Jasmine net nesvarstydama sutiko eiti pas Brian. O taip, labai protinga eiti pas žmogų, kurio net vardo nežinai, bet mergina visiškai juo pasikliovė. Šiaip ar taip, jis jai davė cigarečių.
Įžengus į butą, jos akys pasidarė dar didesnės ir ji vos vos pravėrė lūpas. Po teisybei, Nestor norėjo susikrauti visus daiktus ir dabar pat persikraustyti į vyro gyvenamąją vietą, nes visas interjeras buvo jos skonio, jaukus ir - aww! - atrodė romantiškai ir turėjo labai didelį balkoną.
- Odieve. Tavo butas... odieve. - ji tyliai sumurmėjo, dar vis besižvalgydama ir stovėdama vidury patalpos.

Brian taip pat apsidairė ir gūžtelėjęs pečiais numetė cigaretes ant spintelės:
-Nieko ypatingo, bet man patinka,-vėl gūžtelėjęs pečiais vyras nuėjo į kitą kambarį ir po kiek laiko grįžo su gitara rankose. Įdavęs ją Jasmine, nuo spintelės pagriebė sąsiuvinį, pieštuką, cigaretes ir nuėjo į kambario kampą, kur įsitaisė ant palangės ir prisidegė cigaretę.

Jas lūpas dar vis buvo iškreipusi šypsena, kai Brian atgabeno, iš išvaizdos normaliai naudotą gitarą. Ji prikando lūpą ir paėmė ją į rankas. Kažkada mokėsi ja groti ir teko išmokti susiderinti, bet tai buvo labai senai. Puikus kelias parodyti save kaip nieko nesugebančią melage. Oh well.
Jasmine su gitara patogiai įsitaisė ant sofutės, visai netoli vyro ir um...pradėjo derinti gitarą. Bent jau bandė, nes jos visi įgūdžiai buvo išgaravę, o prisiminimai tikrai buvo nukišti į tolimiausią smegenų kampelį.

Kol Jasmine derino, ar bent jau bandė derinti gitarą, Brian vis ją stebėjo. Jis buvo nusprendęs, kad šiandien rašys, tačiau priešais jį sėdinti mergina kaustė dėmesį ir vyras negalėjo nuo jos atitraukti akių. Pastebėjęs, kad Jas sekasi tikrai prastai, Gontier kreivai šyptelėjęs paėmė iš merginos gitarą ir sukikeno:
-Tu beviltiška. Bet ačiū, vis šis tas,-padėjęs gitarą ant sofos, Brian prisidegė cigaretę ir nuėjo į balkoną. Pažvelgęs į Jasmine šyptelėjo,-Ateisi?

Po kelių kankinančių ir gėdingų minučių, per kuriuos Jas sugebėjo dar labiau išderinti gitarą (jei tai buvo įmanoma), ji su palengvėjimu atsiduso, išgirdusi kikenantį Brian.
- Ugh, pervertinau savo sugebėjimus. - Nestor gūžtelėjo kiek nuraudusiais skruostais ir prikando lūpą, sekdama akimis vyrą.
- Ok. - ji paprasčiausiai pasakė ir vos vos šyptelėjo, nusekdama paskui jį į balkoną. Mergina bailiai iškišo galvą pro duris ir apsižvalgė, ar aplink nesimato jokių pažįstamų. Giliau įkvėpusi, ji prisiartino prie Gontier.

Atsirėmęs į balkono turėklus Brian užmerkė akis ir pridėjo cigaretę prie lūpų. Kurį laiką tiesiog mėgavęsis nikotinu, jis galiausiai atsimerkė ir atsisuko į Jasmine. Tiriančiu žvilgsniu ją nužvelgęs, nukratė pelenus nuo cigaretės ir krevai šyptelėjo:
-Tu dar nebaigus mokyklos, tiesa?
Tiesą sakant, Gontier buvo siaubingai keista bendrauti su tokia jauna mergina. Jis buvo įpratęs būti vienas, o vieninteliai keli tikri draugai buvo jo amžiaus menininkai, su kuriais Brian kalbėdavo intelektualiom temom, gerdavo vyną ir praktiškai visą laiką rūkydavo.

Jas greitai sugriebė iš pakelio vieną cigaretę ir ją užsidegė. Vėl kartodama prieš keletą akimirkų vykdytą veiksmą, ji išpūtė dūmus, žiūrėdama į dangų. Išgirdusi Brian žodžius, atsiduso ir pažvelgė į jį. Nujautė, kad toks klausimas greitai ateis.
- Ne, dar šeštame kurse. - mergina prikando apatinę lūpą ir vėl priartino cigaretę prie jų. Turbūt jis pagalvos, kad ji sumautas vaikas, visiškai nevertas dėmesio. Kokia ji niekada nebuvo.

Brian greit suskaičiavo, kiek jai turėtų būt metų ir tyliai atsiduso. Trisdešimt metų skirtumas. Jis galėtų būti jos tėvas. Bet vietoj to, kad iš merginos atimtų cigaretę, skatina ją rūkyti ir dar kviečiasi pas save. Mintyse gerai save apspardęs, Gontier numetė cigaretę ant žemės ir kreivai šyptelėjęs pažvelgė į Jasmine:
-Žinai, galėtum čia ateiti ir rytoj. Čia man visada reikia pagalbos, o ir draugija nepakenktų. Jeigu nori,-krenkštelėjęs vyras atsirėmė į turėklus ir ranka perbraukė per tamsius plaukus. Nežinia kodėl jis jautė nepaaiškinamą norą dar kartą ją pamatyti.

Jasmine toliau rūkė cigaretę, įsmeigusi akis į Brian veidą ir stebėdama jo veido išraišką. Mergina suprato, kad jis kažkiek sunerimęs - šiaip ar taip, turėjo nepilnametę savo namuose. Ir jos nei vardo nežinojo. Bet ji nutylėjo ir greitai pabaigė rūkymo procesą, sutrindama jau antrą per pastarąją valandą nuorūką į peleninę.
- Dėkui už cigaretes. Manau, kad dar sugrįšiu. - Jas šyptelėjo ir primerkusi akis nutolo nuo Brian. Nežinojo, ar jį apgabinti kaip draugą, ar paspausti ranką, kas būtų labai kvaila. Tad ji paprasčiausiai pamojo ranka ir dingdama pro jo namų duris vėl šyptelėjo ir atsisveikino.

Merginai išėjus, Brian pagaliau pratęsė pradėtą darbą. Suderinęs gitarą vyras tęsė dainos kūrimą, kuris, beje, ėjosi visai sėkmingai. Dėl neaiškios priežasties jį buvo aplankęs įkvėpimas, todėl kūrėsi itin gerai.
Vyras buvo taip įsitraukęs į grojimą gitara, kad net nepastebėjo, kaip sutemo. Patrynęs kiek skaudančias akis, vyras užgęsino tarp dantų smilkstančią cigaretę ir keik pasiražęs įsipylė vyno.

Jasmine greitai prisiminė kelią iki vyro, kurio net vardo nežinojo, buto. Net nežinojo, kodėl jos kojos atvedė ją čia (gal dėl to, kad daugiau nieko nepažinojo, kas gyventų taip arti jos) ir ji nervingai priėjo jo duris. Pakėlusi ranką kelis kartus krumpliais pabeldė į medines duris ir prikandusi lūpą bandė sutramdyti ašaras bei jas nusivalyti. Turbūt atrodė kraupiai su nubėgusiu akių tušu ir ištinusia nosimi bei raudonomis akimis, bet šią akimirką jai buvo nusispjaut. Ji tik nenorėjo nušalti užpakalio lauke ir rasti bent pas ką nors paguodos.

Brian stovėjo prie lango ir gėrė vyną. Išigirdęs beldimą į duris vyras kiek susiraukė. Nežinojo, kas galėtų pas jį ateiti, ir dar taip vėlai. Draugų jis beveik neturėjo, todėl spėjo, kad čia jo buto savininkas, eilinį kartą atėjęs prašyti pinigų už nuomą. Tyliai atsidusęs vyras nuėjo prie durų ir jas atidaręs kurį laiką spoksojo į apsiverkusią merginą. Buvo nustebęs, kad ji čia, ir dar taip vėlai, tačiau nieko nesakęs įleido ją į vidų ir atsiduso:
-Tu.. ką tu čia veiki? Tau viskas gerai?

Jas netardama nei žodžio ir dar vis šniurkščiodama nosimi, įėjo vidun. Keletą sekundžiu prastovėjo atsukusi nugarą vyrui ir braukdama sužvarbusiais pirštais per skruostus ir nosį. Galiausiai ji krenkštelėjo ir atsisuko į Brian bei vos vyptelėjo.
- Er, labas. Atleisk už įsiveržimą. Aš... Ugh. - ji atsiduso ir papurtė galvą. - Turbūt per dažnai to tavęs prašau, bet.. duok cigaretę? - ji kilstelėjo antakius. Ji dar vis buvo ant ašarojimo ribos, o nikotinas duodavo patį geriausią raminimo efektą. Maldaujamai žiūrėdama į Brian ji apsilaižė apatinę lūpą ir vėl ją sukando dantimis, kad pamirštų savo šeimą ir ateinančius mokslo metus.

Kiek pasimetęs Brian kilstelėjo antakį išgirdęs prašymą. Taip, jis pats rūkė, tačiau Jasmine problemų sprendimo būdas jam neatrodė priimtinas. Nusprendęs kol kas nieko nesakyti, vyras linktelėjo ir perbraukęs ranka per plaukus nuėjo prie spintelės, ant kurios buvo sumesti cigarečių pakeliai ir žiebtuvėlis. Prisidegęs vieną cigaretę, kitą padavė Jasmine ir atsidusęs nuvalė ašaras nuo merginos skruostų. Nedrįso daryti ko nors daugiau, todėl žvengė kelis žingsnius atgal ir kilstelėjo antakį:
-Gal nori papasakoti kas atsitiko?

Jas gavusi cigaretę dėkingai šyptelėjo Brian ir per keletą momentų tylos, surūkė pusę jos. Tada ji nutipeno prie sofos, švelniai už rankos tempdama patį Brian ir įsitaisiusi ant minkšto čiužinio vėl atsiduso.
- Eer, turbūt pasirodys labai kvaila... Tiesą sakant tai ir yra kvaila, bet... Mes su tėvu visada konfliktuojame ir jis, a, išvarė mane iš namų. Vėl. - Nestor krenkštelėjo ir pavartė akis. Nikotinas tikrai padėjo, o ir vyrui prisilietus prie jos skruostų, keista šiluma ir ramybė pasklido po visą kūną. Ji kiek lengviau šyptelėjo vėl įtraukdama ir išpūsdama dūmus pro vos pravertas lūpas. - Aš tiesiog neturėjau kur daugiau eiti. - ji nejaukiai pasimuistė savo vietoje ir susigūžė.

Išklausęs Jasmine, Brian lėtai linktelėjo ir pridėjęs cigaretę prie lūpų giliai įtraukė. Nukratęs pelenus į ant stalo stovinčią tuščią vyno taurę Gontier dar kartą įtraukė ir užgęsino cigaretę. Kadangi niekad nebuvo vienas iš tų, kurie gali pasakyti ką nors tokio, kas padėtų sunkią akimirką, vyras tiesiog švelniai apkabino Jasmine ir prisitraukęs ją prie savęs paglostė merginos plaukus. Supratęs, kad galbūt taip artimai.. bendrauti su nepilnamete nėra tokia gera mintis, Brian paleido ją iš glėbio ir kreivai šyptelėjo:
-Nesijaudink, viskas bus gerai. Šiandien gali pernakvoti čia, o rytoj.. Rytoj susitaikysi su tėvu ir viskas vėl bus gerai,-linktelėjęs vyras nusišypsojo ir gurkštelėjo vyno iš taurės, kurią vis dar laikė rankoje.

Sulaukusi netikėto apkabinimo, Jasmine tiesiog susileido šiltame Gontier glėbyje. Jautėsi keistai, nes nebuvo pratusi prie jokių apkabinimų, o be to, ji ir vėl pajuto keistą jausmą, jam prisilietus prie jos net ir per drabužių sluoksnį. Kai šis atsitraukė ji kiek sutrikusi sumirksėjo akimis ir vėl šyptelėjo. O kai išgirdo apie pasiūlymą, jos akys išsipūtė ir ji kiek išsižiojo.
- Rimtai, galiu? O die, net neįsivaizduoji kokia tau dėkinga esu... Um. Ar minėjai, koks tavo vardas? - ji pradėjo kone šokinėti iš džiaugsmo, kai prisiminė, kad nė velnio nepažįsta šito vyro ir net vardo jo nežino. Bet Jas vistiek šypsojosi, netgi truputį rodydama savo netobulus dantis.

Krevai šyptelėjęs Brian numojo ranka ir papurtė galvą:
-Jokių problemų, tuoj paklosiu tau lovą. Tik pažadėk man, kad ryt nueisi pas tėvą ir su juo viską išsiaiškinsi. Taip padaryti teisingiausia,-linktelėjęs Brian pabaigė vyną buvusį taurėje ir kreivai šyptelėjo,-Brian Gontier. O tu..?-tik dabar supratęs, kad ir jis nežino merginos vardo, Brian vėl mintyse sau gerai įspyrė. Koks žmogus priima į namus nepilnametę, kurios net vardo nežino? Nusprendęs tai pamiršti vyras krenkštelėjo,-Gal nori ko nors? Valgyti? Gerti? Um.. į dušą?

- Taip. Būtinai. Ačiū, Brian... už viską. - Jas šyptelėjo ir pasuko link vonios kambario. - Um... dušas būtų visai į temą... Be to, aš Jasmine Nestor. Tiesiog Jas. - ji kiek sukikeno ir greitai užsidariusi dingo duše. Staigiai nusimetė visus rūbus ir išsikasusi pirmą pasitaikiusį rankšluostį, pasislepė už užuolaidos ir paleido karštą vandens srovę per savo liekną ir pašiurpusį kūną. Po keleto minučių niūniavimo ir įvairių šampūnų bandymo, ji įsisiautusi į pakankamai didelį rankšluostį, dar drėgnais plaukais ir basomis kojomis išlindo iš vonios.
- Iš kur perki tuos šampūnus? Jie nerealiai kvepia. - Jas vyptelėjo į Brian pusę.

Kai Jasmine išėjo iš dušo, Brian jau buvo paklojęs jai lovą. Na, tiksliau buvo ištiesęs sofą ir paklojjęs būtent ją. Kai mergina pasirodė kambaryje, Gontier nusišypsojo:
-Tokius dalykus perka Melody, aš pamirštu. Um.. tuoj surasiu tau kokius marškinėlius ar dar kažką.. Manau, kad Mel čia palikus kelis drabužius,-paskutinį sakinį ištaręs daugiau sau, o ne Jas, Brian dingo už juodų durų, savo miegamajame. Gontier grįžo už kelių minučių, su naktiniais ir labai per dideliais marškinėliais. Krenkštelėjęs kreivai šyptelėjo.
-Nežinau, kas tau patiks labiau.. Čia seni Mel naktiniai, o čia mano marškinėliai.. Net nežinojau, kad juos turiu.

Jasmine dar vis apsigobusi rankšluosčiu nedrąsiai šyptelėjo ir nutipeno link sofos. Kai Brian paminėjo Melody, ji kiek suraukė antakius. Ji jo žmona ar kas? Nusprendė labiau nesigilinti, kai greitai teko suvokti, kad net ir jai paskolinti marškiniai yra jos. Jas tik gūžtelėjo ir padėkojo vyrui, trumpam vėl dingdama vonioje, šį kartą apsitaisiusi tais marškiniais.
- Dėkui dar kartą. Išgelbėjai mane, antraip vėl turėčiau miegoti parke arba ropštis į antrą aukštą pro langą arba... Eeer. Hm. - ji greitai nutilo, kiek užrausdama. Neturėtų duoti tiek informacijos ir iš karto.

Laukdamas kol Jasmine sugrįš, Gontier įdėjo gitarą į dėklą ir jį užsegė. Išgirdęs merginos žingsnius vyras atsitiesė ir gurkštelėjo vyno iš taurės, kurią nesenai vėl pripildė alkoholiu. Kreivai šyptelėjęs Brian perbraukė ranka per plaukus ir prisidegė cigaretę:
-Aš.. einu į miegamąjį. Jeigu tau ko nors prireiks.. rėk,-tyliai sukikenęs vyras pagriebė cigarečių pakelį ir vyno butelį. Palinkėjęs labos nakties Brian užgesino šviesą virtuvėje ir dingo už juodų miegamojo durų.

Jasmine tik sukikeno ir palinksėjo, žiūrėdama daugiau sau į pėdas, nei į Gontier. Kai jis dingo už savo miegamojo durų, mergina prikando lūpą ir atsidususi nusivilko link sofos ir greitai įsirausė į minkštus, bet vėsius patalus. Jos mintyse sukosi galybė neišpainiojamų minčių, bet pagrindinės buvo tos, kaip keista būti beveik nepažįstamo vyro namuose ir miegoti ant jo sofos. Nepamirškim fakto, kad ji nepilnametė ir Brian galėtų būti koks nors serijinis žudikas/raganų, negalinčių naudoti magijos už mokyklos ribų prievartautojas/šiaip keistas vyrukas. Bet Nestor spjovė į visas mintis ir išjungė šviesą, besidžiaugdama, kad netenka šalti sėdimosios lauke.

Ryte, maždaug dvyliktą valandą, Brian pasirodė svetainėje. Buvo miegojęs nedaug, todėl atrodė siaubingai pavargęs. Nusižiovavęs vyras nuėjo tiesiai į virtuvę, kur jo laukė tai, kas "gelbėdavo" Brian kiekvieną rytą - kava. Šį kasdienį ritualą Gontier galėjo padaryti užsimerkęs, todėl jam net nereikėjo galvoti kur padėta kava, o kur puodeliai. Galiausiai, kai rankoje jau laikė didelį puodą garuojančios kavos, vyras lengviau atsiduso ir gurkštelėjo. Tik dabar prisiminė, kad pas jį nakvoja nepilnametė, todėl kiek pasimetęs apsidairė.