Stella paėmė dar vieną cigaretę ir ją prisdegusi atsistojo ir išpūtusi dūmus, pradėjo eiti virtuvės link, iš kur girdėj šlamant popierių. Sustojusi tarpdury, šyptelėjo ir vėl įtraukė ir išpūtė dūmus. Chassagne, beje, visai neketino priekaištauti dėl vakar dienos (mat turbūt kalta buvo pati) ir klausti, kur jis buvo, - juk sakė, kad ilgai jiedu neištvers; tiesiog pasielgti kiek gražiau, nei jis vakar. Turiu galvoje, pasisveikinti. Tuo labiau, kad ir perkėlė ją ir pusryčius pagamino, tik kad nė to, nei ano nelabai pačiai norėjosi.

Curtis nejučia nukreipė žvilgsnį į Stellą ir pabandė nusišypsot. Keitino paklaust kaip miegojo ar dar kokią banalią nesąmonę, kad tik išgirstų Chassagne kalbančią, bet nesugebėjo nieko pasakyt. Nusivylęs savim nuleido akis atgal į laikraštį, bet tiesą pasakius jau nebandė į jį labai susikaupt. Nelaukė ir padėkos iš Stellos pusės. Praktiškai nežinojo ko tikėtis. Numanė, kad vakar ko gero pasielgė kaip avigalvis, bet dabar apie tai nutarė nekalbėt. Jei kada papuls proga, jis tai padarys. Bet ne dabar ir tikrai ne artimiausiu metu.

Stella tik kilstelėjo antakius, pamačiusi Gareth nusukant žvilgsnį ir netrukus sukikeno, bet greit ir nusiramino, mat nikotinas ją veikė pakankamai raminančiai.
- Labas rytas, - pagaliau pasisveikino, vėl nusišypsodama.

Prieš tai dar apmąstęs ar jis tikrai "labas" Curtis šyptelėjo laikraščiui, bet netrukus pakėlė akis į Chassagne ir šįkart nesiruošė jų nuleist.
- Labas,- atsiduso ranka perbraukdamas per plaukus. Dirstelėjo į laikrodį.- Ne per anksti Tau?- dar paklausė turėdamas omeny laiką, kada Stella pabudo.

Stella, neetrukus po to, kai Gareth atsiduso, sukikeno.
- Nori pasakyt, kad nelabai? - klausdama, ar tikrai rytas jam „labas“, įtraukė dūmų. Išklausiusi likusius žodžius, Chassagne patraukė pečiais ir lėtai, pasimėgaudama išpūtė nikotino dūmus.
- Galbūt. Svarbu, kad ne vėlai, - pridūrė Frost šyptelėdama.

Curtis gūžtelėjo pečiais ir linktelėjo galva, gestu paragindamas Stellą prisiartint arčiau jo.
- Dar neaišku. Priklauso nuo to, kaip baisiai ant manęs pyksti,- išsprūdo jam. Po savo žodžių jis ne visai jaukiai jausdamasis nusijuokė.
- Taaaaip. Tikriausiai Tavo tiesa,- pridūrė sureagavęs į paskutinius Chassagne žodžius.

Padvejojusi Stella žengė žingsnį į priekį, bet toliau nebesiartino.
- Iš tiesų, tai pati nežinau, ar pykstu, - liūdnokai šyptelėjo ir kiek pasuko žvilgsnį žemyn.- Iš dalies aš ir pati kalta, - vyptelėjo pati sau Chassagne.

Ko jau ko, bet kad Stella prisiimtų sau kaltę, Curtis neleis.
- Gerai, ša,- pertraukė jis Chassagne ir pats netrukus atsidūrė netoli jos. Uždėjo ranką ant peties ir šyptelėjo.- Tik pasakyk kaip labai ir man to užteks,- pridūrė jis. Aišku jo gestas buvo grynai draugiškas, nieko daugiau.

- Nežinau, - vėl, kiek susierzindama nekantriai pakartojo Stella. Jautė, kad netrukus, jei Gareth vėl taip paklaustų, išrėžtų "ok, then. LABAI LABAI LABAI pykstu. Happy nao?" ar kažką panašaus į tai ir nelauktus išlėktų įdarbą. Vėl įkišdama cigaretę į burną, Chassagne kita ranka patraukė, gal kiek skubotai, Curtis ranką nuo savęs.

Gareth'as linktelėjo. Tokio atsakymo jam pakankamai užteko, nors šis nebuvo nei nuoširdus, nei informatyvus, nei dar koks. Atsidusęs, atsitraukė pakankamai, kad nebestovėtų šalia Stellos ir grįžęs atgal pasiėmę savo kavos puodelį. Jei gers tokiu tempu, prireiks antro ir trečio, kad pajustų, jog tikrai gėrė kavą.
Pastatė jau beveik pabaigtą puodelį ir žvilgtelėjęs į Stellą nusišypsojo.
- Kada šiandien grįši?- vien iš smalsumo paklausė.

- Turbūt kažkur apie penktą, - patraukė pečiais Stella, išpūtusi dūmus. - Kaip visad, kada baigsiu sutvarkyt popierius tai dienai, tada ir grįšiu, - dar šyptelėjo.

- Supratau,- palinksėjo Gareth'as daugiau nelabai ką ir turėdamas pridurt Stellai. Be abejo, turėjo ką pasakyt, bet deja niekas šiuo metu nepasirodytų labai "į temą".

Stella, jau kone baigdama cigaretę, kitą ranką uždėjo sau ant kaktos.
- Neturi kokio ibuprofeno? Vakar ryškiai padauginau.. šitaip eiti į darbą negaliu, - atsargiai papurtė galvą Chassagne,kiek susiraukusi, mat šiaip iš tikrųjų skaudėjo.

Linktelėjo bandydamas prisimint, kur laiko vaistus panašiems atvejams. Pasirausęs po spintelę ištraukė stiklinę ir kažkokių tablečių. Stiklinę pripildė vandeniu ir kartu su tabletėm įdavė Stellai.

Stella šyptelėjo ir linktelėjusi galva, paėmė stiklinę bei tabletes. Greitai jas nurijusi, užsigėrė vandeniu.
- Ačiū, - padėkojo Chassagne, dar nusišypsodama.

- Nedėkok. Nereikia,- laukdamas kol Stella grąžins stiklinę jam, šyptelėjo kiek nuoširdesne šypsena, bet still ne tokia kaip įprastai.

- Reikia, mandagumas reikalauja, - sukikeno pasakiusi tai Stella. Pati juk nebuvo mandagumo normų paisančių žmonių grupei priklausantis asmuo. Netukus Chassagne padavė stiklinę ir baigė surūkyti cigaretę.
- Aš turbūt jau eisiu, - šyptelėjo.

Curtis pastatė stiklinę sau už nugaros ant spintelės ir išgirdęs frazę apie išėjimą iškart atsigręžė.
- Jau?- dar pasitikslino, nenuleidamas akių nuo merginos. Supratęs, kad jai tikrai laikas tik linktelėjo.

Stella linktelėjo galva. Nusprendusi, kad nebereikia tįsti laiko, šyptelėjusi dar kartą linktelėjo galva ir dingo oru.

Stellai isnykus, Curtis atsiduso. Jis gi suvoke, kad tai buvo paskutinis kartas, kai ja mato. Velniop vis tai. Jei jis nori, kad Stella butu patenkinta gyvenimu, vienintele iseitis jam buvo isnykt is salies. Suprato jis tai praeita karta sededamas automobilyje, jau isvaziaves i priemiesti.
Kai kazkada minejo, kad turi lektuvo bilieta be datos, jis nemelavo. Toks tikrai gulejo kazkur miegamojo stalciuje ir Curtis kaip tik ejo jo ieskot. Keliones tikslas - Italija. Pasigirs tevui, kad issiskyre, gal netgi gris i sena darba, faktas, kad cia neliks. Pasieme lazdele, perejo per kambarius naikindamas savo daiktus tokius, kaip rubai, gitara ar smulkmenos sakiusios, kad jos priklauso Curtis'ui ir perkeldamas juos i vila Italijoje. Dziaugesi, kad dar jos nepardave. Tures kur gyvent, bet tem irgi ilgai neuzsibus.
Mazdaug pratustines kambarius taip, kad buvo imanoma sakyt, kad bute gyveno tik Stella, Curtis atsiduso. Paskutini karta nuzvelge buta ir isejo pro duris jas uzrakindamas.

(( as prisipazinsiu galvojau apie ideja grazint Kim ir kazkaip ji mane db laaabai vilioja, tai dar nezinau kuri ten igrusiu, bet faktas, kad tas post'as mano ;D ))

[[ Aaaaaaaaaaaaaaaaaišku xDDDDDDD ]]

Stella į butą parsrado, kaip ir sakė, maždaug šeštą. Pastebėjusi gerokai pratuštejusius namus, kiek nusigando. Dėl vagystės, žinoma. Tuo labiau, kad ir Gareth buvo dingęs. Chassagne netrukus pastebėjo, kad nėra nė vieno jo daikto. Riebiai nusikeikusi, iš svetainės susirinko visus daiktus, taip pat ir cigaretes ir vėl dingo oru.

Prie buto durų atsiranda Black'ė, rankose gniauždama iš Chris'o nukniaubtus raktus, vis dar su pastarojo marškiniais ir puspilniu buteliu ugninės po pažasčia. Matot, mergina nusprendė išsiaiškinti ką visgi jo raktai rakina, ir, yay magijai, kurios būdu jai pavyko išsiaiškinti kad bent vienas iš jų turėtų atverti būtent šias duris. Ir tikrai, vuolia, durys atsivėrė vos po keturių bandymu (nors Angel nebebuvo tikra ar raktas tiko, ar ji pagaliau sulaužė spyną). Lėtai, ant pirštų galų (kas nepadėjo, nes jos batų kulnai buvo labai aukšti, bet), ji įžengė į butą ir apsidairė, ieškodama potencialių žudikų maniakų glūdinčių kampuose. Rado. Vieną. Veidrody. Bet ne apie tai šis post'as~. Neradus daugiau nei gyvos dvasios, Black įstraksėjo į butą (nesivargindama uždaryti durų) ir nužingsniavo tiesiai į virtuvę ir ėmė naršyti spinteles, karts nuo karto prisimindama gurkštelėti iš savo butelio.