Veronica pasirodė bare ir apsidairė. Apsidžiaugusi, kad jis beveik tuščias, (to ir tikėjosi tokiu paros metu) moteris priėjo prie baro ir patogiai įsitaisė ant kėdės. Pasitaisiusi kiek suplyšusią
suknelę, (paskutinis klientas buvo kiek aršokas ir labai nevaldė savo rankų) Vee pasistengė sugadintas medžiagos vietas kiek pridengti ir atsisuko. Pabandžiusi prisiminti kiek piniginėje apturi pinigų, Veronica užisakė viskio ir viena ranka perbraukė per kiek susivėlusius plaukus.

Charles pasirodė bare visas susivėlės, su cigarete tarp dantų. Jo koža jau kabėjo vyrui ant rankos ir šio akys greitai apsistojo ties baru. Ignoruodamas didžiąją dalį žmonių, jis įsitaisė prie baro ir kiek drebančiomis rankomis sugraibė savo lazdelę ir paslėpė ją už marškinių. Jį dar vis kankino nerimas, kad iš paskos atseks koks viską matęs žiobarų teisėsaugos pareigūnas ir jam reikės terliotis su užduotimi net viršvalandžiais. To Charles niekada nemėgo ir nebandė priprasti. Krenkštelėjęs jis užsisakė alaus butelį ir jį gavęs, pasirėmė ranka galvą.

Veronica jau gurkšnojo savo viskį, kai išgirdo atidaromas baro duris. Buvo maždaug ketvirta valanda ryto, tad baras buvo beveik tuščias ir ją kiek nustebino, kad čia kažkas dar užsuko. Kiek pasukusi galvą, Vee pastebėjo pažįstamą vyrą ir tyliai nusikeikė. Su Charles ji išsiskyrė ne itin maloniai (metė jo pusėn kelias vazas, (su gėlėm) gerai aprėkė ir dar apdaužė. O tada išėjo) ir labai tikėjosi, kad jo daugiau sutikti nepavyks, tačiau likimas vis dažniau įrodydavo, kad mėgsta iš Leclerq šaipytis. Nusisukusi nuo durų ir plaukais pasistengusi uždengti veidą, Veronica nurijo kelis didesnius viskio gurkšnius tikėdamasi, kad spės pasišalint, kol Charles jos nepamatė.

Vyras spoksojo į tamsios spalvos butelio kaklelį ir kiek kruvinu pirštu pradėjo krapštyti etiketę. Jis mintyse nusikeikė ir greitai nusivalė į šalia gulėjusią servetėlę minėtąją galūnę. Nurijęs gerą gurkšnį prastoko gėrimo, jis apsidairė aplink. Visai netoliese pamatė blondinišką ir susivėlusią galvą, kuri atrodė kažkuom... artima? Charles greitai metė šią mintį iš galvos ir pasislinko per keletą kėdžių moters link. Iškvėpęs orą pro šnerves, jis atsiduso ir nutaisė savo firminę I'm-cool šypsenėlę. Bet tylėjo ir tiesiog spoksojo į šalimais sėdinčią moterį.

Nugėrusi dar kelis gurkšnius viskio, Veronica pagriebė savo nedidelį, į delną telpantį auksinį rankinuką ir jį atsegė. Ištraukusi žiebtuvėlį ir sidabrinę pailgą dėžutę, ištraukė iš jos cigaretę ir įsidėjo tarp lūpų. Kiek drebančiomis rankomis pridegusi cigaretę tik iš kokio penkto bandymo, Leclerq galiausiai padarė ką norėjo ir susidėjo daiktus atgal į rankinę. Pajautusi, kad kažkas sėdi visai arti, Vee sulėtintai atsisuko į šalia sėdintį vyrą ir kilstelėjusi antakį prisivertė kreivai šyptelėti, tarsi itin džiaugtųsi jį matydama.

Nors Charles ir tikėjosi kažko panašaus, vistiek liko nustebintas. Tik nežinojo, raukytis ar taip pat atsakyti šypsena.
- Veronica! - po keletą minučių trukusios tylos, kurios metu jie tiesiog žiūrėjo vienas į kitą su dirbtinokomis šypsenomis veiduose, jis galiausiai pareiškė. - Malonu tave matyti. - vyras vyptelėjo ir pasisuko į ją dar akivaizdžiau, rankose patogiai patalpindamas pusiau nugertą alaus butelį. Iš jo dingus dar vienam gurkšniui, Newton įkvėpė deguonies į savo plaučius (kartu su moters cigaretės skleidžiamais dūmais) ir apsilaižė lūpas.
- Tai... Kaip sekasi? - jis sumirksėjo akimis keletą kartų. Kad ir kaip nemalonu buvo pripažinti, su Leclerq jis jaukiai nesijautė. Per daug tarp jų buvo įvykę.

Stengdamasi apsimesti, kad jos šalia sėdintis vyras visai neerzina, Veronica pasisuko į barmeną ir užsisakė dar viskio. Ji net neabejojo, kad taip lengvai pabėgti nebepavyks, o ir šiaip.. be alkoholio Charles jai bus laaabai sunku ištverti. Pridėjusi cigaretę prie lūpų, Vee kiek prisimerkė ir pasisuko į Newton:
-Pasakyčiau tą patį, bet ką jau čia.. Nei malonu nei ką,-plačiau nusišypsojusi Leclerq gurkštelėjo alkoholio ir krenkštelėjo,-Oi, puikiai, geriau nebūna. Viskas tiesiog.. puiku,-dar kartą dirbtinokai nusišypsojusi moteris kelis kartus palinksėjo ir susilaikė nepridūrusi dar vieno "puiku".-O tau?

Sulaukęs šalto atsako, Charles atsiduso ir kone užvertė akis.
- Bent jau apsimestum, kad tau malonu, juk ne taip sunku pasistengti dėl seno draugo, hm? - vyras šaltokai sukrizeno ir dar gurkštelėjo alaus. Neturėjo tikėtis ir nesitikėjo, kad moteris jam iš karto puls į glėbį... kad ir kaip tokiose situacijose turėtų būti.
- O, man nuostabu. Kelios prapjautos gerklės šen, kelios ten. Pasaka. - Newton paprasčiausiai vyptelėjo ir toliau spoksojo į Veronicos akis, kurios kone degė pykčiu. Ar kažkokia panašia emocija.

-Oi ne, apsimest nesunku. Dabar tą darau bene kiekvieną dieną,-žinoma, turėdama omenyje savo darbą, Veronica jau kiek nuoširdžiau šyptelėjo ir vėl pridėjo cigaretę prie lūpų. Giliai įkvėpusi, po kelių akimirkų išpūtė dūmus (mielai būtų juos išpūtusi Charles į veidą, bet dar turėjo jam šiokios tokios pagarbos, todėl pasisuko). Gurkštelėjusi dar viskio, ji atsiduso.
-Kadangi akivaizdu, kad tu niekur neketini eiti, o ir man čia visai patinka, už sekantį moki tu. Tam, kad tave pakęsčiau, reikės daug daugiau alkoholio,-kreivai šyptelėjusi moteris rankoje pasukinėjo stiklinę ir pažvelgė į Charles.