Kiek susinervinęs, po to kai išvydo narkotikus Milos vonioje, Jared įėjęs pro kavinės duris, susirado stalelį prie lango ir užsisakė nealkoholinio martinio ir šokoladinių ledų. Valgydamas kiek keistoką savo užsakymą, vyras persvarstė visas galimybes kodėl būtent merginos vonios stalčiuje rado narkotikus, gurkštelėjo martinio ir atsiduso.

Po kiek laiko gavęs sms nuo Milos, Džarė paspaudęs "peržiūrėti" ir išvydęs klausimą, kurio labiausiai tikėjosi, atrašė:
"Kavinėj."

Mila pasirodė kavinėje. Buvo vonioje, todėl matė ant grindų numestus narkotikus ir žinojo, kad J dabar labai pyksta. Buvo su odine striuke ir kelnėmis, šiek tiek susivėlusi ir nepasidažiusi. Įėjusi ji apsidairė, bet pilnoje žmonių patalpoje Leto nepamatė.

Kadangi jo ego nelaido pakviesti milos prie staliuko, jis parašė merginai žinutę.
"Aš prie lango"

Pagaliau pastebėjusi Jared, Mila atsiduso ir kurį laiką stovėjo prie durų. Žinojo, kad Leto ją mato, tačiau nejudėjo iš vietos. Galvojo, ar Leto jai tikrai reiškia tiek daug, kad nueitų pas jį ir išsiaiškintų..santykius. Atsidususi ji po kelių sekundžių pajudėjo staliuko link. Prikandusi lūpą ji atsisėdo ant kėdės ir pažvelgė į Jarę:
-Labas.

-Sveika. Gersi ko nors?-kilstelėjo antakį ir gurkštelėjo savo martini.

Mila kiek nustebo, kad Jared'as kol kas nieko nesakė. Nusprendusi ir pati neužsiminti, ji linktelėjo ir pasisuko į atėjusį padavėją:
-Man dvigubą martinio,-krenkštelėjusi moteris pasisuko į Leto.

-Tai, ką? Kodėl mane susiradau?-pabaigė valgyti savo ledus ir pastūmė lėkštutę su likučiais į šoną.

-Um.. nežinau, šiaip,-gūžtelėjusi pečiais ji gurkštelėjo martinio, kurį jai atnešė padavėjas. Padėjusi stiklinę ant stalo, ji pažvelgė į Jared ir kilstelėjo antakį,-Kodėl išėjai?

-Mačiau kas tavo vonios stalčiuje, ir tavim nusivyliau, Mila,-atsidusęs gurkštelėj martini tarė Leto ir stengdamasis nežiūrėti į prieš jį sėdinčią merginą, pažvelgė pro langą buvusį vyriškiui kairėje.

-Kalbi kaip mano tėtis, Jay,-sukikenusi, Mila vėl gurkštelėjo martinio ir nubraukė plaukus nuo akių. Kad ir kaip nenorėjo to sau pripažinti, Milai rūpėjo ką apie ją Jared'as mano, o dabar, savaime aišku, jo nuomonė buvo labai nekokia.

-Aš tikčiau tau į tėvus, pamiršai?-kisltelėjo antakį ir pavartė akis. -Turiu preteksto taip kalbėti,-nenoriai nusišypsojo ir pakėlė akis, vis dar laukdamas atsakymo į klausimą "kodėl".

-Tarp mūsų tik penkiolikos metų skirtumas, Jay,-atsidususi, moteris vėl gurkštelėjo martinio ir pažvelgė į priešais ją sėdintį Leto,-Nesuprantu kodėl tave taip nervina faktas, kad turiu narkotikų. Gi nevartojų jų kasdien,-pavarčiusi akis, Mila suspaudė lūpas.

-Dauguma paauglių pirmą kartą patiria tarp 14 - 16 metų, Mila. Taigi, drąsiai galėčiau teigti, kad galiu taip sakyt,-šyptelėjo ir atsidusęs pridūrė: -Bet tu jų vartojai. O aš nekenčiu žmonių, kurie susiję su jais.

Išgirdusi faktą kurį, žinoma, žinojo, ji tik kilstelėjo antakį, su "bitch, please" išraiška veide. Atsidususi ji gūžtelėjo pečiais ir prisivertusi šyptelėjo:
-Tada turbūt nekenti manęs,-pabaigusi gerti martinį, Mila pasikuitė rankinėje ir išsitraukusi piniginę, numetė ne itin stambią kupiūrč ant stalo, taip sumokėdama už gėrimą.

-Ne, aš paprasčiausiai laukiu tavo pasiaiškinimo, nes.. tu man rūpi,-paėmęs kupiūrą įdėjo ją atgal į Milos delną ir pažvelgė į akis.

-Aš neturiu tau aiškintis, Jay, mes tik meilužiai. Tu man ne vaikinas ir ne vyras, tau neturėtų rūpėti tai, kiek geriu, kokias nesąmones valgau ir ką vartoju,-gūžtelėjusi pečiais moteris pažvelgė į kupiūrą rankoje ir kiek susiraukusi vėl pažvelgė į Jared.

-Tu man rūpi, nors mes tik meilužiai. Aš noriu ko nors daugiau, M.-po kelių minučių dvejonių ir žiūrėjimo į merginos akis, pagaliau ištarė Džarė ir atsidusęs į ją pasižiūrėjo.

MIla užsisakė dar martinio žinodama, kad tokio pokalbio neišgėrus neištvers. Gavusi gėrimą, gurkštelėjo ir net paspringo, kai išgirdo Jared žodžius. Pakosėjusi Mila pakėlė ašarotas akis į Leto ir susiraukė:
-Wait..whut? Die, Jay, gi susitarėm, kad nebus nieko daugiau.

J giliai, iš plaučių atsidusęs, linktelėjo, lyg ir prisiimdamas kaltę, ir įkvėpęs pilnus plaučius oro, prikando lūpą ir paėmė Milos ranką.
-Atrodai juokingai,-tyliai sumurmėjo ir tuoj pat pridūrė: -M, aš žinau ką mes tarėmės, beet. Jaučiu, kad tau pradedu simpatizuoti, srsly.

Mila krenkštelėjo ir kelias akimirkas mąstė. Prikandusi lūpą ji papurtė galvą ir vėl atsigėrė martinio, šį kartą jau sėkmingiau negu prieš tai:
-Ne, Jay, kodėl tu turi viską sugadint? MUm buvo taip gerai.. Aš nenoriu įsipareigot.

-Aš tavęs neverčiu, jei tu nenori įsipareigoti, atsistok ir eik, dabar. Aš viską ką jaučiu ir žinau pasakiau, dabar tu pasakyk arba parodyk, MAN,-pabaigęs savo monologą,, JAred kietai suspaudė lūpas ir nežymiai kilstelėjo antakį, lyg laukdamas atsakymo.

-Jay..-atsidususi, Mila pažvelgė pro langą, tarsi matomas vaizdas padėtų jai atsakyti Jared. Atsidususi Mila kurį laiką prasėdėjo tylėdama, nežinodama nei ko nori, nei ką galėtų pasakyti Jared'ui.

Leto, laikydamas įtempotą akių kontaktą, kilstelėjo antakį ir pasirėmęs vieną ranka į stalą, padėjo ant jos skruostą, ir atsidusęs pažvelgė į Milą. Išvydęs jos labai išsamų veidą, pažvelgė padilbiais ir linktelėjo.
-Gerai, aš padarysiu vieną dalyką, po jo Tu pasakysi ką jauti,-Jared atsistojo ir priėjęs prie jos įsisiurbė merginai į lūpas, o po kelių akimirkų, atsitraukęs, lyg niekur nieko atsisėdo į savo kėdę.

-Odieve, Jay, jaučiu tą patį ką ir visada..-atsidususi moteris pabaigė gerti martinį ir papurtė galvą,-Kodėl viskas negali būt kaip ankščiau? Kodėl negalim būt meilužiais, Jared, kodėl tau reikia kažko daugiau?-atsidususi ji pažvelgė į Leto.