Kadangi Sarah mirė ir postą bei kabinetą perėmė Stella, jos prašymu pastarasis buo renovuotas. Išliko tik tamsūs, kontarstingi, kuklūs ir neišsišaukiantys baldai. Vieninteliai požymiai, kad šis kabinetas buvo kūrybingsios Chassagne nuosavybė buvo puki kolonėlių sistema, popierių pilna šiukšlių dėžė ir vards ant stalo.
Visas kabinetas dėl atsargos būna magiškai užrakintas, kai Stel nėra viduje.

Kabinete pasigirdo pokštelėjimas ir voila! - Stella jau čia. Apsidžiaugusi, kad atsidūrė netoli savo darbo kedės, pasuko ją taip, kad būtų kuo neskausmingiau sėdynei ir sudribo kėdėn. Išsibūrusi capučino iš pupelių, gulėjusi tam tikroje dėžėlėje ir alkostop'o, Chassagne iškart užsigėrė dvi tabletes šiuo gėrimu. Nurijusi, nuleido puodelį ir paėmusi centro pultelį pasileido Our Love to Admire diską ir toliau gurkšnojo kavą, norėdama tiesiog išbraukti pirmąją darbo dieną iš atminties. Na, tai nebuvo labai sunku, kai pusės jos neprisiminė. Nusprendusi, kad šiandieną paskelbs pirmąja savo oficialia darbo diena, Ella ėmė niūniuoti dainų melodijas, o aiškesnes frazes išdainuodama balsiai. Ypatingai All Fired Up. Na, iš esmės, ši daina puikiai atitiko jos mintis ir jausmus, tiek mielodija, tiek tekstu, tad savaime suprantama, kad kelis kartus perklausius albumą, priėjusi prie šios dainos pultelyje nuspaudė "repeat" mygtuką.

Pokštelėjimas. Gareth'as lengvai atsirėmė nugara į duris. Maždaug galvojo ką pasakys ir mažų mažiausiai kreipė dėmesį į praeinančius žmones. Rankoj laikė porą puodelių išsinešimui iš kažkur gautos kavos. Galų gale apsisuko, pora kart pabeldė į duris ir nelaukęs atsakymo įėjo vidun. Nesitikėjo šilto sutikimo, todėl tik uždarė duris po savęs ir kažką blogo nujausdamas, priėjo arčiau, paliko kavą ant stalo ir atsisėdo į kėdę priešais stalą.
- Sunkus rytas?- pagaliau prabilo, pakeldamas akis ir pasitrindamas kaktą.

Papurčiusi galvą ir pasidėjusi pultelį sau ant kelių, Stella toliau niūniavo jau mintinai išmoktą melodiją, kartais gurkštelėdama saviškės kavos. Linguodama į abiejus šonus, Chassagne, rodos, buvo kaip užhipnotizuota muzikos - lingavimas + niūniavimas, sustojimas, gurkštelėjimas ir vėl nuo pradžių.
Žodžiu. Ji praktiškai ignoravo Curtis, mat nė neįsivaizdavo, kaip į jį kreiptis, ir, apskritai, nerūpėjo jai jis. Apie jį, kalbant tiesą, mintis vis dėl to šmėkstelėjusi. Žinoma, apie tai, kad ji su Gareth miegojo. Bet mintis šmėkstelėjo tik akimirką ir Ella sau toliau be jokios papildomos emocijos niūniavo savo All Fired Up toliau, kažkur giliai šidyje tikėdamasi, kad jis išnyks.

Gareth'as sunkiai atsiduso. Žinoma geriau buvo tyla iš Stellos pusės, nei tarkim koks mažų mažiausiai išvyjimas, bet šiuo atveju Curtis jautė, kad geriau būtų apšauktas, nei šitaip sėdėtų.
- klausyk, nei aš to norėjau, nei tu, bet yra kaip yra ir nebūtina visos kaltės suverst man,- imdamas kavos puodelį, suvarė tekstą kurio visai neplanavo susakyt.

Stella tokia susidomėjusia išraiška pažvelgė kažkur į sieną, lengvai klistelėjo ir nuleido vieną petį. Na, ji tik apsimetė durnele, iš tiesų gaudė žodžius, bet jų nesureikšmino. Chassagne suprato, kad įžanga turėjo visai ne tokia, kokia buvo, bet dėl to ji mažiausiai jaudinosi.
Kitu atveju, ji būtų atšovusi "o aš nieko ir nesakiau", bet kažkodėl nujautė, kad šįkart geriau jai tiesiog vaidinti tokią, kokia buvo prieš pasirodant Gareth. Na, ne šiandien, bet apskritai - pieš pasirodant Ellos gyvenime - tokią weird, laisvą ir pamišusią melomanę. Galbūt tikėjosi, kad bus geriau abiem, jei apsimes nepažinoję vienas kito. Nors ji nieko ir neatminė. Tik rytą. Ir nenorėjo prisiminti.
Labiausiai Stel norėjosi pabūti vienai. Grįžti atgal laiku ir nepasiduoti. Gaila, bet to padaryti negalėjo. Galbūt net buvo ir prisirišusi prie Curtis, bet tuomet ji pati to nežinojo. Ir nenorėjo sužinoti.
Galėjo imti ir kone skraidyti po kabinetą, jausdamasi laisva ir nevaržoma. Bet dabar nebegalėjo net ištarti nė vieno žodžio.

Jausdamasis pakankamai "suprastas" Curtis daugiau nieko nebesakė. Tik gurkštelėjo kavos, kuri labiau nei įprastai degino gerklę. Jausmas, kad reiktų dabar pat išeit lyg jam būtų visai visvien, nedingo. Vis dėl to pabandė dar kartą.
- Kadangi aš jau čia, negalėtum užmest parašų dėl darbo hoge?- paklausė. Vien jo balsas kabinete skambėjo itin keistai.

Stella instinktyviai, nė nepagalvojusi, papurtė galvą. Ne, ji nenorėjo dėti savo parašo ant popierių kurie priklauso ne jai.. ir apskirtai, koks dar hogas, bliamba? Nežino Chassagne jokio hogo. Tegul eina Curtis pats ten šikt, jei jam taip jau patinka. Pritardama savo tokiai minčiai, šiaip ne taip susiprotėjo ir vos susilaikė nelinktelėjusi.
Na, žinoma, iš išorės tai turėjo atrodyti weird. Nors čiaip Ella ir buvo weird, tad labai dėl savo išvaizdos ir Gareth nuomonės apie ją, mažiausiai ji suko plaučius.
Nusprendusi, kad jei jau nešneka, tai gal, kad būtų pačiai paprasčiau, nusisuktų, tai taip ir padarė. Pasisukusi kanceliariniame biuro krėsle, VV atsistojo ir prižingsniavo prie lango. Na, pro jį švietėsi tik požemis, bet vaizdelis vis dėl to buvo įdomesnis nei balta siena.

Šiuo atveju Curts jautėsi irzlesnis dėl galvos skausmo, nei dėl to, kad Stella apsimetinėjo šlanga. Neiškentęs pavartė akim ir atsilošė kėdėj.
- Aš rimtai! Vienas suknistas parašas - aš nemačiau Tavęs, Tu - manęs ir dar Tau nereikės kęst mano snukio savo kabinete. Viliojantis pasiūlymas, ne?- jau su menka pašaipos gaidele išrėžė, nes tiesiog atsibodo būt geram ir stengtis įsiteikt.
Curtis dar gurkštelėjo kavos. Kofeinas padėjo jam ištempt ramiai dar kelias akimirkas.

Kaip jau apminėta, Stella paprasčiausiai negalėjo priversti ištarti nė vieno žodžio, ką jau kalbėti apie tokį kaip "eiktušiktsusavohoguiratsipiskvienąkartąnuomanęsnesaštavęsnepažįstu", kurio pasakymui reikia kokių dešimties įkvėpimų, net ir tokiai balsingai moterai kaip Chassagne. Taigi ji tiesiog kažkaip keistai pagūžčiojo pečiais ir atrėmė abi alkūnes į palangę, ir ėmė trinti pirštinėtas plaštakas vieną į kitą. Šiaip sau. Jei jau kalbėti negalėjo, niūniuoti nė noro neturėjo, dingti negalėjo/nenorėjo palikti jos kabinete Curtis, nes dar ką nors pridirbtų, o veiklos suirasti tai turėjo.

Curtis giliai įkvėpė. Tarkim nuramino save ir bandė ignoruot plyštančią galvą, kurios būklė, tiesą sakant, dar labiau pablogėjo.
- Gerai. Nepyk. Aš atsiprašau. Pamiršk ir bandom iš naujo,- prabilo laukdamas bet kokio atsako iš Chassagne. Bet kokio. Būtų tikę vien tai, kad ji būtų atsisukus ar išvis bent sujudėjus.

Stella nebeiškentė ir pasisuko.. žinoma, į muzikinį centrą, kuris vis dar plyšavo Interpuolų All Fired Up'ą. Paspaudusi pulte mygtuką, šis užsičiaupėir išsijungė. Moteriškė pasisuko į kėdę ir ant jos klestelėjo, atsigręždama į Curtis. Vėl padėjusi abi alkūnes ant stalo ir sunėrusi pirštus, atsiduso.
- Turbūt supranti, kad kalbėti man dabar.. su tavim.. na, yra labai sunku, - šitaip ne taip, labai tyliu balsu, sukaupusi visą savyje likusią drąsą ištarė.

Curtis iš nuostabos, kad sulaukė šiokio tokio atsako, kurį laiką sėdėjo apšalęs.
Išgirdęs pirmą ir ko gero paskutinę frazę ištartą Chassagne, jis suprantamai palinksėjo. Ne durnas gi. Ir taip aišku, kad kiekvienas taip jaustųsi. Ir šiaip jis numanė, kad Stella mintyse mažiausiai milijoną kartų buvo pasiuntusi jį velniop, todėl stengėsi neįkyrėt ir pasiliko savo atsakymą sau.
- Suprantu, suprantu,- vietoj to dar pridūrė.

Stellos veidą iškreipus mažytei šypsenelei, ji linketelėjo galva. Na, iš tiesų ji nesitikėjo tokio atsakymo sulaukti, todėl visiškai suprantama, kad vėl nebeištarė nė žodžio.
Kadangi nykščių nebuvo sunėrusi, nelygu laikrodis tai atleisdavo, tai suspaudavo nykščių pagalvėles kas sekundę tai ir mainydama jų padėtį. Nukreipusi žvilgsnį į nelabai didelę A4 formato lapų ir kitą, šalia gulėjusiu panašaus dydžio pergamentų, į juos įsisteleibyjo ir tylėjo, nenutraukdama veiksmo su nykščiais.

Gareth'as šiuo metu siaubingai pavydėjo pergamento lapams, kad jie atrodo buvo vertesni daugiau dėmesio nei jis. Pasitrynes kaklą toliau stebėjo Stellą.
- Man palaukt kol nusiraminsi ar nori pasikalbėt kitą kartą?- atsargiai paklausė.

- Atvirai pasakius, nenoriu kalbėtis nei dabar, nei bet kada vėliau, - truputį ir labai trumpai šyptelėjusi nė nepakėlusi akių nuo lapų, pasakė Stella. Suprato, kad ėmė skleisti save kaip tylesnę, bet dėl to nė nesibaimino. Prieš tai jie nė susitikę nebuvo.

Curtis pavartė akim.
- Nemanai, kad aš taip lengvai neatstosiu? - jau šypsodamasis paklausė ir atsiduso.
Kažkodėl nenorėjo šiuo metu visko taip palikt. Kankino klausimai ir dar bala žino kas.

- Neaiškiai pasakiau? - kilstelėjusi antakį, pagaliau kažkiek pasisuko į Curtis, nors iš tiesų, išnėrusi rankas, Chassagne paėmė nebaigtą kapučino puodelį į rankas ir priglaudė jį prie lūpų, įsižiūrėdama į baltą sieną tiesiai prie Gareth peties.

Curtis lengvai papurtė galvą. Tas gestas labiau reiškė "niekur aš neisiu", o ne atsakymą į jos klausimą. Tas parašas ant popiergalių, jam dabar mažų mažiausiai rūpėjo. Jis tiesiog norėjo, kad kas nors paaiškintų, ką jis ne taip padarė.

Stella, baigusi kapučino, padėjo puodelį ant stalo, toliau žiūrėdama į tą sieną. Nejučiom išsibūrė dar kavos, šįkart jau stipresnės rūšies. Kažkodėl papučiusi galvą, už jos susiėmė. Veido išraiška persikreipė, lyg tuoj ją supykins ar galų gale kažką kito išstenės iš burnos.

Gareth'as jautėsi kaip niekad kaltas. Žiūrėjo į Chassagne ir mintyse keikė save. Keikė dėl to, kad žiūrėjo ir nieko padaryt negalėjo. Neaišku ką būtų daręs, jei būtų galėjęs, tačiau tikrai žinojo, kad tokiu atveju dabar čia taip nesėdėtų ir savęs negraužtų.
- Stella ... - atsargiai pradėjo bandydamas nutraukti nejaukią tylą.- Kas jeigu .. Galim tiesiog pradėt viską iš pradžių?
Curtis labai tikėjosi teigiamo atsakymo ir nežinojo ką darys, kai Stella pateiks trumpą ir aiškų "ne". Gal tiesiog nieko nelaukęs atsistos, trenks durim ir išeis. Gal išeis ramiai, be skandalų ir šypsodamasis. Dirbtinai, bet šypsodamasis.

Išgirdus klausimą, Stellos antakis tiesiog šokte šoktelėjo. Ir beje, labai staigiai.
- Atleisk, bet ką viską? - kelis kartus tankiai sumirksėdama, nelabi norom, bet iš smalsumo, pasisuko į Curtis, pastatydama ausis į klausymosi padėtį.

Curtis nežymiai pakreipė galvą. Nelabai žinojo pats, nuo ko turėtų pradėt.
- Tarkim viską nuo tos akimirkos, kai susitikom parke?- klausiamai pažvelgė į Chassagne.- Klausyk, žinau, kad nenori manęs matyt ir, kad turi pilną teisę dabar manęs nekęst, ar kažkas panašaus, bet nereikia elgtis taip.. taip lyg aš vienintelis būčiau kaltas,- atsiduso ir kliudydamas plaukus pasitrynė kaktą. Netrukus nuleido ranką.
- Be reikalo aš čia ėjau,- nežymiai papurtė galvą.- Kaip koks.. idiotas,- prunkštelėjo.

Chassagne ne itin supratus, papurtė galvą ir atsiduso. Kalbėti byuvo lengviau nei prieš tai, bet buvęs gniužulas gerklėj niekur nedingo. Dar kartelį atsidusus, sunėrė rankas, prieš tai, žinoma padėjus puodelį ant stalo.
- Bėda tame, kad aš visiškai nieko neatsimenu, - dar kartelį papurčius galvą pasakė.
Stella, nurijusi seilę, padarė kelių sekundžių pauzę, ir šįkart žymiai tyliau pridūrė:
- Ir nenoriu sužinoti, - nuleidusi galvą pasakė, nujausdama, kad elgėsi kaip tikra kekšė.

Curtis kilstelėjo antakį. Žvilgsnį buvo sutelkęs į stalą. Kažkaip nekilo noras pakelt akių, todėl jo reakcija ko gero liko nepastebėta.
- Norėčiau pasakyt ką nors protingo, bet deja, pats ir ne kažin ką atsimenu,- tarstelėjo.