja šiek tiek toliau, nei iš tikrųjų reikėtų. Toks jo poelgis galėjo būt labai neteisingai suprastas, bet Gareth'as nesivargino aiškint Chassagne, jog jis viso labo tik nori apsidraust.

Stella kurį laiką tiesiog patylėjo, tarytum mąstydama, ką čia reikėtų Gareth priminti. Iš tikrųjų neįsivaizdavo ką čia tokio reiktų pasakyti, ir nemanė, kad greitu metu kokia idėja iš niekur nieko imtų ir šautų galvon.
- Nežinau, - papurtė galvą, prieš tai dar gurkštelėjusi kavos. - Manau, kad su laiku sužinosi, tai kas yra būtina, - dar pridūrė, nenuleidusi puodelio ir netrukus vėl atsigėrė dar šilto gėrimo.

- Su laiku, vadinasi su laiku. Tinka,- nebuvo pasiruošęs kankint Stellos klausimais ir zyzimais, todėl tik šyptelėjo ir keliais gurkšniais užbaigė kavą. Pastatė puodelį ant grindų, šiek tiek šonan, kad netyčia neapverstų jo. Atsisuko atgal į Chassagne ir į peleninę užgesino cigaretę, nors dar ir laisvai būtų sugebėjęs kelis kartus giliai įtraukt dūmų. Didelio poreikio nejautė tam veiksmui ir toliau tylėdamas stebėjo Stellą.

Stella kurį laiką tiesiog šypsodamasi tylėjo. Prisiminusi smilstančią cigaretę tarp pirštų, perėmė puodelį į dešinę ranką ir kairiaja netrukus surūkė cigaretę ir jos galiuką sutrynė į peleninę. Keliais gurkšniais baigusi kavą, Chassagne padėjo puodelį kažkur šalimais ir atsisuko į Gareth. Supratusi, kad visą tą laiką buvo stebima, vis dėl to šypteli ir atremia galvą į jo petį.
- Man reiks nuvykti daiktų, - dar primena, apie tai, ką šnekėjo vakar Frost. Vargu ar pati ji tą pokalbį prisiminė, bet oficialiais rūbais prabūti kone parą buvo tikrai nepatogu.

Gareth'as palinksėjo.
- Pagalbos reiks?- dar paklausė, nors ir taip buvo aišku, jog nepaliks Stellos, kad ir kokio atsakymo dabar sulauktų. - Aš vis vien planų šiandienai neturiu,- sukikeno, kadangi šiaip jo tokia padėtis, kai nereik nei į darbą, nei dar kur, iš dalies atrodė juokinga ir labai jau lengvabūdiška.

- Nejau manai, kad nemoku susidėti keleto daiktų pati? - sukikeno Stella, nepatikliai pasižūrėdama į Gareth. - Bet jeigu neturi planų.. - pakraipė jau pakeltą galvą, taip parodydama, kad mąsto.