-Durnas tu visai,-meiliai pasakiusi, Mila sukikeno ir atsilošė kėdėje. Susikėlusi koją ant kojos, pažvelgė į Jared ir nusišypsojo.

-Į senatvę ir tu tokia būsi,-vyptelėjo ir gurkštelėjo kavos. Vyras šyptelėjo ir pažvelgęs į Milą, pridūrė:
-Spėjau tavęs pasiilgti.

Mila jau norėjo atsakyti, jog ir ji pasiilgo Jared'o, tačiau tada pradėjo skambėti jos telefonas. Kaltai šyptelėjusi ji tarstelėjo "atsiprašau" ir pakėlė ragelį. Kurį laiką tylėjusi ji tik greit pasakė "Tuoj ateisiu" ir pasisukusi į Leto atsiduso:
-Atleisk, turiu eit, bet.. parašysiu tau vėliau, gerai? Ką nors sugalvosim,-nusišypsojusi ji sumokėjo už martinį ir išlėkė iš kavinės.

Kažką suvapėjęs, Jarė linktelėjo ir po maždaug dešimt minčių, kai mergina pasišalino, išėjo.