Čia vieta, kur reikia būtinai ateiti, jeigu atvejis skubus. Jei ne, neikit, tiesiai pas Koli į kabinetą.

Pasigirsta pokštelėjimas ir priimamajame išdygsta Aštas, rankose stipriai laikantis Eleną. Vaikinas apsižvalgo, ieškodamas ko nors, kas primintų žmogų, galintį jam padėti. Teoriškai Smitis pataikė ne į tą skyrių, BET KAM RŪPI ČIA ŽMOGUS BL MIRŠTA. Smitis šauna prie pirmos seselės ir kažkaip įstengia neįtikėtinai ramiai nupasakoti kas atsistiko, nuslėpdamas priežastis - reikia čia, kad visi žinotų, jog MV vėl siautėja. Vos tik Matthews yra perimama į specialistų rankas, Aštas atsišlieja į sieną. Rankos dreba, jis pilnas adrenalino, kvėpavimas kaip niekad greitas ir jis vis dar nelabai susigaudo kas ką tik įvyko, kad jo mylimoji taip sužeista, o buvusi gyva. Smitis nuslysta siena žemyn ir atsisėda ant žemės. Įsikniaubia į delnus ir ignoruodamas savo žaizdas, visą dabartinę padėtį, bando susikoncentruoti į ką nors kitą. Aišku, tas visai nesiseka, nes mintys vis grįžta prie tik ką buvusių įvykių, prie to, kaip sekasi Elenai už durų. Galiausiai iš operacinės išlindus vienai iš seselių, Aštas belekaip staigiai pakyla ir prišoka prie darbuotojos ir išklauso jos tiradą apie tai, kad Elenos būklė dar nėra aiški (nu nes nežinau kokią tu jos būklę daryt nori xD) ir, kad artimiausiu metu nebus. Simba paprašo, kad seselė Matthews prižvelgtų šiek tiek labiau negu kitus pacientus, o kaip atlygį, įspraudžia moteriai į ranką visą savo odinę piniginę. Kas tie pinigai. Aštas žvilgteli į laikrodį - kad ir kaip jis nori likti čia, bet reikia susitvarkyti su Pache. O pirmiausia, kad tai padarytų, jam reikia grįžti į Oslą. Kelios akimirkos ir apsisukęs, Smitis dingsta oru.