ne tokia jau ir didelė Audrey valda, su daug įvairiausių šmutkių. žodžiu, bohemiška netvarka.

Įžengusi į kabinetą, Audrey pažvelgė atgal, kur iš paskos jai ėjo areštuotosios

Paskui profesorę čionais atsekė Beccė. Sustojusi greta durų, apsidairė kabinete. Netrukus vėl grąžino žvilgsnį į Biach.

Už kelių trumpų akimirkų tarpduryje pasirodė Cher.Ji ten ir sustojo, akis permetus kabinetą, atsisuko į profesorę.

Hes sekdama paskui Cher nepajuto, kad priėjo profesorės kabinetą. Tik atsitrenkusi į tarpduryje stovinčią Cher pakėlė galvą nuo plaukų, kuriuos per visą ėjimo laiką bandė sutvarkyti.
-Nestovėk tarpdury, kaip pabučiuota- pasakė ji klastuolei, kuri užstojo kelią. Prasispraudusi pro Cher šoną, Hes sustojo toliau nuo klastuolių ir atsuko žvilgsnį į profesorę.

-Tikriausiai pamenat, kokį areštą atliksite, ir su kuo, ar ne?-šyptelėjo Biach ir klestelėjo į kėdę, pridūrė: -Smith ir Sylor skalbia kojines, Šo ir von Murder, kuri čia dar nesiteikė pasirodyti, šveis tualetus, o tuo tarpu Holbrook rinks niš pasuolių gumas. Rankomis, nuo visų keturių koledžų stalų. Priminiau, kad nepamirštumėte. Kai baigsite savo darbus, užeikite į mano kabinetą, eisime pažiūrėti kaip jums sekėsi,-šyptelėjusi, Biach prikando lūpą.
-Lazdeles duokite man, dabar,-Audrey ištiesė ranką.

Cher nė nepasijudino iš tarpdurio suignoruodama Šo paliepimą, tuo pačiu į ją pažaibuodama akimis.
- Kaip jums linksma..-ilgai stebėjus Biach šypseną, kikenimus, ir visą kitą stafą jos veide, Cher prisimerkė, galvojo kad tuojau pat išsprogdins visą kabinetą.Pagalvojo apie Audrey paskundimą pavaduotojai, viduje Holbrook evil'iškai juokėsi.

-Accio lazdeles,-sumurmėjo Audrey ir atsidususi įkišo jas į stalčių, su "devyniais užraktais". Kilstelėjusi antakį, ji pažvelgė į Cher.

Iš rankų dingus lazdelei, Holbrook stipriai sukando dantis, atrodė kad tuoj sutraškės visi iš pykčio.Darvis prisimerkus žiūrėjo į mokytoją.

-Galite eiti,-žiūrėdama į Holbrook tarė Biach ir trumpai šyptelėjo.

Nieko nesakiusi apsisuko ant kulno ir gan garsiais/grėsmingais žingsniais nukulniavo link Klastūnyno koledžo.Dar niekam neprižadėjo, kad tikrai valys pasuoles.

Netekusi lazdelės Hestera pasijuto tarsi būtų netekusi bisų rankų. Keletą minučių žiūrėjusi į ranką, kurioje ką tik buvo jos taip saugoma lazdelė, Hes paniekos kupinu žvilgsniu nužvelgė klastuoles ir profesorę, lyg jos ką tik būtų bandžiusios panaudoti prieš ją Nedovanotinus kerus. Įsižeidusia, bet išdidžia mina Hes apsisuko, švystelėjo plaukais ir dingo iš profesorės kabineto.

Adrė toliau apsimetinėjo angeliuku, paklusniai sekiodama paskui Biach, ir vos tik šiai į ją pasisukus, nutaisydama mielą šypsenėlę, kiek pakreipdama galvą ir kilstelėdama vieną koją. Tačiau vos tik Biach nukreipdavo žvilgsnį, Adrė išsiviepdavo kaip pats Liuciferis ir kilnodama antakius žiūrėdavo į Beccę. Pagaliau sulaukusi užduoties, mergina meiliai suklapsėjo blakstienomis.
- Gerai, panele Biach, mes einam, - dar kartą nusišypsojo ir pasisuko link įėjimo.
- Einam, šliūcha tu, - burbtelėjo, praeidama pro Beccę.

Iš rankų išsprūdus lazdelei, Bec pašnairavo į profesorę. Tačiau ilgai žvilgsnio neužlaikė. Po akimirkos atsisuko į Adrę, kuri vėpsojo į merginą tikrai Liuciferiškai. Pamačiusi tokią Adrės veido išraišką, Beccė nesusilaikiusi prunkštekėjo. Nors mintis, kad atlikti areštą reikės su Adriana tikrai neramino. Biach merginas paleidus, Beccė dėbtelėjo į išeinančią Adrę, atsakė į jos malonų kvietimą merginą pasiųsdama na. ir išėjo iš kabineto.