Taipogi pagiringas ir nepilnai spėjęs išsiblaivyti po linksmybių vestuvėse, redakcijoje pasirodė Smitas. Su akiniais nuo saulės. Vos tik įėjęs, vaikinas netyčiomis trinktelėjo durims. Sukeltas garsas nebuvo itin garsus, tačiau užteko, kad Ashtui vėl atsinaujintų galvos skausmas. Sustojęs, Smitis nusikeikė ir pridėjo vienos rankos pirštus prie smilkinio, užsimerkęs. Nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, Aštas tyliai atsiduso, nusviedė motociklo raktelius ant netoliese buvusio savo stalo, pasikabino odinę striukę ant pakabos ir tik tada pagaliau atkreipė dėmesį į Fioną. Nė nepasisveikinęs, Aštas apėjo savo stalą, įsitaisė ant kėdės, kiek pasisupo, galiausiai ja nuvažiavo kiek arčiau Jager.
- Pasakyk, kad aš vakar nebuvau toks girtas ir mūsų duetą tik sapnavau, - žiauriai prikimusiu balsu beveik sušnabždėjo.

Aštas labai sunkiai susilaikė nepabuvęs grynakrauju subine ir neužcypęs taip, kad net ir ne pagiringam žmogui galva suskaustų. Tyliai, taip pat kimiai sukikenęs, atsitiesė kėdėje ir vėl gi, kojų pagalba, nuvažiavo ja atgal prie savo stalo. Smitis ėmė vartyti popierius, laiškus. Nuo fangirl ir šiaip, pasipiktinusių piliečių.
- Ne, aš kalbu apie tą, kur apie susitaikymus ir pykčius, - tarstelėjo, trumpam pakeldamas akis į Fioną. Akių kontaktas buvo labai trumpas ir vėl susikoncentravęs į popierius ant stalo kelis kart juos pravertė.
- Girdėjau kalbas apie kažkokį šūdą pavadinimu "Vestuvių Karštligė"... - pašaipiu balsu sumurmėjo. - Ir ko tik tie žmonės neprisigalvoja, atrodo imsim ir leisim tokią... nesąmonę, - prunkštelėjo.

Po išsireiškimo "Jagerio kikiliai", vaikinas staigiai pakėlė kiek sumišusį žvilgsnį į Fioną, maždaug klausdamas "ką tu turi omenyje?..". Šiaip ne taip susilaikęs nuo klausimo išreiškimo balsu, Smith vėl susikoncentravo į laiškus. Besiklausydamas Fionos, vaikinas šyptelėjo.
- Visai nusivažiavo tas jaunimas... o prieš porą metų žurnalistai mokėjo, kad tik leistume iš arčiau į vestuves pažiūrėti, - nelabai garsiai ištarė, sustumdamas visus laiškus į krūvą ir nustumdamas juos nuo savęs.
- Jeigu jau apie vestuves... - pasikasė pakaušį, žvilgsnį pakeldamas į Fioną. - Aš pasiliekiu teises rašyti apie tavo vestuves, - palinksėjo. - Ir tą kelionę paimsiu aš, vis vien apart gaudymo ką žmonės kalba ir to užsirašinėjimo neturėsiu ką veikt, - vyptelėjo. - O mano vestuves paliksim beždžionėlėms, na žinai, aš įsivaizduoju straipsnio turinį, jei rašysi tu... - nutęsė, ranka mostelėdamas į duris, už kurių girdėjosi tik rašomųjų mašinėlių skambesys ir beždžionių skleidžiami garsai. Tiesa, būtina paminėti, kad iš ten, į pagrindinę redakcijos patalpą, veržėsi cigarečių dūmai.