Kai akyse pasidarė tamsu, Fi susiraukė, nes tikrai nemanė, kad ji tiek prisilakė, kad jau netektų sąmonės ar eitų liūlio. Bet vis dėlto suklinksėjus ir apsižvalgsius mergina pamatė, kad jai visiškai nesivaidena, ir kad prie jų tikrai stovi Simba.
- Labaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa? - jau norėjo sveikintis, bet pamačiusi kažkokią tai moteraitę tiesiog prilipusią prie Smith'o, sveikinimą pakeitė klausiamuoju balsiu. Fi pradėj giliai kvėpuoti. Smegenys dar neskendo visiškame ugninės liūne, todėl mergina staigiai sumetė, kas vyksta, ir kad reikia kažką daryti. Metusi akis į vis dar nieko nesuvokiančią sesę numeris du, mergina nučliuožė nuo savo baro kėdutės, dideliu lanku apėjo prancūzaitę, ir priėjusi prie Smith'o atėmė iš šio ugninės stiklą, metė jį pro petį, kita ranka griebusi Aštą už alkūnės sumurmėjo "reikia pakalbėti" ir išsitempė vaikiną lauk į gatvę.

Elena vos ne vos pasuko akutes balsų pusėn, dar ir bučinį pamatė visu gražumu, taip aukštyn kojom. Bet ką jau ji ten susivoks taip greit. Aišku po sekundėlės ši padedama savo alkūnių, sunkiai pakėlė nugarą nuo baro ir pasuko galvą į Scarlett. Kokią gerą minutę spoksojo į nepažįstamąją nieko nesakydama, tada teip naglai prasižiojo kažką sakyt bet užsičiaupė. Dar minutė spoksojimo.
- Obana. - tesugebėjo tarstelt, kažkodėl prisimerkus žiūrėdama tiesiai į merginos akis. - A tas.. Armonas.. Tave čia iš karo parsinešė? - lėtai kilstelėjo antakius.

Fi grįžus į užeigą akys iškart krito į ant baro išsidrėbusią Eleną. Jager smegenyse ugninės kiekis pradėjo sekti nuo nepripildymo, todėl mergina nebesvirduliavo ar dar ko nebedarė. Priėjusi prie Elenos prikando lūpą.
- Manau Tau jau metas eiti pailsėti. - atsargiai tarė mesdama akis į duris, ar Smith'as dar negrįžta. Norėtųsi pašalinti Eleną iš įvykio vietos kaip įmanoma greičiau.

Elė lėtai pavartė akis, taip ir nesulaukus atsakymo iš išsipusčusios poniutės. El gana greitai bet stabiliai nusliuogus nuo baro, gestais, rankų mostais pavazdavo vištą sukudakuodama. - Oooj, kokia aš elegaantiška, man nelygis kalbėt su vienintelėm likusiom čia fainom mooterim. - Aišku viskas čia dėl alkoholio, bet kadangi Elena jau ir taip nieko nebebijo, tai dabar žodžiu be kompleksų, atsisuko į Fioną.
- Man? Pailsėti? Fijaaau, tu juk žinai kad mano jėgos tiesiog.. nesenkančios, turiu tiek jėgų, kiek tankas karo lauke. - Išsišiepė. Aišku Mattės lėtai ir tingiai mirksinčios akutės sakė ką kitą, rodė gana didelį nuovargį, bet mergina išties nelabai norėjo to pripažint.

Pasigirsta itin garsiai trenkiamos durys ir bare vėl pasirodo Smithas. Vaikinas nestabteli, tik meta trumpą, nereikšmingą žvilgsnį į El ir Fi pusę, žingsniuodamas link Scarlett. Jis nepyksta ant El. Gal pyko pirmąją savaitę. Tada susitaikė. Nepyksta ir ant Fi. Nors ir nelabai supranta, kodėl ši jaučiasi turinti teisę jį spardyti už Eleną, Smito galva žinodama visas aplinkybes, tačiau per daug to nevertina. Keturi smūgiai. Pfit. Dar ne tiek jis gavęs iš Jager.
Pasiekęs Rushman, Aštis uždeda šaltas rankas Scar ant pečių ir kiek pasilenkęs, pakšteli merginai į žandą. Nežino, ar dabar derėtų taip demonstruotis, tačiau nenori, kad dėl jo pačio nesubrendimo ir nesusitvarkymo su santykiais nukentėtų mergina, kurią jis atsitempė iki pat Londono. Juk Prancūzijoje jis buvo pats mieliausias vaikinas, o dabar staiga negali imti ir tiesiog atstumti Scar.
Smitis klesteli šalia merginos ir paima jos alkoholio stiklinę, kurią tuoj pat susiverčia gerklėn, nieko nesakydamas.

Smitui grįžus į barą, Scarlett kilstelėjo antakį. Ir vėl nieko nesakė. Die, ji buvo tikrai nieko prieš atlikti tokį vaidmenį, kuris sukeltų kažkuriai Aštono ex pavydą, tačiau ji tikėjosi, kad jis bent jau praneš. Kad įspės, jog Londone jai teks susidurti su jo buvusiąja. Jeigu būtų žinojus, Rushman būtų pasirinkus kitą suknelę. Nuobodžiaujančiu žvilgsniu nužvelgusi barą, Scar susilaikė nenusižiovavusi ir nusprendusi šiek tiek pavaidinti, uždėjo vieną ranką ant Ašto kojos. Kiek pasilenkusi, putliomis lūpomis perbraukė per jo kelias dienas neskustą skruostą ir kreivai šyptelėjo:
-Gal jau nori namo? Esu tikra, kad galėtume nuveikti šį tą įdomesnio, nei sėdėti bare su dviem girtom bobom,-nusišypsojo.

Kadangi Fi kolkas tylėjo, Elui teko klausytis Scarlett murkimo, o tai ne labai mielai veikė Matt, tad ši geriau sumanė paklausyti senolės Fi patarimo. - O samti švenčiausiasis, Fiona, aš kur nors dingstu, man neprošal būtų nusmigt, tankui degalai baigiasi. - sušnypštė ir patyliukais apsimūturiavus šaliką, kažkieno, bet tikrai ne jos ši užmetė akį į Ashtono panikę. - Jums, mano mieloji dama, aš ne boba. - ramiai, tvirtai pasakiusi šios pusėn, Matthews neužtikrintais žingsniais nužingsniavo prie paltų kabyklos, boženka nu kaip pavadint nežinau. Apsikabinus visą stulpą taip užtikrindama savo saugumą Elė pažvėlgė į Fi.

[[ Keturi smūgiai. Pfit. Dar ne tiek jis gavęs iš Jager. ]]

Fi šoktelėjusi į orą nuo Smith'o durų trankymo įėjus atgal į barą visą tą laiką, kol elė rodė ženklus, kad ji nori dingti iš čia ir kuo greičiau, mergina stebėjo naująją Smith'ų porelę. Tada atsikvošėjusi padėjo Elenai užsidėti savo, ir dar ant viršaus uždėjo savo, nes prieš tai buvimo lauke patirtis pasakė, kad ten gana šalta. Net nebežiūrėdama į Simbos ir le prancūzaitės pusę, Fi apglėbė Eleną viena ranka, kad netyčia neparkristų, ir išėjo iš užeigos.

Visvien pasiėmus kažkieko kito šaliką, buvo išvesta, ir nė kiek dėl to nesipriešino.

Smitis aiškiai apie kažką susimąstęs, spokso į vieną tašką, laukdamas ne taip jau seniai užsisakytos ugninės. Scar palinkus link jo, Aštas nesujuda, tik prieš merginai atsitraukiant, uždeda ranką jai ant kaklo, sustabdydamas. Vaikinas pasuka galvą į ją, kelias akimirkas žiūri jai į akis, šypteli. Kažkaip gal net norėtųsi atsiprašyti, kad jis toks subinė dabar. Rushman jam patinka, labai patinka, labai labai patinka, Elena taip pat. Ir jis pasimetęs, toks pasimetęs kaip niekad.
- Skamba tobulai, - tyliai ištaria ir palinkęs, trumpai pabučiuoja Scar. Atsitraukęs, Aštis pasisuka į barą, susiverčia burnon tik ką atgabentą ugninę, numeta kažkiek pinigų ir nužingsniuoja link išėjimo.

Katherine Ronnie Smith rašo:

pasukusi akis į Becca, kuri jau buvo lūpoje padariusi bene skylę sukikeno. nors ir nenorėjo, kad sesuo taip elgtūsi, visgi buvo kiek malonu žiūrėti, kaip ji dėl to graužiasi.
po keletos ne itin prasmingų o tuo labiau įdomių akimirkų, pasukusi akis į jau kone pradėjusias muštis Elena ir Fijojo, Kath pavartė akimis. ir kas čia tokio. jei turi sesę, tai bent pripažink, o ne toliau ginčykis. kad be ko, tai tik trumpam pertraukė jos ratu besisukančias mintis apie nieką. pasisukusi į savo pašnekovus, tai yra labai laginančius pašnekovus, pasirėmė ranka galvą ir toliau į šiuos spoksodama nusprendė prabilti pirmoji.
-žinot, manau kad man teks jus palikti, antraip geriausiu atveju nusigersiu, o jum tai nieko gero nežada, arba tiesiog pradėsiu elgtis kaip nenormali, nes visas šitas vyresniųjų susibūrimas čia tikrai neveža,-savo žodžius užgėrusi kažkokiu tai po ranka pasitaikiusiu skysčiu buvo priversta susiraukti, dėl deginančio jo skonio

Kath tiesiog ėmus ir sukikenus (SUKIKENUS!), Beccė atsigręžė į seserį išplėstomis kaip kakinančio katino akimis. Jau norėjo pradėti stūgauti, kad Bec čia labai rimtai graužiasi, o Katė tik šaiposi, tačiau susitvardė. Nusigriebusi savąjį, jau pustuštį ugninės butelį, šį užsivertė ir vienu atokvėpiu pabaigė. Metusi butelį kažkur už baro vėl nusuko akis nuo Kath, ėmė giliai ir tolygiai kvėpuoti, rankas sudėjusi jogos pozoje. Praėjo kelios akimirkos. Galbūt kelios minutės. Ne, gali būti, kad ir kelios valandos, paros, savaitės, mėnesiai, metais, dešimtmečiai, amžiai... Keli tūkstantmečiai! Kol Becca vėl pramerkė akis. Dabar jau buvo nurimusi, veide švietė blanki šypsenėlė. Kaip tik tuomet Kath prabilo, išvaikydama visą Beccos vidinę ramybę ir tobulą jausmų pusiausvyrą. Mergina patempė lūpą ir atsisuko į seserį.
- Palikti? - Becca kietai suspaudė lūpas. - Juk čia visi anksčiau ar vėliau nusigersim. Kam dabar tu šitaip... - gūžtelėjo pečiais ir nutaisė nuolaidžią šypsenėlę.

Prakalbus antrajam sugėrovui, Beccė nusuko akis į šį. Pavėpsojusi kelias minutes visiškai neutralia veido išraiška, pagaliau, žodžių pasmei pasiekus Bec smegeninę, nutaisė kreivą šypsenėlę.
- Oi ne. Juk dar anksti, - sukikeno. Tiesą sakant, net neįsivaizdavo, kiek dabar valandų. Svarbu jai pačiai atrodė, kad dar anksti.

pabarbenusi pirštais į stalą, pasisuko į draugus. nugirdusi pokalbio nuotrupas kilstelėjo antakį, bet likusius žodžius tiesiog ignoravusi pasisuko ant kėdės taip, kad matytų kas vyksta bare. ranka perbraukusi per plaukus patraukė juos sau nuo akių ir suėmusi dar nebaigtą butelį visiškai jį ištuštino. pagal savo gėrimo įgūdžius ji jau turėtų voliotis ant žemės ar su kuo nors trintis už kampo, tačiau šį kartą Kath buvo visiškai rami. gal net per daug. tuščią butelį pastačiusi ant stalo,rankas įstačiusi į barą ir pati kiek atsilošė.

Danielis patenkintas šypteli, išgirdęs jį tenkinantį atsakymą.
- O jau buvau gavęs mini širdies smūgį... rimtai. Mano vakaras be tavęs būtų visiškai galutinai suknistas, - vypteli, visu kūnu pasisukdamas į Smithaitę. Vos nenusiverčia nuo kėdės, bet koks skirtumas. Šiaip jau jis įpratęs kiek kitaip elgtis su merginomis - būti kur kas grubesniu, elgtis kaip užpakaliui ir panašiai, bet čia kita situacija, reikalaujanti kitokių veiksmų.
- Gal dar išgeriam? - pasiūlo, įsikibdamas į barą, kad nenusiverstų.

Bare pasirodo Lu. Vaikinas tikrai gyvenime nežengtų į tokią skylę, jei tik kiti barai veiktų ir jis taip nenorėtų išgerti. Besikabindamas kelių tūkstančių vertės paltą ant pakabos (kiek toliau nuo visų), Lioncourt su nežymia pasišlykštėjimo pilna išraiška apžvelgia patalpą, kurioje artimiausiu metu žada gerti. Atsidusęs, Lu nuo kaklo nuriša šaliką, šį užkabina prie palto ir pasuka link baro. Išsirinkęs kiek laisvesnę vietą, klesteli ant kėdės ir giliau įkvėpęs, itin įdėmiai pasižiūri kur deda rankas. Savininkės laimei - toje vietoje baras dar nenusiaubtas ir Lu ramiai gali ten pasidėti alkūnes, nesibaimindamas, kad išteps marškinius.
- Stiklinę burbono, jei tokio turit. Ir senesnio, - murmteli prisiartinusiai barmenei.

pasukusi akis į įėjusi vaikiną nesugebėjo sulaikyti nuostabos savo veide, kaip šis šalinasi visų.
-nesitikėjau, kad čia įmanoma surasti tokių inteligentų,-stebėdama kaip šis kruopščiai stato alkūnes ant stalo, kad neišsipurvintų sušnabždėjo.
atsidususi gražino galvą ir kitas kūno dalis į pradines vietas ir toliau žvelgė į tokį be jokio tikslo.

- Jeigu matuoji intelektą pagal žmogaus nenorą įkišti ranką į kokio alkoholiko vėmalus, - prabyla, žvilgsnio į Kath nė nepasukdamas, o tik atsisegdamas sagas rankogaliuose, - toli eisi, - užbaigia, nežymiai vyptelėdamas ir trumpam pakeldamas akis į merginą, kuriai skirti žodžiai. Atsiraitojęs rankoves, Lu kiek ramiau padeda rankas ant baro.
- O aš nemaniau, kad čia tokiose chronių irštvose laisvalaikį leidžia pavyzdingi Hogvartso mokiniai, - taip lyg niekur nieko tarsteli, parodydamas, kad atpažino trijulę iš savo pamokų.

-o čia kažkas matuoja intelektą?-lyg niekur nieko prabilo garsiau pasisukdama į Louis.
primerkusi akis stebėjo, kaip šis raitojasi rankoves retkarčiai sumirkčiodama akutėmis.
-atsiprašau, jūs ką tik įėjote į tą pačią vietą, todėl geriau prikąskite liežuvį ir tiesiog džiaukitės, kol kuris nors iš šios chronių irštvos lankytojų nesustūmė kumščio į nosį, kuri yra štai čia,-bakstelėjusi pirštu į pašnekovo nosies galiuką nežymiai šyptelėjo ir pasisuko į barą.

Daniel Maddock rašo:

Danielis patenkintas šypteli, išgirdęs jį tenkinantį atsakymą.
- O jau buvau gavęs mini širdies smūgį... rimtai. Mano vakaras be tavęs būtų visiškai galutinai suknistas, - vypteli, visu kūnu pasisukdamas į Smithaitę. Vos nenusiverčia nuo kėdės, bet koks skirtumas. Šiaip jau jis įpratęs kiek kitaip elgtis su merginomis - būti kur kas grubesniu, elgtis kaip užpakaliui ir panašiai, bet čia kita situacija, reikalaujanti kitokių veiksmų.
- Gal dar išgeriam? - pasiūlo, įsikibdamas į barą, kad nenusiverstų.

Išgirdusi Danielio pasakas apie jį ištikusį mini širdies smūgį, Bec kilstelėjo antakius ir sukikeno.
- Mini širdies smūgį? Tuomet kaip gerai, kad aš niekur neišeinu ir negausi didesnio smūgio, - nutaisiusi rimtą veido išraišką lėtai palinksėjo galva.
- Nagi, tavo vakaras be manęs negalėtų būti toks jau blogas, - prikando lūpą ir šyptelėjo. Nors Beccę vis dar kankino tas įkyrus balselis galvoje, rėkiantis, kad kažkur pasaulyje dabar yra Bec vaikinas ir todėl negalima flirtuoti su kitais vyriškos lyties atstovais, tačiau žodžiai, išgirsti iš Danielio lūpų, vis tiek paglostė savimeilę.
- Hmm.. Kad gal jau užtenka, - sumurmėjo, prisimerkusi nužvelgdama Daną, kuris, rodės, tuoj tiesiog ims ir nuvirs nuo kėdės.

Pajautęs, kad jau bent kiek užkabino Beccę, Dan iš kart plačiau išsišiepia, palinkdamas arčiau merginos.
- Patikėk, būtų, - palinksi. - Vienintelis mano spindulėlis šį vakarą esi tu, - meiliai šypteli, padėdamas ranką ant josios rankos, kad ir kur ji bebuvo.
- Aš šiaip ne toks, bet mokykloj seniai į tave atkreipdavau dėmesį, - toliau begėdiškai ir neįtikėtinai įtikinamai trina, beveik šnabždėdamas. Žiūri tiesiai Beccei į akis ir meluoja.

Danui palinkus arčiau Beccės, ši lėtai išplėtė akis, kartu šiek tiek atsilošdama.
- Aww, miela, - sukikeno. Vaikinui uždėjus savo ranką ant Beccai priklausančios, ši išrietė antakį, tačiau rankos nenusikratė ir apskritai, toliau ramiai sėdėjo. O dėl to "mokykloj seniai į tave atkreipdavau dėmesį" Bec vos susilaikė nepradėjusi vartyti akių. Na, juk būtų pastebėjusi, jei Danielis jau seniai į ją vėpsotų. O kadangi taip nebuvo, Beccai laisvai galėjo susidaryti įspūdis, kad vaikinas trina nesąmones. Nors, mergina dar niekad nebuvo sutikusi žmogaus, kuris galėtų taip įtikimai meluoti. Tad galbūt Smith tiesiog nepastebėjo Dano rodomo dėmesio?..
- Amm... Taip, tokį tave matau pirmą kartą. Nors negalėčiau spręsti, koks esi. Juk tavęs gerai nepažįstu, - gūžtelėjo pečiais.

Dan kaip koks piktdžugiškas piktais kėslais apsišarvavęs voras, pinantis savo tinklą aplink Beccę. Bet šypsenėlė veide tai draugiška, miela, o ir akys pilnos simpatijos ir draugiškumo, bet mintyse tai ten toli gražu jam ne Beccės asmenybė rūpi.
- O mane labai lengva pažinti. Aš myliu ir nekenčiu amžinai. Tiems, kurių nemgėstu, laaabai nepasisekė, tie, kuriems jaučiu simpatiją, turės draugą iki pat mirties. Nesvarbu kas benutiktų, esu pasiruošęs dėl draugų aukotis, - kiek besivelančiu liežuviu pila, išlaikydamas akių kontaktą.

Lu kelias akimirkas po Kath paskutinio veiksmo tik žiūri į ją, iškėlęs antakius, su beviltiška ir nustebusia veido išraiška.
- Aš žinau kur yra mano nosis, - tramdydamas minimalų pyktį, atsiradusį dėl to, kad Kath palietė jį. Jo veidą. Ew. Nu gi negalima liest svetimo žmogaus veido, kad ir koks jis fainas atrodo.
Atsidusęs, vaikinas paima į rankas jam pristatytą gėralo stiklinę ir prieš tai gerai apžiūrėjęs, ar niekas joje neplaukioja, gurkšteli skysčio. Lioncourt patyli, galiausiai tai jam nusibosta ir jis vėl žvilgteli į Smith, kuri iki tol bent minimaliai palaikė pokalbį su juo.
- Ir dažnai jūs renkatės į tokias skyles? Gal jau užsikrėtei kokiu grybeliu ar šiaip parazitų prisirinkai, - nusišypso, parodydamas, jog tik draugiškai erzina Katherine.

SKYRYBOS, MADDOCKAI :(