Curtis trumpai papurtė galvą, kaip įmanydamas vengė žvilgsnio.
- Nelaikau. Patikėk manim, nelaikau,- dar kartą pakartojo pirštais barbendamas į stalą. Netrukus, jau buvo sunku nulaikyt akis įsmeigtas į savo pirštus, todėl vėl kilstelėjo galvą. Įsivaizduojat, kad buvo sunku taip ramiai sėdėt ir žiūrėt į akis žmogui, kuris per tą parą buvo tapęs visiškai savu? Sunku, per lengvai pasakyta.
Curtis, ramus išorėje, bandė atlaikyt žvilgsnį. Porą kart virptelėjo lūpa, bet sėdėjo jis ramiai.

- Neatrodo, - karčiai tarstelėjo Stella, nukreipdama žvilgsnį tai į Gareth veidą, tai į jo rankas.
Po kelių akimirkų tylos, Chassagne atsiduso:
- Aš nereikalauju, aš prašau. Pabandyk įsivaizduoti save mano vietoje. Į darbą ataibeldžia persona, su kuria susipažinai vakar, primaišei ir permiegojai. Ir net vardo nepameni, - prunkštelėjo Ella, itin pabrėžusi pastaruosius penkis žodžius.

Curtis prikando lūpą. Buvo pakankamai sunku sėdėt taip ramiai ir nieko nedaryt. Neturėjo kur dėt rankų. O ir žvilgsnis pamažu silpo.
- Jei laikyčiau kvaila, manai būčiau vos pabudęs atsiradęs čia? Manai dabar čia tebesėdėčiau, nes žinant kiek progų turėjau viską palikt ir išeit, tikrai galima laikyt mane idiotu. Taigi. Bet aš čia.
Curtis'o žvilsnis nuslydo siena. Taip žiūrint kalbėt be abejo buvo lengviau, bet jis gi ne koks silpnavalis. Vėl pažvelgė į Chassagne.
- That's bullshit. Savo vardą aš pasakiau dar būdamas blaivas. Kadangi aš tavąjį puikiai atsimenu,- pridūrė.
- Bet aplamai. Turbūt tai nieko nekeičia..- tarstelėjo su šiokiu tokiu atodūsiu pabaigoje.

- Viską supratau, - atidususi, teištarė Stella. Vidutiniu tempu nusigręžusi, jį ir toliau išlaikė nukulniuojant link palangės.
Ten nukakusi, ant jos Chassagne sudėjo sulenktas alkūnes ir sunerė abiejų rankų pirštus bei vėlei atsiduso. Žinojo ir jautė trauką Gareth'ui, bet kol kas ją suvokė kaip draugišką. Ella nenorėjo taip lengvai paleisti Curtis, bet dabar priversti jį taip padaryti negalėjo. Buvo pernelyg išsekusi fiziškai, pschiloginių priemonių ėmimuisi buvo pernelyg silpno proto, ypač pabrėžiant jos atmintį vakar dienos atžvilgiu.

Gareth'as tik pakraipė galvą. Sunku buvo taip elgtis, bet jis gi sau prižadėjo. Aiškiai matė, kad Stellai jis tuščia vieta. Nenorėjo kažko per daug tikėtis.
- Tikrai supratai? Ar po kiek laiko vėl paklausi to paties ir aš vėl turėsiu viską aiškint iš pradžių,- prabilo vengdamas pasukt akis tos pusėn kur stovėjo Chassagne.

Kadangi Stella pernelyg įsigilinusi į savo minčių ir jausmų atpainiojimą, nelabai ir kreipė dėmesį į Curtis... arba labai sėkmingai jį ignoravo, suvokdama kaip Gareth to dėmesio trūksta ir apsimesdama labai susimąsčiusia.
Po kelių akimirkų labai liūdnai ir gana niūriai ėmė niūniuoti Love Will Tear Us Apart melodiją ir nesigilindama į dainos žodžius, kuriuos nejučiomis girdėjo galvoje.

Curtis užvertęs galvą į viršų stebėjo lubas. Mąstė kaip lengva turėtų būt, tiesiog prieit ir pasakyt ką jauti. Blogiausia, kad jis laisvai galėjo pasielgt taip pat, tačiau nežinojo kaip bus sureaguota. Greičiausiai vien dėl to, jis dabar sėdėjo beveik atsijungęs nuo išorinio pasaulio. Tas kvietimas jau atrodė toks nuvalkiotas. Gareth'as giliai įkvėpė ir prisivertė nuleist galvą ir pasukt ją į Chassagne.
- Stella,- atsargiai pradėjo. Trumpa pauzė. Neįsivaizdavo nuo ko pradėt, todėl pakilo nuo kėdės ir žengė kelis žingsnius link jos.
- Klausei kas čia dedasi, tiesa?- paklausė pernelyg nesitikėdamas atsakymo, nes manė, jei bus pertrauktas, tiesiog visiškai praras ryžtą.
- Jei vakar aš Tave vos pažinojau, o šiandien esi žmogus, kurį pirmą norėjau pamatyt iš pat ryto, manau viskas labai akivaizdu,- prikando lūpą.- Ir jei aš vis dar stoviu čia, priešais ir bandau Tau paaiškint vis tai.. Well.. Tai irgi kažkiek paaiškina reikalus..
Curtis tiesiog stovėjo. Jis gi nebuvo iš tų kurie mokėjo reikšt savo jausmus ar kažkas pan., todėl labai tikėjosi, kad Stella supras ką jis bandė pasakyt ar bent jau pokalbis pakryps ton pusėn.

Stella, žinoma, tai išgirdo, bet tokių atvirų žodžių neketino sulaukti ir apskritai, kaip ir anksčiau,tai tiesiog mažino jos ego. Na, kažkiek sureagavo. Išgirdusi savo vardą, pasisuko ir kelioms akimirkom tiesiog steleibyjo į Gareth. Net tyliau niūniavo, bet žvilgsnį po kurio laiko nusuko kažkur į sieną.
Chasagne vis dar tylėjo, tik niūniavo. Niūniavo žymiai melodingiau nei prieš tai (na, kas be ko, ir tyliau), duodama suprasti, kad Curtis tęstų, ką pradėjęs dėstyti. Ella tiesiog žinojo, kad jam nutilus greičiausiai garsiai pareikš, kad meilė juos suplėšianti į gabalus.

Taaaigi. Curtis toliau bandė tęst tai ką pradėjo. Sekėsi dar sunkiau, kadangi dabar turėjo žiūrėt Chassagne tiesiai į akis. Ir ta pažįstama melodija siaubingai lindo į galvą. Bet turėjo pabaigt ką pradėjo.
- Klausyk. Žinau, kad aš labai skubu ir išvis.. Tu juk supranti link kur aš suku?- bandė nusijuokt, bet sunkiai kažkas gavosi, todėl bandė sau pažadėt, kad daugiau jokio juoko panašiomis akimirkomis nebus.
- Do I really have to explain, why I'm so faaaaallin for this girl, riight in front of meh?- netekęs kantrybės pažėrė. Ir tik netrukus suprato ką pasakė. Nebandė kažko neigt. Dalis jo suprato, kad pasakė teisybę. Bent jau nusiramino ir dabar visiškai pasitikėdamas savim žengė dar kelis žingsnius. Kai atstumas tarp jų buvo visiškai nedidelis, Gareth'as ištiesė ranką ir patraukė Ellai nuo veido plaukus. Delnas nuslydo skruostu ir netrukus Curtis patraukė ranką. Turbūt atrodė, kad blogiausia jau praėjo. Neįsivaizdavo ką reiškia tyla iš Stellos pusės šį kartą.
- Neprašau, kad jaustum tą patį. Aš gi idiotas. Visi tai žino. Tiesiog būtų smagu jei pagalvotum apie tai..- užbaigė savo trumpą monologą.

(( Kur nebus girdėta, blm. Dar kai bendrapavardžio daina xDDD Iš vis, galėtų jis koks tolimas giminaitis būt (sun) ))

Stella, pajutusi labai artimą kontaktą ir išklausiusi Gareth, tiesą sakant, stebėjosi, kad tas atsumas nebuvo dar mažesnis. Nejučiom nustojo niūniuoti ir padėjo kairę koją atgal, ketindama taip pat pasielgti su dešiniąja, bet kažkas neleido. Apskritai, Chassagne dabar buvo tokia sumišusi. Jautėsi taip nemaloniai, lyg mokinukė, užkalbinta ne tokio jau ir seno (bet vis dėlto, gerokai vyresnio) mokytojo, kai tuo tarpu širdį spaudžia, nes pati nepadarė jo užduotų namų darbų.
Na, šiuo atveju Ella neslėpė nieko ypatingo, ar bent pati jau taip manė. Tik kažkokį nereikšmingą drugelį pilve, kuris vis labiau vertė ją abejoti. Žinojo nieko nesakysianti, per daug kankino abejonės.

((Galėėėėtų :DDDD kas ten jį žino blm :DDDD))

Gareth'as kurį laiką taip ir stovėjo bandydamas ką nors prasmingo ar pažįstamo įžvelgt Stellos veide. Sekėsi sunkiai. Jis tiesiog nesugebėjo nuspėt Ellos ir tai buvo dar vienas dalykas, kurį jis nepaprastai mėgo.
- Tiesiog, prašau, pagalvok,- labai tyliai paprašė. Galų gale žengė kelis žingsnius atgal. Nenorėdamas daugiau nieko girdėt išnyko oru.((Bang. Just like that. :DDDD))

- Faaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaiiiiiiiin, - nutęsė Stella, kada jau Gareth dingo. Atsidususi, priėjo arčiau stalo ir sudribo ant kėdės, kone susmuko.
Išsidrėbusi savo krėsle, ji fonui užsileido muziką (beje, labai garsiai), ir apžvelgė kambarį. Iškėlusi dešiniosios rankos rodamąjį pirštą, Chassagne suprato, kas kabinete buvo negerai. Paėmusi lazdelę, kuri tuo tarpu mėtėsi ant stalo, mostelėjo ja ir dingo prieš ją stovėjusią kėdę. Prisimerkusi labai gerai įsivaizdavo Unknown Pleasures viršelį, ir kai manė, kad vaizdas prieš akis kone tobulas, Ella mostelėjo lazdele darsyk ir ant sienos prieš ją atsirado kabantis paveikslas, atvaizduojantis viršelį. Padėjusi lazdelę, moteris nunarino galvą.
- Rest in peace, Mr. Curtis, - sumurmėjusi tai, VV pakėlė akis į paveikslą ir sudėjusi delnus vieną į kitą, keletą minučių žiūrėjo vien į jį. Žinoma, Ms. Beefheart kalbėjo apie Ian Curtis, o ne šitą.. su kuriuo praleido pastarąją parą. Juk jo vardo visvien nežinojo.
Kai pagaliau atitraukė žingsnį nuo perspektyviai nupieštų kalnų, Ministrė išsibūrė iš pupelių stiprios kavos ir dar, papildomai - keletą tablečių. Gėrimui truputį atvėsus, ji jas nurijo kartu su kava, kurios pusę puodelio išgėrė kone vienu gurkšniu. Nuleidusi puodelį ir padėjusi jį ant stalo, Baby Ruthless papurtė galvą - jautė energijos antplūdį mušant į galvą. Atsidusi, ji pažvelgė į laikrodį, tada į lapų krūvas. Mostelėjusi lazdele, popierius pradangino, išskyrus vienintelį, apie nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą. Baigusi kavą, pradanghino puodelį, ir dar kartelį dirstelėjusi į laikrodį ir pasiėmusi rankinę, dingo oru iš kabineto.

po negarsaus pokštelėjimo Curtis atsirado kabinete. Tikėjosi, kad Ella bus čia bet deja. Į galvą atėjo mintis apie laisvadienį ar pan. Dirstelėjo į laikrodį ant sienos, bet akys užkliuvo už Ian'o paveikslo. Po truputį veide atsirado šypsena. Curtis tik dar labiau norėjo pamatyt Chassagne. Lėtai priėjo prie stalo kažką burbėdamas apie adresus ir tai, kad kažkas tikrai turi būt čia. Pagaliau rado kažką apie ministrės gyvenamą vietą. Lazdelės pagalba pasidarė kopiją ir sulankstęs įsimetė į kišenę. Netrukus dingo iš kabineto.

Patekusi į kabinetą, Vine jau žinojo savo tikslą, tad greitesniu, nei įprastai žingsniu, priėjo prie stalo. Paėmusi keletą popierių, susirūpinusiu veidu apsžvelgė kabinetą ir dingo iš kabineto oru.

Bedejuodama ir aimanuodama dėl pakankamai stipriai Gareth suspaustos rankos, Stella buvo įtempta į kabinetą. Po kelių akimirkų šiaip ne taip atsiplėšusi, priėjo prie durų ir netrukus jas uždarė. Apsukusi, kad matytų kabinetą ir tuo pačiu Curtis, Chassagne atsirėmė į duris sukryžuodama rankas aplink savo liemenį ir suraukdama kaktą.
- Tiesą pasakius, man skaudėjo, - ne iš šio, ne iš to paaiškino, kodėl taip pasielgė. Na, Frost labiau priekaištavo, bet nenorėjo įžeisit G ar kažko panašaus. Tiesiog pasiskundė.

Curtis su nežymia nuostaba veide atsigręžė į Chassagne tik kai ši pagaliau prabilo. Kaltai prikando lūpą, nes mažų mažiausiai šiuo metu norėjo pasielgt kaip nors panašiai.
- Nepyk, tikrai nenorėjau,- išsprūdo jam.- Tikiuos ne labai skaudžiai?- dar pridūrė ir žengė link Stellos. Norėdamas apžiūrėt ranką, kurią suspaudė, atsargiai patraukė Chassagne ranką link savęs ir kiek žvilgtelėjo į ją.
- Nieko baisaus. Iki vestuvių užgis,- kasdieniškai pridūrė, nelabai galvodamas ką šneka ir pakėlė galvą, tuo pačiu atitraukdamas žvilgsnį nuo Ellos nežymiai paraudusios rankos.- Kavos?- nusišypsojo.

Stella, nenorėdama, kad dar labia skaudėtų, mintyse prieštraudama pati sau, padėjo Gareth ištraukti ranką ir apskritai, visiškai neparodė kokio nors fizinio pasipriešinimo. Išgirdusi užuominą apie vestuves, labai nežymiai papurtė galvą ir labai žymiai bei klausiamai kilstelėjo antakį, bet taip nieko ir nebepasakė.
Po kelių akimirkų nuleidusi abi rankas ir antakį, Chassagne žengė kelis žingsnius į priekį, šitaip ir pasiekadama stalą. Apsisukusi ir sveikąja ranka už nugaros pasirėmusi į stalą, išgirdo Curtis klausimą ir kaip tik akimis susirado jo veidą bei pažvelgė į jo akis, tuo pačiu šyptelėdama.
- Mielai, - pagaliau, dar su šypsena ir akimis, nukreiptomis į G, veide atsakė, tuo pačiu momentu laisvaja ranka patraukdama kelias užkritusias plaukų sruogas nuo akių.

Gareth'as nulydėjo Stellą žvilgsniu ir sulaukęs atsakymo, uždelsė porą sekundžių, kol užčiuopė kišenėj lazdelę. Mintyse sumurmėjo kažkokį tai burtažodį ir nukreipė lazdelę ant stalo, kur netrukus atsirado pora karštos kavos puodelių.
Curtis grąžino lazdelę į vidinę striukės kišenę, kur praktiškai visada ją nešiojosi, ir tuo pačiu nusivilko striukę ir žengdamas į priekį paliko ją ant kėdės, priešais stalą. Nuo stalo paėmęs abu puodelius, vieną įdavė Chassagne bet dar neskubėjo gert savosios. Pats taipogi, tuo pačiu, sustojo kažkur netoli S ir atsirėmė į stalą, nes prisistovėjo koridoriui netgi daugiau negu pakankamai.

Stella nė neketino viltis švarko - visgi apačioje buvo tik apatinė palaidinė ir korsetas. Iš šiaip jau kordoriuje sušalo, tad nė neturėjo minties apie kurio nors rūbo šalinimą, net jei ir labai sušiltų.
Paėmusi puodelį iš Gareth, kurį visą tą Chassagne stebėjo, kuriam laikui nuleido ir sukoncentravo žingsnį į puodelį ir jo turinį, mat gana greit pati paragavo kavos. Nuleidusi podelį žemiau smakro, vėl susirado akimis Curtis.
- Mmm. skani. Bent jau skanesnė negu gaunasi man, - šyptelėjo, aiškiai paakiusi komplimentą apie G gaminamą kavą.

Gareth'as išgirdęs tokį komplimentą kiek nepatikliai dirstelėjo į Stellą, tada į puodelį ir paragavo kavos, norėdamas įsitikint skoniu. Ir šiaip liko nustebęs, nes kava buvo kaip kava, nieko ypatingo. Patraukė puodelį nuo lūpų.
- Tu įsitikinus, kad receptoriai veikia tinkamai?- sukikeno.- Ir čia netgi ne mano geriausias variantas!- dar pridūrė, pateikdamas mintį, kad retkarčiais jo gaminta kava būna dar ir žymiai geresnė už šitą.

- Man labiau patiktų sakyti, kad nesu sutverta virtuvei, - sukikeno Stella, padėdama puodelį ant stalo kelioms akimirkoms. Paprasčiausiai ji nejautė didelio troškulio. Apėjusi stalą, prieš tai aplenkadama Curtis, Chassagne atsisėdo ant kėdės ir ėmė žiūrėti, ką jai šiandien dar derėtų nuveikti.

Curtis sukikeno kiek pasisukdamas, kad matytų Chassagne.
- Sveikinimai. Aš ir ne,- patikino labai rimta veido išraiška.- Apart kavos,- kiek kilstelėjo puodelį ir atsisėdo į kėdę priešais stalą, kur ne per seniausiai numetė savo striukę. Puodelį pastūmė ant stalo, bet nepaleido iš rankų.
- Tau tikrai reikia šiandien dirbt?- dar paklausė tikėdamasis neigiamo atsakymo ir tuo pačiu dirstelėdamas į dokumentus, surikiuotus ant stalo.- Tik vieną dieną. Skirk man tik vieną dieną. Daugiau neprašau,- paprašė ir gurkštelėjo kavos.- Garantuoju niekas net nepastebės,- patikino trumpam patraukęs lūpas nuo puodelio krašto.

Stella nejučiom kiek vyptelėjo, išgirdus Gareth klausimą. Buvo sutelkus dėmesį į tuos dokumentus ant stalo,tad, trumpai akimirkai (arba ji tiesiog taip vylėsi) pakėlė akis į Curtis.
- Duok nors vieną priežastį kodėl, - truputėlį šyptelėjo Chasagne sulenkdama padėtas ant stalo rankas ir jo palikdama tik alkūnes bei sunerdama abiejų rankų pirštus, ant kurių, truputėlį pasilenkusi į priekį padėjo savo smakrą.

Gareth kiek pagalvojęs pastatė puodelį ant stalo ir patraukė rankas.
- Tikrai turiu duot priežastis?- dar kilstelėjo antakį jis. Supratęs, kad neįtikins, Chassagne pakeist nuomonę, trumpam prikando lūpą.- Gerai. Tarkim pirma priežastis ta, kad man baisu, jog užsisėdėjus čia, gausiu darbo,- linktelėjo į dokumentus.- Antra priežastis - kad aš tikrai privalau kaip nors išsipirkt kaltę už tai ką prišnekėjau ir ko neprišnekėjau ir trečia..- kiek palinko į priekį.-.. trečia ta, kad aš tiesiog negaliu taip sėdėt, kai mus vieną nuo kito skiria šitas stalas,- kiek suraukė kaktą, bet per netvarkingai užkritusius plaukus to nesimatė.

Stella tiesiog trumpai papurtė galvą.
- Negaliu.. tiesiog negaliu. Pernelyg atsakingas darbas, - sumurmėjo tyliai Chassagne, balso garsumą vis toliau mažindama gana sėkmingai. Nuleidusi galvą darkart nužvelgė dokumentus, kurių ant stalo buvo tikrai nemažai.