Curtis pakilo nuo kėdės. Pastūmė puodelį šonan, kad netyčia neišpiltų ir visko nesugadintų, patraukė krūvą dokumentų nuo Chassagne akių link savęs, pasirėmė į juos ir pakėlęs akis į Ellą, nusišypsojo.
- Koks darbas?- dar paklausė. Kiek uždelsęs dirstelėjo į pirmą pasitaikiusį.- Žiūrėk kaip viskas paprasta. Šito gali neskaityt. Šitas tik supažindina su duomenim. Šitą iš bendro išsimokslinimo žinai. Šitam tik štampo reikia..- vartė popierius vieną po kito.- Smagu. Baigsim greičiau nei per dešimt minučių,- patenkintas vėl pakėlė akis.

- Taip tik tau atrodo, - gana dirbtinokai šyptelėjusi, Stella stebėjo Gareth veiksmus. O ką jai belieka kito daryt, kai popierius iš po nosies pagvelbia.
- Beje...kur taip skubi? - po keliolikos sekundžių, gana atsargiai paklausė Chassagne. Kurį laiką prieš tai tai žiūrėjo į dokumentus, tai į Curtis, bet dabar apsistojo ties pastarojo akimis.

- Ne atrodo, o taip ir yra,- palinksėjo gan įtikinamai. Sulaukęs klausimo, svarstė ar sakyt teisybę, bet nusprendė tiesiog rėžt tai, kas pirma atėjo į galvą ir kas ko gero tikrai skambėjo įtikinamai, bent jau jam.
- Neskubu,- kiek papurtė galvą.- Tiesiog nenoriu Tavęs dalintis su šitais,- pamosavo ranka su kažkokiais neaiškaus turinio popieriais. Esmė ta, kad Curtis be užuolankų sakė, tai kas buvo ant liežuvio galo ir ką tuo metu jautė. O kadangi tuo pačiu dar ir žvilgsniai buvo nukreipti vienas į kitą, tai buvo galima matyt iš jo akių.

- Netikiu, - papurtė galvą, iš lėto atsistodama Stella. Tai turėjo nuskambėti kaip atsakymas į pirmąją repliką, bet puikiai tiko ir antrajai. Pasiremdama keliais "sužeistos", bet jau nebelabai skauddančios rankos pirštais į stalą ir pilnai atsistojusi, Chassagne griebė popierius iš Gareth rankų, kurie buvo visai netoli josios. Deja, kaip tik tą akimirką jis jais pamosavo, tad paimti dokumentus nelabai pavyko.
Kiek atsilošusi, Frost lūpas perkreipė į tokią kiek pašaipią ir kreivą, dirbtinoką bei karčią šypseną.
- Nemanai, kad pati turėčiau nuspręsti, ką man daryti, ir ko ne? - kiek pakėlusi antakį, paklausė, laisvąja ranka siekdama kavos puodelio.

Curtis nesiruošė ginčytis dėl pirmojo atkirčio, nes maždaug žinojo, kad nieko neįrodys, jei pati Chassagne tuo nenorės patikėt. Dėl tos priežasties jis nusprendė atsikirst tik į antrąją dalį. Kiek uždelsęs, lyg ir pritardamas palinksėjo galva ir jau ruošėsi atiduot dokumentus, bet staiga juos patraukė į savo pusę.
- Bet teisę pasiūlyt patarimą aš vis dar turiu, teisingai?- paklausė ir nelaukęs atsakymo rėžė toliau.- Vadinasi tai ir buvo pasiūlymas.

Prikandusi odą iš burnos vidinės pusės, buvusios kiek žemiau apatinės lūpos, Stella nežymiai pakreipė galvą į šoną ir suraukė kaktą, taip parodydama savo nepasitenkinimo būseną.
- Kažkodėl tai nuskambėjo ne kaip pasiūlymas.. o greičiau jau.. tarkim, įsakymas ar kažkaspanašaus, - dar pavarčiusi akis, nukreipė žvilgsnį į puodelį, kuris netrukus jau buvo jos rankose. Chassagne jį pakėlė arčiau lūpų ir pavertusi jį aukščiau, kad indo turinys tekėtų į burną, nejučiom, trumpai akimirkai dirstelėjo į Gareth, bet netrukus žvilgsnį vėl sukoncentravo į puodelį, kuriame kava po truputėlį dingo.

Curtis padėjo popierius ant stalo ir delnais pasirėmė į stalą.
- Tai buvo tik pasiūlymas,- dar kartą patikino. - Neimk per daug į galvą.
Nusprendęs būt kantrus ir šiaip galų gale nustot bandyt laimę, tik šyptelėjo ir vėl sukrito į kėdę. Dar prieš tai pasiėmė savo puodelį, kadangi nelabai turėjo kur dėt rankų ir sakykim kava šiuo metu buvo kaip tik tai ko jam reikėjo.

Stella netrukus lėtai nuleido ir galop padėjo puodelį ant stalo. Atsisukusi į Curtis, pasiėmė alkūne į stalą ir ant sulenktos rankos plaštakos, prieš tai pasilenkdama arčiau, padėjo smakrą.
- Tarkim, kad aš sutinku. Sutinku duot ta vieną dieną. Ką tada darytum? - gana tyliai paklausė Chassagne, nelabai tikėdama, kad Gareth turi atsakymą.

Gareth'as jau apsidžiaugęs ketino rėžt atsakymą į ištartą klausimą, bet netrukus užsičiaupė, nes numąstė, kad tai tik dar vienas išbandymas.
- Neduosi Tu man jos. Tik šneki ir suteiki man vilčių, kai iš tikrųjų greičiausiai jau po penkių minučių būsiu išvytas pro duris,- pakilnojo antakius.

Stella, išgirdusi atsakymą, kokio visai nesitikėjo, lėtai pavartė akim, nusukdama žvilgsnį į Unknown Pleasures viršelio stiliaus paveikslą ant sienos, nors jį jau buvo ištyrynėjusi tūkstančius kartų.
- Jei taip manai, tai gali eit. Gi nelaikau, - sumurmėjo Chassagne, jau maniusi tą galimybę pasidaryt laisvadienį esant tikėtiną ir realią.

Gareth'as ne kiek kreipė dėmesį į atsaką, kiek smalsiai nusekė Stellos žvilgsniu ir po kelių sekundžių vėpsodamas ten pat kur ir Chassagne, sunkiai sulaikė šypseną. Dar po kelių akimirkų grąžino žvilgsnį į Ellą ir prisiminė jos ištartus žodžius.
- Neisiu. Dar nebaigiau kavos,- sukikeno, bet netrukus surimtėjo.- Gerai. Tarkim gaunu dieną.. Klausimas ne "Ką darytum", o "Ką darytume",- pabrėžė galūnę.- Nemanyk, kad taip ir paliksi mane kankintis su dienos planais,- vėl šyptelėjo.

Stella, išgirdus Gareth atsakymą, vėl, jau eilinį kartą lėtai pavartė akim. Atsidususi kelias akimirkas dar žiūrėjo į vaizdą prieš savo akis. Pagaliau atsigrįžusi į Curtis, Chassagne dar kelias akimirkas tylėjo, mąstydama ką čia beatsakyti.
- Pirmiausia, tai jei tie popierizmai verti tik dešimties minučių laiko, tai galėtumėm juos ir sutvarkyti.. labai nenorėčiau pasilikt jų kitai dienai, - šiaip ne taip šyptelėjo Frost. - Tada galim pabaigt kavą.. ir well, daugiau nežinau, - nelabai noriai atitraukė rankas nuo stalo, mat šitaip stebėti G buvo labai patogu.. na, gal tik akims. Nugarą gi pradėjo skaudėt, todėl pati S, nelabai greitai, klestelėjo kėdėn. Dar pasiėmusi puodelį į rankas, mat šių nelabai tuėjo kur dėt, patogiau atsirėmė kėdėn, kiek atsilošdama. Vis dar, pro puodelio viršų stebėjo pašnekovo akis.

- Teisingai. Dešimt minučių. Su mano pagalba daugiau ir neprireiks,- jis trumpai linktelėjo ir pastatė puodelį ant stalo, nes tokiais tempais begerdamas greitai jos nebeturės. Kiek pasimuistė kėdėje ir palinko į priekį, jau pasiruošdamas darbui. Nusiteikimo nebuvo, bet velniop jį. Dėl Stellos, jis galėjo ir pasistengt.
- Duok tą pusę čia,- dar kartą paragino ištiesdamas ranką virš stalo ir kelissyk sulenkdamas pirštus.

- Neatrodo, kad būtum labai pasirengęs dabui, - nepatiklia išraiška (t.y. suraukta kakta ir kiek kilstelėtais antakiais), Stella nužvelgė Gareth. Padėjusi puodelį ant stalo, grįžtelėjo atgal į kėdę.
- Aš rimtai, - dar patikino Chassagne. - Atrodai kažkiek.. nesavam kaily.

Gareth'as nepritardamas papurtė galvą.
- Viskas gerai. Duok tą popierizmą čia, kol dar neapsigalvojau,- patikino dar kartą sulenkdamas vis dar ištiestos rankos pirštus. Vis tik tokia padėtis irgi vargino. Ir jis tuo pačiu nebuvo linkęs aiškint, kad jau kuris laikas, kaip nebesijaučia savam kaily, todėl tik trumpai nusijuokė.

- Tam kartui apsieisi, - pareiškė Stella, prisiminusi, kad iš paties Gareth jokių pasiūlymų dienai nesulaukė. Dar kiek pasikasiusi galvą, patogiau įsitaisė kėdeje.
- Tu dar nepasakei, ką veiktume.. tavo nuomone, - gana nerišliai pasakė Chassagne, bet pagal ją, tai Curtis esmę turėjo pagauti, todėl ir nebeaiškino. Ir taip liežuvis jau ryškiai pynėsi. Žodžiu, Frost viskuo davė suprasti, kad dar nenusprendė ar duoti tą dieną, ar ne.

Gareth'as nuleido vis dar ištiestą ranką ant stalo.
- Netampyk.. liūto.. už.. ūsų,- labai lėtai su didelėmis pauzėmis, išspaudė. - Bet tu jau pasiūlei sutvarkyt, tuos ir aš sutikau,- dar pridūrė jau normaliai.
Curtis patraukė ranką ir atsilošė kėdėj.
- Ir vėl erziniesi,- pateikė faktą.- Sutvarkom popierizmą, pabaigiam kavą ir dingstam iš čia,- labai paprastai ir užtikrintai pabaigė.- Nesvarbu kur. Atgal į liftą, aukštu žemyn, prie lauko durų, kur nors Londone ar Azijoj, ar bet kuur,- užbaigė šypsodamasis.

- Kodėl turėčiau tąsytis su tavim neaišku kur ir neaišku, kokiu tikslu? - vis dar nepatikliai žiūrėdama į Gareth paklausė Stella. Kitokios veiklos neturėjo ir tam laikui nežinojo ir nenorėjo žinoti. Jautė,kad taip ir prasėdėtų amžinybę. Vis ne popierių tvarkymas.

Curtis nusprendė į šitą klausimą neatsakyt. Per daug tikėjo, kad ta jo nesiliaujanti šypsena, erzino, todėl netrukus surimtėjo ir vėl pasimuistydamas kėdėj pasiėmė puodelį, kuris su laiku žymiai vėso. Nusprendė pabaigt kavą, todėl keliais dideliais gurkšniais taip ir padarė. Nuleido puodelį žemiau veido ir prilaikydamas pirštais pastatė ant kelio. Tik po kiek laiko pakėlė akis, jau pasiruošęs sulaukt klausiamo žvilgsnio. Tiesą pasakius, jis net nenumanė ar verta kažką sakyt, todėl šiuo metu ir tylėjo.

Stella, kelias akimirkas į jį žiūrėjusi kiek prisimerkusi ir pakreipusi galvą, atstatė galvą į pradinę padėt ir labiau pasilenkusi prie stalo, tyliai atsiduso, nukreipdama visą žvilgsnį į popierius. Paėmusi keletą ėmėsi keletą žiūrėti ir dėlioti į atskiras krūveles, mat visvien reikėjo juos susirūšiuoti - makulatūra buvo išmėtyta per visą stalą.
Jau turėdama kelias maždaug trijų centimetrų aukščio krūveles, Chassagne nežymiai kilstelėjo galvą ir kartu žvilgsnį į Gareth, tikėdamasi ilgai šiuo veiksmu netrukti. Po kelių akimirkų, visai netrukus, nubeldė žvilgsnį į dokumentus.
- O aš jau tikėjaus, kad teks prasiblaškyti, - nė nepakeldama galvos, Frost kreivai šyptelėjo vis dar žiūrėdama į pergamentus, rodos, visai abejingu ir šaltu balsu.

Curtis visą tą laiką išsėdėjo be galo tylus ir kiek užsigalvojęs. Kai netrukus mintis išvaikė Stellos balsas jis pasuko galvą į ją ir kiek kilstelėjo antakius.
- Tai reiškia "taip"?- viltingai paklausė, tik po kiek laiko suvokdamas, kad prižadėjo padėt, o dabar ramiai sėdi, bet per daug buvo susikoncentravęs ties laukiamu atsakymu, kad dabar kažką pradėtų daryt. Dar sekundę uždelsęs ir suvokdamas, kad vien kalbom nieko nenuveiks, pakilo nuo kėdės, pastatė iki tol laikytą puodelį, apėjo aplink stalą ir sustojo kažkur netoli Chassagne. Viena ranka pasirėmė į stalą ir nužvelgė popierizmą.
- Imu šitą,- bakstelėjo pirštu ir paėmęs porą prirašytų lapų, dar susirado ant stalo gulėjusį rašiklį, dėl visa ko. Atsitraukęs nuo stalo, įsiskaitė į pavadinimą. - Šitą tiesiu taikymu į šiūkšlinę,- rašiklio galu pasikasė galvą.- Kažkokia nesąmonė,- nusviedė ant stalo, kažkur toliau nuo visų ir paėmė kitą.- va, va. Čia jau įdomiau,- beskaitydamas pirmą pastraipą, nesitraukė iš vietos.

Stella ignoravusi Gareth klausimą gana sėkmingai, toliau perrinkinėjo popierius. Ir išgirdusi jo žingsnius vis dar elgėsi taip pat. Chassagne neištvėrė tik tuomet, kai išgirdo paties Curtis balsą šalimais. Todėl, jau nebegalėdama susikaupti, pakėlė ir pasuko galvą G pusėn.
- Galėtum tyliau? - tyliai paklausė Frost bandydama akimis pagauti jo žvilgsnį. Kadangi viena ranka prilaikė galvą, kitąa ranka siekė to nusviesto popieriaus.

Curtis nežymiai nuleido dokumentus nuo akių ir dirstelėjo į Chassagne. Jau tylėdamas palinksėjo. Akimis nusekė link S rankos, kuri jau siekė tuos prieš tai Curtis'o peržvelgtus popierius. Kiek nepatenkintas, padaužė rašiklį į popierius.
- Ėė. Tu manim taip baisiai nepasitiki? Jei pasakiau, kad šiūkšlinėn, tai reiškias vien to jie ir verti,- kiek prikando lūpą. - Jei Tu taip kiekvieną tikrinsi, iki ryto nebaigsim,- visai ne be pagrindo vartojo trečią asmenį.

- Jeigu jie stovi ant stalo, reiškia jie neatsidurs šiukšlinėj. Ant mano stalo metamų daiktų niekad nerasi, - kreivai šyptelėjo Stella, nusukdama žvilgsnį į tą popierių rankoje.

Curtis kilstelėjo antakį.
- Maaaat kaip,- nežymiai nutęsė, nes neturėjo noro ginčytis. Vėl įsijautė į dokumentus. Kažką pažymėjo, kažką pravertė. Galų gale, paliko ant stalo ir ėmėsi kito.