Nusprendusi savo garbingu vizitu apdovanoti vyriausiąją sesutę... ook, Ella tiesiog neturėjo ką veikt, o pilies sienos jau rimtai įgriso, taigi... jau senokai žinomu adresu čia atsirado Ella. Apsidairiusi po pažįstamą aplinką (visgi viskas aplinkui atrodė gražiau vasarą, kai antroji Matteo pasirūpino po Evos palangėm padaryt lovelius ir pasodint gėles), pasiekė namų duris ir keliskart į jas pabaladojo.

- Neatrodai nei nustebusi, nei patenkinta, - sukikeno Ellė, įlįsdama vidun. Vieną į kitą pasitrynusi sušalti spėjusias rankutes, kiek susiraukusi nužvelgė vyno taurę sesės rankose. Susilaikiusi nuo kokios nors replikos dėl alkoholio (vynas ne vanduo juk), prieš kurį šiaip buvo labai nusistačiusi, apsidairė.
- Juk netrukdau? - grynai iš mandagumo pasiteiravo.

- Galėtum bent jau pavaidint, kad esi manimi laiminga, - priekaištingai tarstelėjo. Pavarčiusi akis, nusekė paskui Evą ir atsidūrusi virtuvėje, prisėdo ant kedės. Ar stalo. Ar kažko ten sėdimo.
- Noooriu, - palinksėjo. - Tu galėtum irgi su manim jos išgerti. Tas šlamštas visai nesveikas, - sumirksėjo Ella, omenyje turėdama vyną.

- Taaaaip jau žymiai geriau, - sukikeno po Evos vaidybos. - Tiesiog pripažink, kad kuo toliau, tuo jų vyno gamybos kokybė prastėja, - kiek susiraukė. - Ir nesuprantu kodėl tu nori juos prisimint, - gerokai tylesniu balsu pridūrė. Ne, rimtai, tokių tėvų tėvais vadinti net negalima, tai... kokio velnio juos dar prisimint?.. - Tai žinoma, - linktelėjo, atsakydama į klausimą.

Evai padarius paraišką dėl vyno, Ella pavartė akis. Neragavo ji šeimos gaminto vyno, bet dėl savo pažiūrų visvien buvo įsitikinusi, kad jis šlykštus. Sudėjusi alkūnes ant stalo, delnais pasirėmė smakrą ir įsižiūrėjo į stalo paviršių.
- Tai buvo jų pareiga ir tai visai nereiškė, kad tai jie padarė iš meilės, - pusbalsiu sumurmėjo. - Tu žinai kokie laikai buvo prieš dvidešimt metų, tai pabandyk įsivaizduot kokią gėdą turėjo tėvas užtraukt seneliui jeigu nebūtų vedęs motinos. Tai, kad tavim nebuvo atsikratyta, nereiškia, jog jie tave baisiai myli.
Labai atsargiai pakėlė žvilgsnį į Evą. Ok. Seseriai po dešine stovėjo virdulys su verdančiu vandeniu, o žinant Evą, po tokių Ellos žodžių, geriausiu atveju ji galėjo tikėtis nuplikinimo.

Nuo londono parko atžingsniavusi Emilly sustojo prie sesers namų kiemo. Tada priartėjo prie namų durų ir kelis kartus pabeldė. Laukdama kol kas nors sureaguos į jos beldimą ir atidarys duris, mergina tik apsižvalgė aplinkui.

"Užsičiaupk"? Jokio antausio, jokio karšto vandens?.. O.o Kažkaaaas Evai yra žiauriai blogai. Mestelėjusi šiokią tokią padėką už arbatą, delnais apglėbė šiltą puodelį ir atsilošusi kedėje, ne vienoje patogiausių, beje, ir įsmeigė mėlynas akutes į langą. Visiškai nesureagavusi į durų skambutį, susidomėjimą svečiu, viešnia tiksliau, parodė tik išgirdusi Emilės vardą. Tarp delnų laikydama arbatos puodelį, pakilo nuo kėdės ir išėjo į koridorių.
- Neinojau, kad šiandien ypatingas matteo susirinkimo vakaras?.. - sukikeno, nužvelgdama tarpduryje stovinčią Em.

Atsidarius durims Emilly veide įsijungė šypsena. Paamčiusi dar vieną seserį Mil jai pamojavo.
-Aš net nežinojau, kad būna tokie vakarai.
Tokia pasimetusi tarstelėjo ji ir įėjo į namo vidų. Pamačiusi vyno taurę sesers rankoje ji susidomėjusi įsižiūrėjo į vyną
-Šiuometinis?

[[ehem... jau gal prabundam, ką? xD]]

- Nuo šiol gali būti! - džiaugsmingai pranešė ir plačiai nusišypsojo. - Vieną ar porą ar keturis kartus per savaitę susitinkam pas Evą, patuštinam jos šaldytuvą ir nealkoholinių gėrimų atsargas, skamba puikiai, ką? - sukikeno Ella, gurkšteldama savo arbatos. - O ji ir nenori, - greičiau už Emilę atsakė, omeny turėdama Evos žodžius dėl vyno. - Tu irgi turėtum jo negerti, - kiek tyliau tarstelėjo, žiauriai priekaištingu žvilgsniu stebėdama vyresniąją seserį. - Ar žinojai, kad nuo alkoholio atsiranda raukšlių?.. - prikando lūpą.

[[PFFFFFFFFFF. O Aš jūsų laukiau. xD]]

- Koks gimtadienis? - kilstelėjusi antakius sumirksėjo. Iš Evos paėmusi kalendorių, greit jį permetė akimis ir tada taip iš lėto plačiai išsišiepė. - Aaa, tas gimtadienis... - nutęsė, nukreipdama akis į Emilę ir nutaisydama "IŠ KUR MES GAUSIM JAI DOVANĄ" žvilgsnį.
- ...tau patiks mūsų dovana... - sukikeno, grąžindama akis ties Eva. - O kas čia? - bakstelėjo jai į žandą, kur tikrai tikrai matėsi juoko raukšlės.

[[O galėjai (chuckle)]]

- Tu meluoji. Tu man paprasčiausiai pavydi, - iškėlė pačia primityviausią versiją ir sumirksėjo. Tiesa, Evai nusidanginus svetainėn, mergina taip nejučiom apsičiupinėjo savo gražų veidelį. Ne, tai aišku kaip dieną, kad vyriausioji Matteo Ellai pavydi jos jaunystės. Sugriebusi Emilę už rankos, nusitempė ją į svetainę pas Evą.

Tai tik Eva taip mano. O kaip visi žinom, Eva niekada į nieką nežiūri blaiviu protu, taigi jos nuomonė čia bereikšmė.
- Vakarėlį? - kiek susiraukė, prisėsdama ant fotelio ranktūrio. - Galėčiau jame dalyvauti tik su viena sąlyga - jeigu pažadėsi, kad bus daug maisto,- prikando lūpą.