-Neragavau, bet asmeniškai skamba labai..vegetariškai,-sukikenęs, pratęsė lūpų kontaktą.

-Nors nesu maisto specialistė, ypač vegetariškais klausimais, bet jeigu tokia būčiau, picos su morkom tikrai nevalgyčiau,-sukikenusi, moteris užtilo ir toliau jį bučiuodama, pirštus įvėlė į plaukus.

-Skamba labai skaniai, nes tai vegetariškas maistas. Pripratinsiu tave prie morkų ir salotų,-sukikeno ir apkabinęs Milą per liemenį, pratęsė labai aistringą bučinį.

-Odieve, su tavim pabuvus pradėsiu sveikai maitintis,-sukikenusi, ji pagalvojo apie visą šlamštą, greitą maistą kurį valgo ir nusijuokusi tęsė bučinį.

-Vegetarai gyvena vidutiniškai septynis emtus ilgiau,-parodė liežuvį Milai ir besibučiuodamas su Kunis, švelniai krimstelėjo pastarąjai į apatinę lūpą.

-Rimtai? Die, koks skirtumas tie septyni metai, vistiek save kasdien atkakliai žudau,-sukikenusi, ji atrėmė savo kaktą į Jarei priklausančią.

-Galbūt net nesulauksi mano metų? Tu jauti, kaip tau gali būt prastai, kojas ištiesi net nepasenus. Va kodėl turi keisti savo gyvenimo būdą,-pratęsė bučinį, prieš tai nusijuokęs.

-Žinai, ne taip jau man ir rūpi pasent. Tiesą sakant, visai norėčiau būt gražus ir nesusenęs lavonas, bet čia matyt kaip kam,-sukikenusi, moteris nusprendė, kad užteks čia bučiuotis ir atsitraukė nuo Jared. Pirštus ištraukusi jam iš plaukų, o rankas patraukusi nuo pečių, pakilo jam nuo kelių ir atsistojo.

-O aš norėčiau būt gražus lavonas, bet mielai pasenčiau. Aišku, nenoriu anūkų, vaikų, kurie lipa ant galvos ir naikina smegenis,-nusijuokęs, vyras šyptelėjęs nužvelgė atsistojusią Milą ir prikando lūpą, llyg klausdamas ką ji darys.

Mila nuėjo prie spintelės ir surado kažkokį popieriuką. Suradusi rankinėje tušinuką, patikrino, ar jis dar rašo ir greit pakeverzojo savo numerį. Po juo užrašiusi "M.", lapuką prispaudė tuščiu kolos buteliuku ir nuėjo prie Jarės. Pabučiavusi jį į lūpas trumpu bučiniu, nusišypsojo ir atsisveikinusi išėjo iš kambario.

Tylėdamas Jared linktleėjo ir žvilgsniu išlydėjo Milą pro viešbučio kambario duris.

Christiane ėjo gatve. Buvo pavargusi, tačiau taupė pinigus ir taksi nestabdė. Tiesa, jos padėtis dabar buvo labai nepavydėtina. Ji pėščiomis atėjo nuo oro uosto, nes iš jos pavogė rankinę. Moteris neturėjo nei menkiausio supratimo ką dabar daryti, nes būtent ten buvo didžioji dalis jos pinigų, telefonas, dokumentai ir kiti svarbūs daiktai, be kurių būtų sunku išsiversti.
Priėjusi prie viešbučio, Christiane jį nužvelgė. Pastatas atrodė prabangus, todėl moteris suprato, kad nakvynė jame kainuos daugiau, negu ji sau galėtų leisti. Jeigu nebūtų buvusi tokia pavargusi, Anne būtų ėjusi toliau, tačiau jautė, kad tuoj kojų nebesugebės suvaldyti.

Kaip ir sutapimas, nors iš tikrųjų ne, pro šalį traukė Jared. Vyriškis sustojo kitoje pusėje nei stovėjo Christiane - iš jos veido išraiškos matėsi, kad moteris nusivylusi. Leto pakėlęs antakį sukryžiavo rankas ant krūtinės, ir palaukęs kol gatvėje nebus mašinų, perėjo per plačią gatvę, ir atsipalaidavęs ėjo link Evans. Praėjęs pro ją, jis apsisuko ant kulno ir šyptelėjo.
-Atrodo, kad jums reikia pagalbos, gal galių ką pasiūlyti?

Pastebėjusi prie jos sustojusį vyrą, Christiane kilstelėjo antakį ir pasistengė kuo subtiliau jį nužvelgti. Kadangi abejojo, ar jis gali kuo nors padėti, Evans papurtė galvą ir prisivertusi šyptelėti pagaliau prabilo:
-Um.. ne. Aš tik.. bandau sugalvoti, kur turėčiau eit. Ką tik atskridau, mano rankinę pavogė ir aš visiškai nepažįstu šio miesto, taigi.. Na, man šiandien nesiseka,-kreivai šyptelėjusi Anne nuleido akis ir įsistebeilijo į savo batus, kurie tikrai nebuvo pritaikyti vaikščiojimui po miestą.

-Londonas toks miestas, netikėtas...-šyptelėjo pastebėjęs, kai nepažįstamojinu žvelgė jį, ir atsolygino nužvelgdama merginą. Leto pakėlė antakį.
-Kadangi esi.. iš ties simpatiška... šitu klausimu galėčiau padėti, žinoma jei tik priimtum pagalbą, nes šitą miestą pažįstu geriau nei savo dešinės rankos pirštus,-šyptelėjo nepažįstamąjai.

Kol Jared tylėjo, Christiane galvojo, kokie galimi tolesnės veiklos variantai. Ji svarstė, ar bandyti eiti toliau, ar tiesiog išleisti daugiau nei pusę turimų pinigų ir gerai pailsėti. Išgirdusi, kad yra simpatiška ir Jared jai norėtų padėti, Christiane vos susilaikė nepaklaususi, ar jis jai padėtų, jeigu ji būtų nesimpatiška. Nusprendusi, kad geriau nesipykti su žmogumi, kuris siūlo pagalbą, Anne nusišypsojo ir linktelėjo:
-Na, žiūrint kokią pagalbą siūlai.

-Tik nesusidaryk neigiamos nuomonės iškart... Eeem.. Pastogė svečių kambaryje?-šyptelėjo Leto ir prikandęs lūpą laukė - tikėjosi išgirsti teigiamą atsakymą iš nepažįstamosios lūpų.

-Žinai, suprantu, kad nori padėti ir aš esu nepavydėtinoj situacijoj, bet.. Aš tavęs visiškai nepažįstu ir.. Na, nesakau, kad tu žudikas maniakas, bet visko pasitaiko,-kreivai šyptelėjusi Christiane nužvelgė Jared. Aišku, buvo gražu iš jo pusės apskritai pasiūlyti apsistoti pas jį, tačiau net ir neturėdama kur eiti Anne dvejojo,

Pažvelgęs į dangų, vyras atsiduso ir užsisuko nuo nepažįstamosios. Paėjęs keletą žinsnių nuo jos, vyras staiga apsisuko ir pažvelgė "į visai nematytą" merginą.
-O, sveika, matau kad tau reikia pagalbos! Mano vardas Jared, galiu padėti,-plačiai nusišypsojo parodydamas kad turi 32 dantis, ir įsižirūėjo į Anne veidą.

Tyliai nusijuokusi, Christiane nuleido akis ir papurtė galvą, negalėdama tuo patikėti. Po kelių akimirkų pažvelgusi į Jared, ji nusišypsojo:
-Labas, aš Christiane. Ir taip, man tikrai reikia pagalbos,-kreivai šyptelėjusi, moteris nubraukė mėlynus plaukus nuo akių. Žinoma, abejonės niekur nedingo ir ji vis dar jautėsi kiek keistokai dėl to, kad ketina priimti pagalbą iš visiškai nepažįstamo žmogaus, kuris gali būti pavojingas, tačiau Christiane nutarė galvoti optimistiškai.

-Puiki pradžia puse darbo, Christiane,-mirktelėjo Leto naujai pažįstamai, ir šyptelėjęs pridūrė:
-Manau, galėčiau suteikti tau kokios nors pagalbos, tarkim pastogė nuo lietaus....-sukikenęs vyras pažvelgė į Anne veidą, ir tuo pačiu plaukus, pamanęs, kad pastaroji mėgsta būti pastebėta.

-Aha, būčiau dėkinga,-tyliai sukikenusi Christiane perėmė tašę su daiktais į kitą ranką ir nusekė Jared žvilgsnį. Jos visai nebejaudino žmonių žvilgsniai, buvo įpratusi, kad ką tik sutiktos personos įtariai spokso į jos plaukus. Krenkštelėjusi Anne nusišypsojo ir.. Jarė ją nusivedė?