Roxanne su Frankie pasirodė kavinėje. Kadangi buvo vakaras, čia nebuvo iti daug žmonių ir tai Roxi visai patiko. Išsirinkusi staliuką prie lango, moteris patogiai įsitaisė ant kėdės ir užsisakė kavos. Palaukusi, kol Iero padavėjai pasakys ko norėtų, Roxanne šyptelėjo ir pažvelgė į vyrą:
-Taigi, papasakok man apie save. Kuo užsiimi, kas patinka ir panašiai. Noriu žinot viską,-nusijuokusi, Roxie nubraukė plaukus nuo akių.

- Na, nieko ypatingo iš manęs neišpeši,- nusijuokė Frank, - pašnekovas aš nekoks. Tačiau išklausyti galiu kiekvieną. Uhm... kuo užsiimu?- paklausė jis, tačiau tęsė nelaukdamas atsakymo,- Grupėje groju gitara, tačiau sekmė dar neaplankė, klausytojų nedaug. Tai labiau geras laisvalaikio praleidimas, nei darbas iš kurio galėčiau normaliai pragyventi,- šyptelėjo Frank,- na ir žinoma, kaip tikriausiai supratai, myliu šunis, tačiau, kad ir kaip keistai nuskambėtų, nežinau kiek jų turiu, na bet ne tame esmė. Apie mane nieko įdomesnio nesužinosi, o dabar tavo eilė,- pagaliau baigė Frank, giliai atsikvėpe lyg būtų pavargęs kalbėti ir šyptelėjo žiūrėdamas Roxanne tiesiai į akis.

Kai padavėja atnešė užsakytą kavą, Roxi gurkštelėjo karšto gėrimo, vis dar klausydama ką kalba Frank. Nesusilaikė nenusišypsojusi, nes išgirdo daug panašumų. Sulaukusi paskatinimo pasakoti apie save, moteris nusišypsojo ir vėl gurkštelėjusi kavos pradėjo kalbėti:
-Aš irgi groju gitara grupėje. Dar neišgarsėjom, grojam visokiose skylėse, bet man patinka,-nusišypsojusi, moteris sukikeno,-Žinai, kaip tik planuoju pirkt šunį. Dabar jau turiu kas man patartų augintinio pirkimo klausimais,-nusijuokusi, moteris pažvelgė į Frank.

- Puiku! Visada malonu sužinoti, jog galiu kam nors padėti,- šūktelėjo Frank. Jam pasirodė jog Rox šiek tiek išsigando jo protrūkio, jis atsiprašančiai nusišypsojo ir gurkštelėjo kavos. Laikas su Roxanne prabėgo akimirksniu, kavinėje jie jau sedėjo apie valandą, atvėsusi Frank kava taip ir stovėjo pamiršta, visas jo dėmesys buvo skirtas Rox. Jis nenorėjo eiti, tačiau kavinė jau turėjo užsidaryti todėl Frank ,greit išmaukęs šaltą kavą, susuimokėjo ir kartu su Roxanne išėjo į lauką.

Del 'aiskiu' Curtis'o nuorodu, kavine jie pasieke tik praejus nemazam laiko tarpui. Laukdamas kol Stella sustos kazkur ir jis gales islipt, vyras juokesi.
- Gerai, gerai. As nevykes navigatorius, bet pripazink, buvo linksma. Ir tiesa, paskutini neteisinga posuki nurodziau tycia, labai atsiprasau,- darydamas automobilio duris, kikeno ir atsiprasinejo jis, nors is tikruju visai nesijaute kaltas. Keista taip, su Ella jam nereikedavo apsimetinet, todel vyras, islipes is masinos, nutaise rimta veido israiska, pasitaise svarka ir atsigreze i kavine, dabar suabejodamas ar pastaroji ju skonio. Bet laiko gincytis nebuvo. Curtis buvo isalkes ir abejojo ar Ella istvertu dar viena kelione su juo automobiliu. Uzdares masinos duris, Gareth'as apejo i kita puse ir istiese zmonai ranka, nes pastaruoju metu jam pradejo labai patikt kai nuleistos rankos pirstai atsipalaiduodavo ir vis vien salia jausdavo Chassagne ranka.

Frost, kaip visada, nieko čia juokingo nematė. Okei, Curtis galės kitą kartą vairuot ir tada ji jį paklaidins pačiam šlykščiausiam ir painiausiam Londono rajone. Va bus tada įdomu, kaip jisai jausis. Sooo, kietai sučiaupusi lūpas, E išjungė burzgiantį varkilį, ištraukė raktelius ir pati netrukus išlipusi iš automobilio, užtrenkė duris ir nuspaudusi mygtuką pultelyje, užrakino mašiną. Išvydusi G tiesiant ranką į ją, kreivokai šyptelėjo ir kreivu žvilgsniu nužvelgusi ją, vis dėl to ją paėmė ir pasuko žvilgsnį į pastatą prie kurio atvažiavo. Nelabai jisai Sangriją sužavėjo, bet tam kartui tiks.

Suprasdamas, jog Stella ant jo gerokai supyko, Curtis nebandė savo laimės, todėl likusį kelią iki durų tylėjo ir vengė dirstelėt į Ellą. Tik atsidūrus viduj ir pasiekus stalelį, Gareth'as paleido žmonos ranką ir atsisėdo.
- Tu juk nepyksti LABAI?- atsargiai paklausė, palaukdamas kol mergina atsisės. Curtis prikando lūpą ir apsidairė, ar prie jų dar nežygiuoja padavėja.
- Juk nesakyk, kad tikrai supykai dėl to?- paklausė jis, nutaisęs susirūpinusią veido išraišką.

VV atsidūrusi prie staliuko, klestelėjo ant vieno iš baldų (kokie tai buvo sėdimi baldai ten, I'm still not sure). Atsidususi ir vis dar bijodama pažvelgti Gareth į akis, pasuko žvilgsnį į veiksmą, vykusį už lango, prie kurio ir buvo jų staliukas. Viena ranka paremdama galvą, nes Ella jautė, kad ši gali ant jos tekusio svorio ir neišlaikyti, kitą ištiesė ant staliuko ir kone lietė vyrą. Puse ausies nugirdusi Curtis žodžius, vos vos šyptelėjo. Netrukus supratusi, apie ką jisai šneka, Curtis pasuko galvą į jį ir plaščiau šyptelėjo.
- Na, truputį pasikarščiavau. Bet dabar prisiminau tavo sense of direction, tad manau, tai pateisinama, - vis dar su ta pačia blausia šypsenėle veide, pasiaiškino Stella.

- Taaaip. Teisingai. Taip ir reikėjo iš pat pradžių mąstyt. O ne.. Vienu tarpu tikrai maniau, kad gausiu vienas eit į kavinę, o Tu sulaukus progos imsi ir išvažiavus paliksi mane. Ir ne, tai ne pasiūlymas,- nusišypsojo jis, pralinksmėjęs ir sudėjęs rankas ant stalo. Netrukus, kai jiems buvo pristatyti meniu, Curtis dar norėjo kažką sakyt, bet užsičiaupė, nes juos pertraukė padavėja. Atversdamas meniu odiniu viršeliu, Gareth'as nenoriai nuleido akis nuo žmonos, bet ilgam dėmesio į valgių pavadinimus nesutelkė. Beveik žinodamas ko nori, Curtis tylėdamas stebėjo žmoną, suvokdamas, jog jiems reiktų ir dažniau taip kur nors išeit.

Gavusi meniu, Chassagne, tai žodžiais nieko ir nebeatsakiusi vyrui, nusišypsojo, paėmė valgiaraštį ir nuleidusi akis į jį rinkosi patiekalą. Aišku, nelabai sekėsi (( nes aš nelabai įsvaidzuoju ką ji valgo )), tuo labiau, kad ir G į ją vis žiūrėjo. Netrukus, jau to nebelabai ištvėrusi, Frost pakėlė žvilgsnį į jį.
- Ką dabar ne taip padariau? - besišypsodama paklausė Gareth'o.

Gareth'as mielai nusisypsojo, sudejo alkunes ant stalo ir pasireme veida rankomis.
- Zinai ka blogai padarei?- pradejo sukeldamas siokia tokia itampa, jog dabar tikrai isrez kazka rimto. - Vienintelis dalykas. Istekejai,- palinksejo Gareth'as nusisypsodamas. - Isivaizduok, kaip visa vyriska gimine dabar baigia nusigrauzt nagus,- nejucia dirsteledamas baro link, kur stovejo keletas vyru, kurie paskutiniu metu labai ja smalsiai kas kazkiek laiko atsigrezdavo i Ella.

Išklausiusi vyro žodžius su klausiamai aukštai iškeltu antakiu, E nusekė jo žvilgsnį ir pamačiui vyrus prie baro, nusijuokė.
- Gareth, jie juk girti, - vis dar kikendama atsakė.

- Girti, ne girti, bet vertas dėmesio moteris iškart atskiria,-atkirto jis, žinodamas tai ko gero iš savo paties patirties. Netyčia žvilgtelėjo į savo tada į Stellos rankas, ant kurių jam šiuo metu labai trūko vestuvinių žiedų, bet jis žinoma, buvo supratęs, kad ginčytis buvo neverta ir jam tiko esama padėtis.

- Tik jau nesakyk, kad jau buvai girtas tą dieną parke, kai susipažinom, - sukikeno Sangrija, labai jau pradžiugusi, kad nereikia kalbėti, apie tai, ką išsirinko ir šiaip, nei į vyrus, nei į rankas be žiedų ji nekreipė dėmesio, mėgiavosi tik G draugija.

- Nepamenu,- po sekundes tylos, atsake Curtis ir nusisypsojo. - Tikrai zinau, kad buvau girtas po to.
Perbraukdamas ranka plaukus, Gareth'as dar karta ne itin maloniu zvilgsniu, dirstelejo i vyrus prie baro.
- Is kur istraukei, kad as galejau but girtas?- staiga atsisukes ir vel grizes prie savo normalaus, siek tiek uzsisvajojusio ir klausiamo zvilgsnio.

- Ta frazė.. apie dėmesio vertas moteris.. nuskambėjo, lyg žinotum tai iš savo patirties, - šyptelėjo VV toliau bemąstydama, ką išsirinks valgyti ir beveik jau žinodama, ko nori (( man vienintelei tai skamba kiek kanibališkai? :DDDD )).

- Gali būt,- neneigė fakto Gareth'as.- Tačiau tai nereiškia, kad ir tada buvau girtas,- gūžtelėjo pečiais nenuleisdamas akių nuo Stellos ir šį kartą sudvejodamas tuo ko jis nori. Lėtai nukreipė žvilgsnį į meniu, vis dar gulintį ant stalo, kai netrukus prie jų prisistatė padavėja, priimt užsakymo, Curtis dirstelėjo į padavėją ir kažką užsisakė, tiesa, aš neįsivaizduoju ką tiksliai. Dar pridurdamas jog norės kavos, vyras nusišypsojo.

- Žinau tai. Todėl ir paklausiau, - tebešypsodamasi atsakė Ella ir nužvelgė link jų jau bežingsniuojančią padavėją. Išklausiusi Gareth užsakymą, dar plačiau nusišypsojo ir galiausiai tepasakė „man to paties“, kadangi norėjo visiškai to paties kaip ir jis.

Padavėjai dingus, Gareth'as grąžino žvilgsnį į žmoną.
- Apie ką mes prieš tai kalbėjom?- išblaškytas, jis šiek tiek užmiršo jų turėtą temą, o galbūt tik norėjo nukreipt ją kiek kita linkme, kad nereiktų prasitart, dėl ko jis tą kartą užkalbino Chassagne.

Išgirdusi vyr klausim, Curtis nežymiai kilstelėjo antakį, bet netrukus jį nuleido atgal.
- Aaa.. neprisimenu tiksliai, - kažkaip neaiškiai suvapėjo kreivai ir kaltai šyptelėdama ir nuleido akis žemyn į stalviršį.

- Nesvarbu tada,- gūžtelėjo pečiais.- Wait, aš klausiau Tavęs, kaip darbe sekėsi?- neprisimindamas to, pasitikslino jis, kažkodėl nujautė, jog klausė, bet nepamena pokalbio apie tai jog reikalai dėl jo nedidelio pokšto gatvėj buvo sutvarkyti.

- Klausei, klausei, - sukikena Stella, jau kilstelėjusi galvą ir žvilgsnį įdėmiai įsmeigusi į vyą. - Magiškoji policija susitvarkė su Žiobarais nestipriais Atminties kerais, tad dabar viskas gerai, - šypteli Curtis'ui, taip parodydama, kad viskas gerai, bet pati mąstydama apie nutikimą kabinete, apie kurį nė neketino prasitarti kokius pora metų į priekį.

- Tada viskas gerai,- atsiduso šiek tiek palengvėjus. Pasitrynė kaklą ir dirstelėjo pro langą. Negalėjo sakyt, kad jam dėl to buvo neramu, juk žinojo, kad Stella reikalus išspręs, tačiau vis vien geriau buvo žinot, kad ji to nepamiršo.

Šyptelėjusi, Chassagne vėl nužvelgia sugyventinio veidą ir netrukus pakrieipia temą kita linkme. Kurį laiką pasišnekučiavę ir beveik nebekreipę dėmesio į vyrus prie baro, jiedu sulaukia savo patiekalų. Nusišypsojusi, Frost nukreipia žvilgsnį žemyn, į lėkštę ir pristumia ją arčiau savęs. Kažką prisiminusi, suraukia antakius ir padavėjai nuėjus, vėl trumpam įsmeigia žvilgsnį į G.
- Šūdas. Apie kerus kalbėjau labai garsiai? - dar apsidairydama, ar kas negirdi, žymiai tyliau paklausia vyro E.