atbėgusi su Kimu ir Bigu, šunis paleido palakstyti. pati atsisėdo ant supynių ir nebesusitvardžiusi pravirko. šuniukai pribėgę stebėjo kas darosi ir atsigulę šalia nuo supynių nusvirusių Kath kojų laukė.

Elena vaikštinėjo po kiemą, nes mokykla buvo tikrai nepati jaukiausia vieta pasivaikščiot. Sustojusi netoliese medžio, išgirdo lyg kažkas būtų verkęs.Tada pasisukinėjo, apsidairė, ir akys užkliuvo už supynių, ant kurių sėdėjo mergaitė.Nu ok paauglė. El priėjo prie merginos, ir iškart ją atpažino.
- Kath, kas yra?-susirūpinusiu balsu paklausė pasilenkus ir užkišdama sruogą už ausies, kad geriau matytų puseserę.

((Gal tu konors laukei? Aš čia nipričiom atėjau xDD))

(tu skaitai mano mintis xDDDDDDD)
Kath išgirdusi pražystamą balsą patempė rankovę ir ja nusišluostė ašaras. galiausiai Elenai priėjus ir ją palietus Kath vėl pradėjo verkti. iš kišenės ištraukė dar neatplėštą, bet jau suglamžytą laišką. jis buvo nuo jos senelio auklės. Kath jau numanė kas ten bus parašyta, tad bijojo skaityti.

(( Tai čia suprast kad mą jau plautis, ar nea? :DD))
Elena užjaučiamai suraukė antakius.Tada žiojos kažką sakyt bet nusprendė patylėti su savo guodimais, kai Kath ištraukė laišką.
- Amm..Kas jame?-žvilgtelėjo į voką padėjus ranką Katherin'ai ant peties.

(tupėk, tupėk ;DDDD)
Kath nusišluostė ašaras ir nusijuokė pati iš savęs. juk niekada neverkdavo.
-prieš savaitę gavau laišką, kad senelis labai prastos būklės..... kas daugiau jame gali būti rašoma...-vėl susikišo laišką į kišenę. paglosčiusi Kimui galvą rankas susidėjo ant kelių ir taip pasiremdama galvą žiūrėjo kas dedasi už ežero.

(( Tai atseit mirė? ;(((( O davai tegul ten būna parašyta kad jam pagerėjo xDDD))

Elena nutaisė dar liūdnesnę veido išraišką.
- Bet gal ten viskas ne taip..-labai tyliai tarė, žiūrėdama į jos šunis.-Ir aš norėčiau šuns.-atsiduso, bandydama bent trumpam nukreipti temą.

(nenoriu apsikvailint. maždaug atsisėdus verkia, verkia, o paskui perskaito laišką ir "o, jam viskas gerai" xDDDD)
-vėžys....nemanau kad pagerėjo...-susitvardžiusi atsiduso.
-jau žinosiu ką tau dovanoti gimtadienio proga,-siek tiek linksmesne mina nusijuokė.

- Bet..-jau ketino kažką pasakyti kad ją paguostų, bet nearado normalių žodžių.
- Amm..Nežinau.Reikės pagalvot rimtai,-nusijuokė.

nusijuokusi stipriai stipriai apkabino pusseserę. gal tai iš šono ir atrodė keistoka, juk mokinė glėbesčiuojasi su profesore, bet Kath tai labai padėjo.

Kai Elena buvo taip netikėtai apkabinta, vos neatsisėdo ant žemės neišlaikius lygsvaros. Bet išsilaikiusi sukikeno ir taip pat apkabino Kath. Patapšnojo per nugarą.

-niekada manęs nepalik,-tarė savo pusseserei, kuria laikė artimiausiu žmogumi iš visos savo giminės, vos ne kaip mama.

(tu neprieštarauji kad taip tave pavadinau taip? xD)

(Ne ne :DD)
- Jei ne priešais tave, tai visada mintimis būsiu šalia.-nusišypsogo grinčo šypsenėle.

Diena buvo sunki. Ganėtinai. Nors, negali pasakyti, jog pati blogiausia - koledžui uždirbo net 25 taškus. Ir, jo pagalba, Grifų Gūžta neteko dešimties. Nors tai nė kiek nepakenkė dabartiniam jų įsitvirtinimui antroje vietoje taškų skaičiumi. Vaikinas atėjo prie ežero (kaip jau tapo įprasta po pamokų), ir įsitaisė po medžiu, iš po apsiausto išsitraukdamas "Salazaras Klastuolis. Legendos ir Mitai" trečiąjį tomą. Dėl visa ko, užbūręs kieme besiilsinčius mokinius Muffliato kerais, kuriais pats labai patentintas, kad netrukdytų šiam toliau gilintis į istoriją.

Lily pasirodė prie ežero. Dažnai čia ateidavo po pamokų. Dėl to, kad mėgdavo pabūti ramiai ir dėl to.. kad dažnai čia sutikdavo Severą. Pastebėjusi jį po medžiu, Barlow nusišypsojo pati sau ir įsidėjo rankose laikomą knygą į rankinę, permestą per petį. Priėjusi prie Snape'o iš nugaros, atsitūpė ir rankomis uždengė jam į akis. Nusišypsojo:
-Spėk kas.

Severas krūptelėjo nuo netikėto merginos poelgio, bet švelnias rankas atpažinto akimirksniu.
- Lile? - šnabžteljėjo jis, nuimdamas sau nuo veido jos delnus ir atsisukdmas į ją. Nusišypsojo. - Tavęs nepažinti neįmanoma.
Instinktyviai vaikinas pasislinko medžio pavėsyje, suprask, tam kad jai nereikėtų kepti saulėje.
- Taip pat baigės pamokos? - paklausė jis užversdamas knygą užlenkęs puslapio kampelį.

-Būčiau įsižeidus, jeigu būtum nepažinęs,-sukikenusi ji patraukė rankas ir įsitaisė šalia Severo, kai tik jis pasitraukė. Buvo karšta diena, dėl to ji nusirengė švarkelį ir pasidėjo jį šalia savęs. Pasisukusi į draugą, nusišypsojo:
-Aha. Ilgai tavęs nemačiau, kur buvai dingęs?-atsiduso. Ji nesunkiai pripažino ir sau ir jam, kad ilgai be draugo negalėjo. O kelios dienos be Severo jai buvo kankynė.

- Savaitgalį pragulėjau ligoninėj ir personalas griežtai atsisakė išleisti anksčiau nei prasidės pamokos.
Severas tiesiog gūžtelėjo pečiais ir atrėmė pakaušį į medžio kamieną. Jis nebuvo iš "muštukų" tipo. Dėl to dažną savaigalį praleidžia tarp mokyklos ligoninės sienų. Kvaila, rodos. Bet dabar jis čia, su Lile. Vien ši mintis privertė jį šyptelėti lūpų kampučiais.

-Severai.. Kodėl man nepasakei? Gi būčiau atėjus aplankyt! Kaip tu? Kas atsitiko?-aiškiai susirūpinusi ji apibėrė Severą klausimais, prikando lūpą ir viena ranka paglostė draugo skruostą,-Papasakok kas atsitiko,-atsidususi ji nuleido ranką ir vis dar su tuo pačiu susirūpinimu veide žvelgė į draugą.

Merginos gestai privertė severą nurausti, ir nudelbęs akis į išbalusią delnų odą jis dar sykį kukliai šyptelėjo.
- Nenorėjau, kad nerimautum. Nieko blogo... Kažkokio vaikinuko kerai netyčia kirto man, ir nuo žemės atsikėliau pažaliavusia oda.
Severas nusipurtė nuo nemalonių prisiminimų ir giliai įkvėpė.

-Paž..? Odieve,-susiraukusi ji atsiduso ir vėl pasiteiravo,-Bet dabar jau viskas gerai? Tu nesužeistas?-prisimerkusi ji nubraukė plaukus nuo akių. Suprato, kad galbūt nerimauja kiek per daug, nes Severas atrodė sveikas, tačiau nieko negalėjo padaryti. Atsirėmusi į medį ji pažvelgė į dangų (bent jau į tai, kas matėsi per šakas ir atsiduso),-Einant čia mane kažkoks vaikinas pavadino purvakrauje. Turėčiau priprast, bet..-prikandusi lūpą ji atsiduso.

- Jis... pasakė... ką?.. - Severo rankomis perbėgo nemaloni elektros srovė. Nežinia kodėl jis paprašė pakartoti tai, ko nenorėjo girdėti jo ausis. Taip, jis buvo iš būtent to koledžo, kurio mokiniai svaidosi tokiomis riebiomis frazėmis tyčia ir netyčia.

-Kad aš purvakraujė. Die, kaip žema tai sakyti kiekvieną kartą, kai praeinu. Jis manęs net nepažįsta!-atsidususi mergina nubraukė plaukus nuo akių. Nenorėdama daugiau apie tai kalbėti, numojo ranka,-Nesvarbu. Priprasiu,-kreivai šyptelėjo.

To jam jau buvo gana. Vaikinas atsistojo, spausdamas kumščius tol, kol nagai iki skausmo susmigo į delno odą.
- Aš pričiupsiu kiekvieną mokinį, jei nei vienas neprisipažins, kas tai padarė. Čia kažkoks išškrypimas!

Lilė kreivai šyptelėjo. Buvo malonu žinoti, kad Severas ketina dėl jos keršyti, tačiau ji nenorėjo jam to leisti. Švelniai paėmusi draugą už rankos, pasodino jį ant žolės:
-Viskas gerai, Severai, tau nereikia tau daryti. Rimtai. Susitvarkysiu pati,-nusišypsojusi ji linktelėjo, taip patvirtindama tai, ką pasakė.