Aštas išgėrė per daug. Ta prasme... ryškiai per daug. Jis ganėtinai sunkiai laikė pusiausvyrą, bet tai neatbaidė jo nuo... net nežinau kaip apibūdinti. Suprantat, būdas susirasti vienkartinę sugulovę bare ar klube yra senas kaip pasaulis, o Šaštas - naujovių mėgėjas. Alkoholis Smito draugas, atimantis maždaug 50 % smegianų, sugebančių realiai mąstyti ir pridedantis maždaug 300 % išradingumo... Prireikė maždaug pusvalandžio, pakol šitaip apsitaisęs Smitis, mosuodamas veržliarakčiu prisistatė į būtent šitą daugiabutį. Pirmo aukšto šlifavimas siūlant savo paslaugas nebuvo labai sėkmingas. Tris iš keturių durų atidarė ne itin jauniklės. Su visa derama pagarba seniems žmonėms, tačiau... Smitis patepė. Už dar vienų slėpėsi ne ką šaunesnė dovanėlė - milžiniškas, maždaug tris kartus už Aštą didesnis dėdė, Smitą pasitikęs ištvirkusia šypsenėle. Antrame aukšte Smitis pastebėjo atidarytas duris. Paklapsėjo apie dešimt minučių. Tada, žvalgydamasis aplink, nedrąsiai įbinzeno vidun, ieškodamas gyvos dvasios. Pastarąją rado virtuvėje. Sustojęs tarpduryje, Aštas pablizgino akis į pasilenkusios Black... nu žinot. Ir tingiai nusišypsojo, šiek tiek susvyruodamas. Tada dar pakėlė veržliarakštį ir juo pasikasė pakaušį.
- Vamzdyno tvarkyt nereikia? - ne itin rišliai pasidomėjo.

-Iš kur aš žinau, bled,- burbtelėjo išsitiesus ir ėmė naršyti viršutines spinteles.- Ne tai kad aš čia gyvenu ar ką,- radusi pakelį šokoladinių sausainių, mergina juos ištraukė ir įdėmiai apžiūrėjo. Tai nelabai kuo padėjo, nes gan smarkiai liejosi vaizdas, bet Black nusprendė kad nėra ko prarasti ir įsikandusi sausainį atsisuko į įsibrovėlį. Nužvelgus jį nuo galvos iki kojų tris kartus, sumirksėjo.
-Ir vėl pamečiau linzę,- sumurmėjo, po trumpos pauzės, trindamasi kairę akį ranka, laikančia butelį.- Pala. Nenešioju linzių,- dar šiek tiek mirksėjimo.- ..Mario?- kilstelėjo antakį, atsirėmusi į stalviršį ir atsikando dar rankoje laikyto sausainio.- Čia tai..- prisimerkė, bet taip ir nepabaigė minties. Gūžtelėjusi, pabaigė ugninę ir pastatė jį ant vienos iš spintelių.

Smitis kiek svyravo, todėl bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, griebiasi durų staktos, vis dar įnirtingai klapsėdamas blakstienomis.
- Santiaaaaaachnikas bled, koks dar Mario, - nutęsė "iaaaaaa", kiek pasilenkdamas į priekį. Atsitiesęs, Aštas sučepsėjo.
- Tai kaip su vamzdynu klausiu, - pakartojo savo klausimą, galingai linktelėdamas.

-O aš kartoju - bbž jopšikmat,- suraukė antakius.- Ar tau dar ir klausos aparato reikia,- papurtė galvą.- Klausyyyyk,- nutęsė.- O tu kažkoks matytas,- prisimerkė, kiek prisiartinus prie Smičio, bandydamą jį nužvelgti kiek artimiau.- Man patinka tavo ūsai,- staiga iš niekur leptelėjo.- Epic ūsai. Aš ir tokių noriu,- papūtė lūpas ir dar kartą pasikasius makufelį, nustraksėjo prie veidrodžio.- Sugalvojau,- krykštelėjo, ištraukdama akių pieštuką ir iškeldama jį, lyg tai būtų koks Zeuso žaiobas ar dar ką. Pakilnojus antakius nusisuko atgal į veidrodį ir labai lėtai iškraigaliojo sau po nosim riestus, Puaro stiliaus ūsiukus.

Ashtas kikendamas stebėjo Angelą, kiek primerktu ir ne itin geras asociacijas keliančiu žvilgsniu. Galiausiai merginai nuėjus toliau, Smitis pasekė paskui, pakol jo atspindys atsirado veidrodyje. Santechnikas Mario Ashtas įkišo ranką į kišenę ir iš ten ištraukė tokį plastikinį maišelį, pilną balto... emm... gėrio. Vaikinas kilstelėjo jį ir veidrodžio pagalba sugavo Angel akis, nusišypsodamas.

Kurį laiką, mergina žavėjosi savo fake-bet-epic-ūsais. Kol neatkreipė dėmesio į background'ą veidrodyje, ta prasme. Įsmeigusi akis į maišelį Šašto rankose, mergina sustingo.
-Atsinešei druskos? Taaaaau gerai. Bent badu nemirsi,- sumurmėjo nelabai į temą, vis dar keistai susikoncentravus stebėdama vaikino atspindį veidrodyje.

Angelei uždavus labai įdomu klausimą, Smitis pavartė akis ir numojęs delnu į Blackę, galiausiai spjovė į mintį pasiseksinti kaip porno filmuose ir nubinzeno prie kažkokio stalo, mąstydamas, kad Blackė labai labai matyta. Labai žymiai svyruodamas, Smitis pabėrė druską ant stalo ir su kažkokiu lapuku sustumdė jį į takelius. Pramankštino nosį, pakraipydamas ją.

Žaibo greičiu, Angelė atsisuko į Smith'ą. Tikrąjį Smith'ą. Ta prasme, ne atspindį. Susikišusi juodą akių pieštuką atgal į kišenę, įdėmiai jį stebėjo. Šaštą, ne pieštuką.
Prikandus lūpą, Black'ė lėtai prisiartino prie stalo su visais takeliais. Ir Šaštonu. Pašonėj.
-Taaaai, gal pasidalinsi,- kilstelėjo antakius, vis dar svarstydama galimybę jog tai gali būti druska ar cukrus ar šiaip kas. Bet, Angelė viltingas žmogus, todėl įsmeigė savo įkyriai veiksmingas puppy eyezz į Smith'o veizolus ir dar priedo paklapsėjo, vdrug padės. Žodžiu, seduction mode ON.

Ashtas, išsitraukęs dolerį ir jau lenkęsis šnioti visko, kas ant stalo, atsitiesė, neslėpdamas šiek tiek kreivos šypsenėlės.
- Prašau, vaišinkis, - delnu mostelėjo į vaišes ir ištiesė kupiūrą Blackei.

Black'ė, vis dar nelabai patikliai, suemė kupiūrą. Kelias minutes klapsėdama žiūrėjo į takelius, dar kelias į Smith'ą.
-Tuuu įsitikinęs kad čia ne cukraus pudra or what?- prisimerkė, ilgu violetiniu nagu pabaksnojus miltelius ir dar kartą dėbtelėjo į Šaštą. Kažkas pasąmonėje visgi neleido taip besąlygiškai pasitikėti random nepažįstamuoju, juolab apsirėdusiu kaip pastarasis. Todėl, savaime suprantama, paklaus bent vieną kartą. Bet tik vieną, nes, duh, daaaug kroksų ant stalo.