Lu visą kelio beveik bėgo, nes labai nekantravo. Pagaliau iš penkto karto suradusi reikiamas duris, mergina nuspaudė rankeną. Lu susikaurė supratusi, kad sandėliukas užrakintas.
- Die, kas šiais laikais iš vis ką nors rakina? - sumurmėjo panosėj. Rankos pradėjo ieškoti merginos lazdelės. Supratusi, kad lazdelė liko namelyje medyje, Penbroke atsiduso, ir iš plaukų išsitraukė sagtuką. Žinoma, po kelių sekundžių mergina jau buvo sandėliuko viduje. Apsižvalgiusi po patalpą, skęstančią prieblandoje, Lu žengė žingsnį, ir žinoma, kaip visada nutinka tamsiose, kažko prigrūstose patalpose, mergina už kažko užkliuvo. Po sandėliuką nuaidėjo spiriamų ir krentančių šluotų garsai. Susiraukusi ir susigūžusi nuo garso užsiėmė kelį, kurį susitrenkė, ir šiaip ne taip nušlubčiojo prie geresniųjų šluotų, kurios buvo šiek tiek giliau. Po kelių minučių svarstymo, kurį medgalį išsirinkti, Penbroke paliko saldėliuką su padoriai atrodančia šluota. Pamaniusi, kad reikėtų pataupyti jėgas (ar tiesiog nenorėjo šliubčiodama parsirasti į pilį), vietoj ėjimo visą kelią iki ateities spėjimo bokšto, mergina nusprendė ten nuskristi. Sėdusi ant šluotos pakilo į orą, ir dingo iš įvykio vietos.
rodiklis 
Temos pavadinimas: Šluotų sandėliukas 
Št. 09 17, 2011 9:51 am
