Fi švilptelėjo.
- Tai sakai snaiperis? - sukikeno nusižiovaudama. - Tai man pasisekė. - tarė mieguistai.

Pastebėjęs, kad Fi jau visai sminga, Markis sukikena.
- Labanakt, snaiperi mano, - šypteli, pabučiuodamas Jageraitę ir patogiai įsitaisęs - užsimerkia, pasiruošęs nusmigti.

Fi tyliai sukikeno nuo, matyt, naujos pravardės, ir labai greitai užmigo.

Po kelių ar net keliolikos valandų mergina atmerkė akis. Šiek tiek pasimuisčiusi pajuto, kad jos judesiai yra varžomi. Ir ne bet ko, o Marko. Vaikino rankos buvo stipriai apsivijusios Jager. Fijojo išsišiepė, ir šiaip ne taip paliko Kriūgerį nepažadinusi jo, dar pamiegoti lovoje. Nuėjusi į vonią suprato, kad užmigo su vakarykščiais drabužiais ir batais. Nusimetusi šiuos palindo po gaivinančiu dušu. Išjungusi vandens srovę Fi įsisiautė į chalatą ir ant pirštų galų grįžusi į kambarį susirado, ką persirengti. Kai jau buvo pasiruošusi, nučiuožė virtuvę ir užsikaitė arbatinį kavai. Kol kava užvirė Jager patikrino paštą, sumokėjo pelėdai už laikraštį ir grįžo į virtuvę.

Markis daug maž girdi besikuičiančią Fioną, bet miegas dar pernelyg traukia, kad jis parodytų bent kokį gyvybės ženklą. Tačiau po kokių penkiolikos minučių, Engelhardt vis dėlto prisiverčia išsiversti iš lovos ir tingiai nusivelka į vonią, kur paskubomis daug maž susitvarko. Grįžęs kambarin, Kriugeris, vis dar žiovaudamas, užsitempia ant savęs rūbus ir pagaliau patraukia į virtuvę, kur nujaučia esant Fioną.
- Labas rytas, - tingiai šypteli ir praeidamas pro Jagerytę, pakšteli šiai į žandą. Įsitaisęs ant vienos iš kėdžių prie stalo, Markis paima laikraštį ir pakol peržvelgia pirmąjį puslapį, lazdelės pagalba atsiskraidina puodelį ir jį pripildo karšta kava.
- Nieko gero, - galiausiai murmteli, nutėkšdamas laikraštį ant stalo ir abiejais delnais apglėbdamas puodelį.
- Kaip miegojai? - pasidomi Fionos, pakeldamas galvą į ją.

[[ Taip ir įsivaizduoj jį besiverčiantį iš lovos. ]]

Fi šyptelėjo pamačiusi, kad Markas jau atsibudo, ir taip pat atsisėdo prie stalo su kavos puodeliu rankoje.
- Labas rytas. - tarė paimdama laikraštį, kurį Kriūgeris jau nuskenavo.
- Pakankamai gerai. - gan nustebusiu balsu tarė. - Tikėjausi, kad bus blogiau. - gūžtelėjo pečiais. - Kaip Tu? - paklausė perversdama laikraščio puslapį be lazdelės pagalbos (nes tingėjo ją trauktis, tuo lab, kad paliko ją viršuje) ir atsigėrė kavos.

Markis, bemaišydamas kavos puodelio turinį šaukštelio pagalba, trumpam pakelia akis nuo darbo, kad galėtų žvilgtelėti į Fi, šiai bekalbant. Išgirdus, jog Jager bent jau dabar gerai jaučiasi, Kriugeris automatiškai šypteli.
- Per mažai, - tyliai sukikena, gurkštelėdamas kavos. Nurijęs karšta nelabai skanaus gėrimo gurkšnį, Engelis padeda puodelį ant stalo ir kiek jį pastumdo.
- Girdėjai, kad šiandien Šerninėj kalėdinis... vakarėlis. Ar panašiai, - taip lyg tarp kitko užsimena.

[[ Mes virtuvėj, nors rašom miegamajame
Engelis!!!!!!!!!!!! :inlove: ]]

Fi sustabdė puslapio vertimo procesą ir pakėlė akis į Marką.
- Vakarėlis? Šerninėj? Kalėdinis? - atsargiai paklausė. - Šluotinė visai nusivažiavo, kai Adrė į verslą grįžo. - tyliai sumurmėjo. - Ai nesvarbu. O Tu ką, nori eiti? - paklausė vėl atsigedama kavos.

(( Telepatija vis dar veikia, tik pastebėjau, kad ne ten rašom, žiūriu tu jau pirmiau :DDD ))

Fionai besitikslinant aplinkybes, Markis tik palinguoja galvą, o po klausimo tik gūžteli pečiais.
- Nežinau. Šerninė neskamba kaip gera vieta pasilinksminimams, bet gal geriau negu visą dieną sėdėt namie... - nelabai užtikrintai, pats dar dvejodamas ištaria.

[[ VEIKIA!!! ]]

Fi linktelėjo.
- Visiškai pritariu. Čia ne dėl to, kad man nusibodo kiaurią dieną su Tavim sedėti namie. - sukikeno patikslindama. - Reikia pasižmonėti. O tai visiškai nebežinosiu kas vyksta aplink. - susiraukė ir baigusi skaityti laikraštį užvertė jį.

- O jau norėjau įsižeist, - linksmai sukikena ir užbaigia savo kavą. Marko žvilgsnis nukrypsta į laikrodį ant riešo.
- Tu dar nori ką nors nuveikti ar keliaujam? - pakelia akis į Fi.

Fi prisimekė.
- Manau laisvai galim keliauti. - po sekundės galvojimo tarė. - Kažkaip gaila, kad Aivė praleis tokį reikalą, gal bent geras mergvakarininkių vakarėlis Elenai padėtų atsigauti. - prikandusi lūpą paėmė savo ir Marko puodelius ir įdėjo į indaplovę.

- Aivė didesnių džiaugsmų turi, - nusišypso, pakildamas nuo kėdės. Nuėjęs link durų, jis jau velkasi striukę.
- Aha, Elenai tikrai reiktų prasiblaškyti. Gal kokį pažįstamą sutiksim, reiktų ją su daugiau vaikinų supažindinti. Žinai, Smitas ne pati geriausia išeitis, - taip tarp kitko tarsteli, besirišdamas šaliką.

- Iš tikrųjų įdomu kaip jai sektusi su kažkuo kitu. - garsiai pamąstė Fi. - Nors žinai, negalim valdyti kažkieno gyvenimo. Ateis laikas viskas susitvarkys. - sumurmėjo maudamasi batus.

Markis nieko neatsako, tik pritariamai palinksi. O Fionai galutinai apsitaisius, paima šią už rankos ir dingsta oru.