Caroline po ilgo skrydžio Kairan parsirado prie savo viešbučio. Ėmė laukti jos kompanijonės Lilijos. Ji visada svajojo apie šią akimirką vaikystėje ir dabar, taigi jai dabar labai smagu ir įdomu. Bet jai buvo labai nekantru išvysti kompanijonę, kurios dar nepažįsta.

Lilija išlipo iš taksi, kuris ją paėmė nuo oro uosto. Vairuotojas ištraukė jos du didelius lagaminus iš bagažo ir pasiūlė Lilijai kur nors su juo nueiti pavakarieniauti. Lilija žinojo, kad šioje šalyje yra labai įkyrūs žmonės ir vyriškos lyties atstovai kabina švieseplaukes. Jinai atsisakė pasiūlymo ir pamelavo, kad turi vaikiną. Pasiėmusi du lagaminus ji patraukė link viešbučio durų prie, kurių turėtu laukti jos kompanijonė.
Prie durų laukė tik viena mergina kuri tikriausiai ir buvo Caroline.
-Ooo sveikutė, atsiprašau, kad vėluoju, ilgai taxi laukiau kol atvažiavo. Tu tikriausiai Caroline būsi?

- Visiškai teisingai, - šyptelėjo mergina. - O tu Lilija? Malonu susipažinti. - vienoje rankoje laikydama lagaminą, kita paspaudė ranką Caroline. - Na, nieko tokio, svarbu, atvažiavai. - nusijuokė Caroll ir atidarė jai viešbučio duris bei praleido, kadangi nemėgo būti pirmenybėje.

-Dėkui - padėkojo Lilija.
Įėjusi į viešbutį ji apsidairė.
-Oho!! nesitikėjau, kad toks bus prabangus viešbutis ir žmonių čia netrūksta.
Lilija atsisuko į savo komponijonę.
-Kaip manai, kokį kambarį paimam? Gal vaizdu į jūrą? -paklausė ji.- Senai buvau prie jūros. Pavargau nuo to didmiesčio.

- Gerai. Palauk tuoj, užsakysiu.
Pribėgo prie registratūros ir prabilo:
- You understand english, yes?
- Of course.
- Well, I want a chamber for two persons.
Registatorė tik greit įniko kompiuterin ir palinksėjo galva.
- There's left onje chamber with a image of sea.
- Oh yes, we take this chamber.
- Well, here's your keys. - davė raktus registratorė.
Ji priėjo prie liftų ir pakvietė Liliją ateiti.

Jos užkyla į 8 aukštą. Lilija pažiūri į rakto numerį:
-815...-Lilija apsižvalgo ilgam koridoriuje- O štai ir mūsų kambarys.
Lilija atrakina duris. Įėjusi įjungia šviesa.
-Caroline, nesitikėjau, kad mūsų apartamentai bus tokie prabangūs. - mergina pasideda lagaminus ant lovos ir atsisėda šalia jų.
-Ooo... žiūrėk, turim mini barą.

Ji tik ramiai ėjo vis tylėdama. Bet kai išgirdo Lilijos žodžius, ji puolė sakyti:
- O taip. Jei jau vaizdas į jūrą, tai prabangumas garantuotas. - nusijuokė Car.
Paskui pačios akis užkliuvo už to mini baro, kurį turėjo:
- Ooo, mums čia žiūriu bus ką veikti, - šyptelėjo mergina.
Tada greit pamąstė ką pasakius ir išlemeno:
- O kada eisim į dykumą, mečetę ar prie piramidžių? Seniai svajoju ten nuvažiuoti. - svajingai ištarė moteris.

- Įdomi idėja, - palinksėjo galva. - Paala, žinau aš tokį restoraną. - šyptelėjo ir nusivedė Lil prie durų. - Eime, - pakvietė ją.

Tada jos abi išėjo į restoraną.

[[ tu pirma parrašyk žinutę restorane, tyyyngiu galvot, nes jau einu kai ko kito galvot, tai tu pradėk xDD ]]

Claudia, atskridusi Kairan, su taksi nuvažiavo prie viešbučio ir pravėrė jo duris.
- Oho, o čia tai gražu.
Nuėjusi prie registratūros, tarė:
- Hello. I think you understand English?
- Well, yes.
- I want a chamber for one person. And the view for the sea.
- We have one. The chamber's number will be 900.
- Thank you very much.
- You can go now.
- Yeah, yeah...
Claud užkilo į devintąjį aukštą ir nuėjo prie kambario durų. Įėjusi pamatė gražią sofą, didelius stiklinius langus, pro kuriuos matėsi jūra, buvo mini bariukas, graži virtuvė, - paprasčių paprasčiausiai, viskas, ko reikėjo Claudiai. "Ne be reikalo tris tūkstančius sumokėjau", - mąstė ji. Kažkas paskambino į duris.
- Who's here? - paklausė, galvodama, kad bus koks darbuotojas.
- Worker of the hotel, let me bring you some champagne if you want some.
- Ok.
Atrakino duris. Darbuotojas atėjęs nulenkė galvą ir pasakė:
- Here, take one.
- 'key, 'key...
Pasiėmė taurę šampano ir nulenkė galvą darbuotojui, padėkodama ir atsisveikindama. Kai darbuotojas išėjo, mergina užsirakino duris ir tsisėdusi ant sofos gurkšnojo vyną.

Fiona ir Markas atsirado skersgatvyje netoli viešbučio. Mergina nelabai noriai paleido Engelhardt ranką.
- Daniela yra apsistojusi šitam viešbuty. - pasakojo Fi jiems einant link viešbučio. - Yra du pasirinkimai. Arba apsimetam darbuotojais ir įsiūkinę į vidų susirandam ją, arba apsimetam viešbučio svečiais, ir žinoma, taipogi susirandam ją. Ką nori daryti? - paklausė.

- Mano vaikystės svajonė buvo dirbti pasiuntinuku viešbutyje. Atrodė fainiai, tas visas veiksmas viešbutyje, paslaptys, žinai, - tokiu rimtu snukiu, it dėstytų kokią strategiją kaip užkariauti Rusijos vakarinę dalį, išdėsto, nurodydamas savo palankumą pirmąjai taktikai.
- Tik po jūsų, - priėjus viešbučio duris, Mark labai džentelmeniškai ir kiek demonstratyviai atlapoja duris.

Fi šyptelėjo. Įėję į vidų priėjo prie registratūros stalo.
- Sveiki. Mes naujieji darbuotojai, kambarinė ir pasiuntinys, mus siuntė iš agentūros. - tarė mergina šiek tiek pakeitusi toną ir beveik persistvėrusi per stalą. Registratūroje sėdinti moteriškė pažiūrėjo į juos pro savo akinius, ir be žodžių parodė į darbuotojų duris. Fi linktelėjusi griebė nė žodžio dar nepratarusiam Markui už rankos, ir nusivedė į darbuotojų patalpas. Šios buvo šiek tiek ankštokos. Čiut ne sandėliukais prikrautas valymo priemonių, persirengimo drabužių ir panašių reikalų.
- Daniellos kambarys penktam aukšte, 517 kambarys. - tarė matytą info, kol buvo persistvėrusi per registratūros stalą. Suradusi reikiamus drabužius mergina pametėjo Kriūgeriui pasiuntinuko kostiumą, o pati susirado kambarinės drabužius.
- Renkis, ko čia stovi. - susiraukė pati nusiėmusi skrybėlę ir pradėdama persirengti.

- Tai droviuosi gal, - pavarto akis, aiškiai maivydamasis, bet Fionai parodžius pavyzdį, Markas taipogi neatsilieka. Paskubomis nusimeta rūbus ir vietoj jų įlenda į gan keistą aprangą. Kiek pasimuistęs šiek tiek per mažuose rūbuose, Engelhardt susiraukia.
- Nujaučiu, kad atrodau kaip asilas.

Fi apsimėtė, kad yra labai susidomėjusi kambarinės batų raištukais, kad nereikėtų žiūrėti, kaip Markas rengiasi, nes, mergina abėjojo, ar atsilaikytų. Nu c'mon. Susirišusi plaukus susirado vėžimėlį ir įsidėjo ten savo tašę.
- Atrodai padoriai, bet manau faktas, jog netapai pasiuntinuku Tau tik į naudą. - linktelėjo, ir iškišusi nosį pro duris apsižvalgė. Tada išvažiavo su savo vėžimėliu, ir pasuko liftų link. Porelei atsidūrus lifte, Fi blausiai šyptelėjo ir atsisuko į Marką.
- Vaikystėje aš norėjau būti kosmonaute. - linktelėjo pamąstydama, kaip keistai ji atrodytų su kosmonauto drabužiais.

Markas ramiai eina šalia Fionos, leisdamas merginai rodyti kryptį - pats vaikinas nelabai susigaudo kurioje pusėje čia liftai ar kas nors panašaus. Įlipus į tą prietaisą turintį juos pakelti, Engelhardt atsistoja per normalų atstumą nuo merginos, jausdamas, kad nu nėr dar tinkamas laikas ir aplamai, kad jie iš tikrųjų dabar beveik nepažįstami. Bent jau iš Fi pusės.
- Tau tiktų. Nors abejoju, ar gautum daugiau veiksmo nei dabar, - išsišiepia.

- Kodėl. Pyškinčiau ateivius visokius. - sukikeno. Lifto durys atsidarė. Fi pirmoji išėjo iš lifto, apsižvalgiusi netrukus surado 517 kambarį. Išsitraukusi iš tašės ginklą, užsuko ant jo duslintuvą.
- Kambarinė. - tarė pabeldusi į duris. Jokio atsako. Gūžtelėjusi pečiais mergina paklebeno neužrakintą rankeną ir įlindo į kambario vidų. Daniella buvo duše, girdėjosi bėgantis vanduo. Fijojo priėjo prie vonios durų, ir atsistojo šone. Maktelėjo galva Markui padaryti tą patį.

Markas iki tol taktiškai tipinęs paskui Fioną, sulaukęs komandos stotis prie durų, dar prieš tai sugeba pavartyti akis ir caktelti liežuviu. Kas jau kas, bet labiausiai per visus tuos metus Marką užknisusį Fredžio savybė buvo paklusnumas ir dabar Kriugeris padaro ką reikia tik todėl, kad visiškai nenori konfliktuoti su Fi būtent dabar.

[[ Geras ciūcikas, geras ;DDDDDDDDD ]]

Fi išgirdusi užsukamą vandenį sukluso, ir dar po kelių sekundžių kėlė ginklą į pradaromas vonios duris. Iš ten išlindo mergina, matyta tik failo nuotraukoje. Fijojo nieko nelaukusi suvarė kelias kulkas jai į krūtinę. Daniella nesugebėjo net suprasti kas vyksta, ir susmuko prie Fi kojų. Patikrinusi, kad ji tikrai negyva, Fi nuėjo atgal prie Mark'o.
- Prisiekiu, kitas bus Tavo. - linktelėjo greitu žingsniu stumdama vėžimėlį atgal prie lifto.

Markas dar kelias akimirkas paspokso į merginos kūną ir prisiveja Fioną.
- Taip lengvai. Man net sunku protu suprasti, kaip realiai tu sugebi išlikti tokia miela persona, - kreivai šypteli, žvilgtelėdamas į Jager.
- Žinai, gal atsisakysiu. Kas toliau tavo sąraše? - kilsteli antakius, atidarydamas duris Fijui.

Fi praėjo pro duris, ir jie labai lengvai ir be jokių
klausimų atsidūrė lauke.
- Prašau, tegu būna dabar Tavo eilė, bo tai man tikrai nusibos visus vienodai
iššaudyti. - pradėjo prašyti. - Gi reikia įdomumo, įvairovės, naaaaaagi. - kaip
mažas vaikas sukrykštė. Porelė vėl atsidūrė tam pačiame skersgatvyje, tik tada
Fijojo išsitraukė dokumentus, ir atsakė į Mark'o klausimą.
- Du out, trys to go. Trečias kadras yra Arthur Oleak - pagaliau tarė atradusi
reikiamą failą. - Atrodo, jog keliausime į Monte Karlą. - sumurmėjo
prisimerkusi ir spoksodama į dokumentus. - Oiiii, šitas jau nebebus toks jau lengvas. Vaikinukas dar jaunas, bet jau daug patyręs, dirba apsaugos firmos bosu, taigi labai spėju, pamatysim daug stambių dėdžių juodais drabužiais, juodais akiniais ir lalierkom. - konstatavo faktą ir nusižiovavo.

- Gal galim ten nukakę bent paiilsėti? Vis tiek mums ten atvykus bus naktis. O man tai nesvarbu kokiu paros metu ten brautis... Lovos nemačiau gal jau dvi paros. - Fi pajuto didelį nuovargį ir dar kartą nusižiovavo.

Markas nelabai užtikrintai papurto galvą, parodydamas, kad dėl kitos aukos žudiko vis dar abejoja. Vyro veido išraiška visiškai pasikeičia, išgirdus iki skausmo pažįstamą vardą. Jo antakiai nežymiai susiraukia, aiškiai prisiminus kažką ne itin malonaus. Kelias akimirkas pamąstęs, Kriugeris jau ruošiasi entuziastingai sutikti, kai Fi prisimena, jog nori miego. Markas labai demonstratyviai pavarto akis, aiškiai nepiktybiškai, ir pabaksnoja Jager petį.
- Tau nereikės nieko daryti. Beveik. Čia bus greitai. Aš labai labai labai noriu, - kaip mažas vaikas pradeda zysti.

Fi kilstelėjo antakį vertindama Mark'o veido išraišką prieš ir po nuotraukos parodymo.
- Iiiiiiiiir tada galėsiu eiti miegoti? - viltingai paklausė.