(...)

pasiekusi supynes numetę rankinę ant žemės, t.y. ant sniego. linguodama nusigavo iki medžio, visai be baimės atsisėdo ant tokių pačių supynių ir nesuko galvos, kad gali pasirodyti juokingai kai sušlaps. pradėjusi suptis nusijuokė ir vis nepradėjo kalbėti, kai suprato, kad vis dar yra viena.

sėdėdama ant supynių niūniuoja kažkokia melodiją. pakėlusi galvą užmato Engelheart stovintį atokiau ir nesusitvardo nenusišypsojusi.
-nebijok, neįkąsiu,-pakreipusi galvą stebi šį.
-nepyk, kad taip ištempiau, bet ten labai......-su paskutiniais žodžiai nutyla ir pakilusi nuo supynių užsiverčia butelį.

Taip pat atsiramia i meti, tik nugara, ir kiek kilsteli galva, kad matytu dangu. giliai kvepuodama grynu oru uzsimerkia ir gana ilgokai apmasto ivykius, kurie ivyko per si neilga laiko tarpa. suraukus antakius nuo nemaloniu prisiminimu isbaide visa dar likusi dziaugsma, tad atmerkusi akis jau buvo nebe laininga Jenny, o susiraukusi ir pikta. atrodo turetu buti smagu, kad radai seses, bet kad tevai niekada nieko apie jas nepasakojo verte mergina dar labiau rauktis ir pykti.

-ir kas gi tave istreme i si dievo pamirsta kampeli?-pasisuja i ji ir be jokios reakcijos uzsivercia atsinestaji buteli.

Menulio šviesoje puikiai matė besimainancias pašnekovo veido mimikas. mintyse nusijuokusi nuleidžia rankap ir nustoja tęsti ir taip nesirišantį pokalbį. nusukusi akis toliau bendrauja su buteliu retkarciais leisdama jam pripildyti merginos burna nauja skyscio doze.

-mhm.-linktelejo, nors mintyse dziugavo labiau nei iprastai.
besikviesdama ji i lauka tikejosi, kad neteks pokalbio vesti vienai, bet deja.

Ilgai netrukus pati susirenka savo daiktus ir dingsta uz pilies duru