-Gerai, jei tau viskas vienodai, gali eit, man švies vienodai. Žinai kur durys, ar reikės palydėt?-kisltelėjo antakį ir užbaigė sako non-alko-martinį.

Mila atsiduso. Nesuprato, kodėl Jared taip kalba, bet turbūt buvo per daug išdidi, kad ką nors atsakytų. Iš piniginės ištraukusi dar vieną kupiūrą, padėjo jas abi ant stalo ir pakilo nuo kėdės, paskutinį kart pažvelgdama į Jay.

-Eik, viskas baigta,-pakėlęs akis į Milą, Jarė pasiėmė nuo kėdės apsiaustą ir atsistojęs apsirengė jį.

Mila linktelėjo ir nusisukusi nuo Jared išėjo.

Po kelių sekundžių, numetės ant stalo dar vieną kupiūrą, pasišalino ir Leto.

Mila pasirodė kavinėje. Nematė Jared du ar tris mėnesius, tačiau niekaip nebandė su juo susisiekti. Pastebėjusi, kad laisvas tas staliukas, prie kurio jie sėdėjo paskutinį kartą, Mila atsiduso ir nuėjusi atsisėdo. Pasidėjusi rankinę ant palangės Mila užsisakė martinio ir nubraukė plaukus nuo akių.

Jared įėjo į kavinę, kurioje jie paskutinį kartą matėsi su Mila, ir apsidairęs pasirinko stalelį, prie kurio jie sėdėjo su mergina. Vyriškis priėjęs prie stalelio, norėjo nusiimti apsiaustą, bet prie to stalelio jis pamatė, ne ką kitą, kaip Kunis. Krenkštelėjęs jis pakabino apsiaustą ir atsisėdęs ant kėdės užsisakė kavos.
-Taigi. Susitikom. Ir. Vėl.

Mila pakėlė akis ir kilstelėjo antakį kai pamatė, kad Jared'as sėdi priešais. Gurkštelėjusi martinio ji pažvelgė Leto į akis ir vyptelėjo:
-Kaip matai.

Kiek padažnėjęs jo kvėpavimas, rodė, kad susitikimas su Mila tikrai nėra pati maloniausia dienos dalis. Jared gurkštelėjo kavos, ir pamaišęs ją šaukšteliu pažvelgė į Milą, lyg laukdamas kokių nors priekaištų, kodėl jis jai trukdo gyventi ar persekioja.

Mila jautėsi nejaukiai, siaubingai nejaukiai. Reikia pripažinti, kad pyko ant Jared dėl to, kad jis praeitą kartą ją praktiškai išvarė. Krenkštelėjusi ji pabaigė martinį:
-Aš turbūt jau..eisiu.

- Ne, neisi. Mums reikia pasikalbėti, dabar. Ne rytoj, ar po metų, M.- pavartęs akis paėmė merginą už rankos, ir prispaudė prie stalo, lyg stengdamasis sulaikyti, ir neišleisti.

Mila atsiduso ir paklusniai vėl atsisėdo ant kėdės. Pavarčiusi akis ji pažvelgė į Jared:
-Apie ką? Jeigu turi ką pasakyti, kalbėk,-gūžtelėjusi pečiais ji sukryžiavo rankas ant krūtinės ir įsmeigė žvilgsnį į Leto.

- Ar tu apsimeti, ar ne? Apie mus. Neveltui atsisėdai prie šito stalelio, geri martinį, kurį gėrei, prieš mums galutinai išsiskiriant, M. Suprask,-atsiduęs pažvelgė į jos akis ir kietai suspaudė lūpas.

-Odieve, Jay, neieškok čia ženklų. Taip, pasiilgau tavęs, bet mes negalim būt kartu. Tu nori.. normalių santykių, o aš tikrai neketinu įsipareigot,-susiraukusi moteris pažvelgė į tuščią martinio stiklinę.

J pamatęs Milos žvilgsnį, užsakė dar vieną taurę martinio, ir atnešęs padavėjas, įteikė ją merginai. Leto atsiduso ir tarė:
-Tu pati sakai, kad pasiilgai. Aš irgi pasiilgau. Mes norim būt kartu. Bet tavo ambicijos, to neleidžia. Reikia bandyt išspręst šitą fuckin' reikalą.

-Dieve, Jay, ko tu iš manęs nori? Nori, kad būčiau tavo mergina?-kadangi Mila įsivaizdavo, kad maždaug to Leto ir nori, ji norėjo tik išgirsti patvirtinimą. Gavusi martinį, ji prisivertė šyptelėti padavėjui ir gurkštelėjo gėrimo.

- Aš taip nesakiau, tik sakau, kad Tu man rūpi. Ne kaip parasta draugė, bet ir ne kaip mergina..žnutęsė ir atsidusęs Jared pakėlė akis į Milą. -Darom tai. Ką tu man jauti? Pasakyk be ambicijų,-pakilno antakius ir šyptelėjo.

Mila pasimuistė kėdeje. Nemėgo kalbėtis apie savo jausmus ir daug metų šitos temos vengė, nes paprasčiausiai neįsipareigodavo. O jeigu koks vaikinas panorėdavo ko nors daugiau.. na, ji paprasčiausiai parodydavo jam duris. Nelabai žinodama ką Jared'ui pasakyti, Lefevre pažvelgė jam į akis, tuo metu kramtydama lūpą. Vis dar jautėsi pasimetusi ir prakalbo tik po maždaug minutės:
-Aš.. nežinau. Man patinka būt su tavimi. Ir..-pametusi mintį ji nubraukė plaukus nuo akių ir gurkštelėjo martinio kad neatrodytų, jog nutilo šiaip sau,-Aš nežinau ką jaučiu, niekad taip nesijaučiau,-galiausiai prisipažinusi ji atsiduso.

Jarė įtemptia, nenuleisdamas akių stebėjo Milos veiksmus, ir kartais linkteldamas, o kartais prikąsdamas lūpą, klausėsi merginos. Jai užtilus, jis linktelėjo ir pakėlęs akis, sumurmėjo:
-Jei tu pageidauji, aš išeisiu, ir pasistengsiu, kad niekada nebesusitiktumėm, bet jeigu nori, kad likčiau, pasakyk.

-Kodėl tu viską taip apsunkini, Jay? Kodėl mes negalim bendraut kaip ankščiau? Be įsipareigojimų? Susitinkam kada norim, darom ką norim ir miegam su kuo norim? Aš noriu, kad tu liktum,-atsidususi ji pažvelgė į Jared.

- Mila, man jau nusibodo tas gyvenimas, kad susitinki su mergina, pasidulkini, ir išeini. Noriu kam nors įsipareigoti, įsipareigoti žmogui, kuriam aš kažką jaučiu. Visos nori mano piniginės turinio, ir pabėga. Man tu patinki, su savo ydomis, ir privalumais. Jeigu tu nori tik vienos nakties nuotykių, sakyk, aš išeisiu o tu galėsi susirasti jaunesnių meilužių, nei aš,-paskutinį sakinį kiek sušvelninęs, tarė Džarė ir prikandęs lūpą pažvelgė į M.

-Tu juk žinai, kad ne amžiuje esmė, tiesa?-nežymiai šyptelėjusi ji nusprendė grįžti prie temos ir krenkštelėjo,-Aš nenoriu įsipareigot. Bet ir nenoriu tavęs prarast, todėl.. turbūt nelabai turiu kitą pasirinkimą,-nežymiai nusišypsojusi ji gurkštelėjo martinio.

Jarė neišlaikęs sukikeno:
- Tu negirdi savęs, kaip juokingai tai skamba. nenori įsipareigoti, bet nenori manęs prasrast. Šitokiose situacijose turi pasirinkti, ko nori labiau, panele Kunis,-šyptelėjo ir gurkštelėjo kavos.

-Jay aš ką tik pasakiau, kad dėl tavęs esu pasiruošus įsipareigot. Tikrai priversi mane tai pakartot dar kartą?-sukikenusi ji pabaigė taurėje buvus martinį ir žvilgtelėjo į Leto.

-Taip, kol suvirškinsiu tavo apsakytą informaciją!-nusišypsojo ir atsidusęs, gurkštelėjo kavos,i r pakėlė akis į prieš jį sėdinčią merginą.