...

Fi užlipusi laiptais pasuko į kairę, ir įėjo į miegamajį. Nieko nelaukusi atsidarė spintą, ir susirado sausą suknelę, bei kitus sportbačius. Nuėjusi į vonios kambary, esantį už kitų durų, mergina per kelias minutes susitvarkė, ir išėjo iš ten jau sausut sausutėlė. Tada dar peržvelgusi kambarį, nuėjo į apačią.

Iš vonios kambario Fi atėjo į miegamajį. Apsižvalgiusi atsidarė spintą, ir susikrovė visus savo drabužius, avalynę ir visą amuniciją į kelis lagaminus. Žinoma, prieš tai pasiliko kažką, ką galėtų apsimauti. Persirengusi Fi numetė chalatą ant lovos, ir iš naktinio stalelio išsitraukusi keletą netikrų ID ir pasų, įsidėjo į tašę, o šią užsidėjo ant peties. Tada apsiėmė lagaminų gabenimu žemyn. Žinoma, būtų buvę daug lengviau tiesiog pasinaudoti lazdele, bet mergina tiesiog neturėjo tam nei noro, nei jėgų.

Krkeistauger išlenda iš vonios ir tiesiu taikymu nužigsniuoja prie spintos, pasiruošęs pridengti savo kūną. Engelhardt kelias akimirkas žiūri į tuščią vietą spintoje, kur prieš tai buvo Fi rūbai. Palikta rūbų, tačiau dažniausiai nešiojami dingę. Faktas, jog Jager ne į naują namą persikelti susiruošė. Taip, ji čia nebegrįš, tačiau prieš tai kažką nuveiks. Būtent tą akimirką Mark supranta, kad jis dar turi ką pasakyti Fionai, kad jos šitaip negali paleisti. Dingsta visa apatija, noras griūt lovon ir nekilt iš ten artimiausią savaitę. Galvoje iš kart susidėlioja veiksmų planas ir Markas paskubomis apsirengia. Išsitraukia sportinį krepšį, į jį sugrūda savaitei reikalingus rūbus, porą savigynai laikytų ginklų, susiranda savo žiobariškų pinigų prigrūstą piniginę, dokumentus ir nelabai ko laukęs, dingsta iš namo.

Kojos pagalba atidaręs duris, pro pastarąsias įeina Markis su Fi ant rankų. Vaikinas nuneša žmoną ar panašiai iki lovos ir tuoj pat ją ten paguldo.
- Matai? Iš kart patogiau, - išsišiepia.

Fi nebepajėgdama pramerkti akių tik išsišiepė pajutusi daug minkštesnį paviršių.
- Dėkui. - mieguistai sumurma. - Kaip manai, jiems ten ligoninėj duos normalaus maisto? - dar mieguisčiau paklausė susirūpindama Žiogučių šeimynos žarnynu.

- Ne. Jie gaus pačio šlykščiausių įmanomų atliekų, Camui patiks, dėl Aivės nesu tikras, - taip tarp kitko sumurma, susikoncentravęs į marškinių nuo savęs šalinimą.
- Aš tuoj, - trumpai žvilgteli į Fioną, šyptelėdamas ir dingsta vonioje. Po mažiau nei dešimties minučių, Markis grįžta į kambarį visas švarus, kvepiantis itin skania dušo žele.

[[ Mmmm, dušo želė ]]

Fi visas tas dešimt minučių galvojo apie Camą valgantį atliekas, kol pagaliau suvokė, kad Markas juokauja.
- Aš rimtai šneku. - su perdėtu rimtumu tokiai temai tarė. - O kas, jeigu jie numarins žiogutį?

Išgirdęs rimtumą Fi tone, Markas neišlaiko nesukikenęs.
- Jeigu numarins turės reikalų su Fenikso Brolija ir visu Hogvartsu, - tarsteli, belipdamas į lovą. Ištraukęs antklodę iš po Fijaus, vaikinas šia apkloja tiek save, tiek merginą, o pastarąją dar ir apsikabina.
- Mūsų kleckiukas tai Skutely gims, ane? - dar pasitikslina.

Fi išsprogdino akis. Miegas prapuolė. Pauzė.
- Iš kur... iš kur ištraukei, kad mes turėsim kleckiuką? Aš Tau dar nesakiau, kad esu nėščia. - susiraukė.

Markas jau buvo užsimerkęs - tokioj pozoj belekaip patogu, atrodo tuoj imk ir užmik. Tačiau Fionai prabilus, Engelhardt akys staigiai atsimerkia ir išsipučia. Vaikinas nuryja burnoje susikaupusius skysčius ir šiek tiek pakyla, kad galėtų matyti Fionos veidą.
- Ką? - labai ramiai pasitikslina, balse beveik neparodydamas emocijų, tačiau veido išraiška sako visai ką kitą.

Fi sukikeno.
- Juokauju. Norėjau pažiūrėti kaip reaguosi. - išsišiepė. - Ramiai, nėra dar jokio kleckiuko. Nenoriu, kad per anksti pasidarytum kaip Žiogas, su priešgimdybine depresija.

- Nejuokinga, - piktai subamba, vėl sudribdamas į lovą. Vis dėlto po poros sekundžių pasigirsta tylus kikenimas ir Markis vėl apsikabina Fijų.
- Kitą kartą nepatikėsiu, - sukikena.

- Aš nėščia! - energingai tarė pašokdama Marko glėbį.
- Patikėjai? - sukikeno po sekundės.

- RIMTAI?! - taip entuziastingai sukrykščia, visas išsišiepdamas. Fionai pradėjus kikenti, Markas supranta, kad dar kartą pasimovė ir taipogi sukikena.
- Ne, viskas, tikrai, daugiau nebepatikėsiu, viskas, viskas, - įnirtingai papurto galvą.

Fi dar labiau kikeno iš Marko reakcijos.
- O Tu čia rimtai kleckiuko nori? - rimtesniu balsu paklausė.

- Čia rimtai klausi? Maniau tai ir taip jau ganėtinai akivaizdu, - šypteli, patogiau įsitaisydamas.
- Žinai. Per pastaruosius metus visą laiką aš tik ir svaigau apie tai, kaip būtų smagu įsitaisyti armiją, - sukikena.

Fi susiraukė.
- O kartais ne aš šnekėjau apie armiją? - kilstelėjo antakį ir atsisuko veidu į Marką.

- O aš labai įnirtingai tam pritariau! - sukikena Markis, linktelėdamas.

Fi šiek tiek susiraukė.
- Aš maniau, kad Frederikas tam pritarė. - tarė keistu balsu. Vis delto to vardo seniai nesakė.

Markio šypsena kiek sumažėja - labai nežymiai. Ne pati mėgstamiausia jo tema.
- Žinai, nustebtum sužinojusi kaip menkai skiriamės aš ir Frederikas, - blausiai šypteli. - Tu pažįsti jį. Pažįsti ir mane. Tiesiog aš galbūt turiu daugiau principų... ir kitokį vardą. Ir profesiją, - ramiai išdėsto.

- Daugiau principų? - klausiamai pažvelgė į Marko akis. Taip pat nepati maloningiausia tema, bet kadangi jau išsprūdo, mergina jautė, kad reikia eiti iki galo.

- Gal ne taip pasakiau... Pavyzdžiui Smitas darė šūdą iš Stallerio, bet jeigu nevaidindamas, dabar, gaučiau bent porą tokių frazių iš to asilo - negarantuoju kaip pasibaigtų. Ir aš ne taip greit nusileidžiu. Ir esu labiau užsispyręs. Daug labiau, - išmėto faktus, kurie taip ar taip išaiškėtų metų bėgyje, jei jie vis dar išliktų kartu.
- Bet tave myliu taip pat. Gal net labiau nei Markas. Mane kur kas labiau žavi tavo... ginklo valdymas? Šaltakraujiškumas esant reikalui ir belekokia tranformacija į mieliausią moterį pasaulyje per keletą akimirkų, - toliau kalba, šį kartą išlaikydamas akių kontaktą.

Fi išsišiepė įsivaizduodama, kaip Mark'as padaro košę iš Smith'o.
- Jis to nusipelnė už tai, kad Eleną paliko. - linktelėjo šyptelėjusi. Išgirdusi krūvą komplimentų mergina iš nebežinojimo kur dėtis nuleido akis.
- Mėgstamiausias ginklas? Kur buvai apmokytas? Iš kur esi kilęs? - po pauzės subėrė krūvą klausimų ir vėl pakėlė akis.

Sulaukęs klausimų krušos, Markas išsišiepia.
- Remington M24. Iš manęs labai neblogas snaiperis, o šitas ginklas su gera optika daro stebuklus. Firma nelabai žinoma ir kiti gaminiai nelabai kokybiški, bet šitas man arčiau širdies už visus Deagle ir kitokį šūdą. Apmokė mane tik pabaigus medicinos mokslus, po užverbavimo firmai, mokė tik pačių pagrindų, bene to paties, ką kiša šauktiniams į galvą. Visa ką moku - praktika iš karo lauko. Gimiau pietų Vokietijoje, Miunchene, - išberia.