((Užlaaginom;[))

[[ Nu Tai Elena, paraškyk kad tipo daug laiko praėjo, ir pasaulį išvydo... bla bla bla xDDDDD ]]

[[Bet tai būtų gražu jei ir Aivės palauktumėm kol bent jau prisijunks;DD]]

[[ Nu tai ją judinti reikia, ji kitaip niekad neparašys. Rašom abi jai į PM. SUSIDERINO!!! xDDDDDDDDDDD ]]

((Šš, ramiai. Nėr ko skubėt gi... :DDD))
Aivės nerimastingos akys vis lakstė nuo Elenos, dabar virtusios kažkokiu akušeriu Hajek'u, iki išsižiojusios Fionos. Pati mergina nebuvo visiškai tikra Elenos, kaip akušerės, gebėjimais, bet tai ką jau.. Nebuvo ką daryt, vaikas vis tiek jau pakeliui. Tad Elui užrikus "Stumk!", Aivė sukando dantis, suraukė kaktą ir... stūūūmė ((jau skamba.. :DDD)).

((:DDDD))
Karuočia, po kokios valandos-dviejų stūmimo, seselių šurmuliavimų, sarėmiai baigėsi, ir tai reiškė jog vaikas nebe ponioje Gigandet,o Elenos rankose. Ši murmėdama visokius Šventųjų vardus rankose laikė vaiką, mažą, silpną, ir rėkaintį. Praleiskime tas dalis apie kraują. Matthews tiesiog pirmąsias dvi sekundes stovėjo šoko būsenoje su žiogučiu ant rankų, kol seselės kirpo tą dalyką pavadinimu virkštelė.

Kadangi Fi viską stebėjo iš šalies, nu tai ir matė viską nu žiauriai gerai. Kaip kokiam trijų dimensijų filme VIPinėse kedėse. Todėl nenuostabu, kad kai ant jos užteškėjo pirmas kraujo lašas, mergina sudribo ant grindų (taip, ji gali ištverti devynias galybes karų ir misijų, vestuves, kurios perėjo į skerdyklą, ir šiaip žmonių žudymus, kad ji pati nebūtų nužudyta, bet vaiko gimimo pirmose eilėse sedėdama dar nematė, todėl just give her some slack). Kadangi niekam tai nebuvo aktualu (nu c'mon, vaikas on the way here), Fijojo tiesiog drybsojo ten. Ją pažadino tik pagaliau gimusio vaiko klyksmas. Šiaip ne taip atsistojusi nuo grindų susvyravo ir išsišiepusi sposkojo į Žiogutį.

Pati Aivė, tokia jau visai nusikamavus po gimdymo, žiauriai meiliu žvilgsniu vėpsojo į Žiogutį ant Elenos rankų. Galiausiai pati ištiesė rankas į Elą, norėdama paimti savo naujagimį. Sukaupusi jėgas, sumurmėjo:
- Duok, - nusišypsojusi laukė kol į jos rankas atkeliaus kūdikis.

Seselės paėmė iš Elo rankų vaiką, susuko jį į kažkokį tai audeklą ir atsargiai įteikė Aivei į rankas. Kolkas vaikelis dar užsimerkęs rėkė. Visos seselės išsišiepusios iki ausų apspitusios rateliu Matthews paspaudė jai ranką, o ši tik pro šypsena kas kelias akimirkas iš nuostabos prunkštelėdama stovėjo, ir spoksojo į niekur. Atrodė kiek pamišus, bet ko norėt, tiek patirt vienu metu kiek per daug.

Fi pagaliau pabudusi iš šoko tyliai priėjo prie Elenos.
- Sveikinu su pirmuoju gimdymu. Žinai, dar pora tokių, ir gal pati pas Tave ateisiu. - sukikeno tyliai sumurmėdama merginai į ausį. Tada seselės pradėjo vyti 2/3 mergvakarininkių lauk, pačios perdėdamos Aivę į poilsio palatą. Kai tik užsidarė gimdymo "kambario" duris, Fi nusiplėšė savo išradingąjį "kostiumą".
- Kaip manai, ar jau saugu ištraukti Žiogą iš bagažinės? - atsargiai paklausė. Na žinoma, ji labiau norėjo pažiūrėti, ar |iogas nepribaigė Mark'o, bet garsiai pasakyti to kažkodėl nenorėjo.

Išėjusi iš palatos Elena kiek atsigavo nuo nesvarbu-kad-ne-jos-pogimdybinio šoko.
- Naaa, nemanau ar saugu, bet visgi.. tėvas..-liūdnokai pasakė. O kad Elė dabar savo tėvą iš bagažinės pasiim galėtų. Na žinot, dabar silpnumo minutėlė. Matthews taip pat nekantraudama nusirengė ne savo chalatą. - ptfu, kiek man pridarei,- lyg ir šitam calatui burbtelėjo, ir numetė jį ant laukiamąjame buvusio suoliuko, kol dar į kokį gimdymą niekas jos su šituo apdaru nepaėmė.

Likusi viena su žiogiuku, Aivė sau ramiai sūpavo kūdikį ant rankų. Gal pirmą kartą nuotaika buvo tokia pakylėta. Na ką, dabar tereikia sulaukti Camo reakcijos. Ir Aivė nuoširdžiai tikėjosi, kad ta kvaila priešgimdyvinė depresija nebus per ilgai užsitęsusi.

Elena nusprendusi nelaukti ilgiau, paliko Fijų sėdėt laukiamąjame, o pati išliuoksėjo į ligoninės kiemą. Akim suradusi Fijaus mašiną, priėjusi pažiūrėjo pro galinį langą, už kurio matės priešgimdybinės krizės atjungtas vyriškis. Matthews greitai išsitraukus iš kišenės plaukų segtuką, nu tą špilką, ir atrakinusi bagažinės užraktą atidarė bagažinę.

Tarkim vyrai visą laiką praleidžia ant galinės sėdynės - Camis kažką piktai bambėdamas ir kurdamas strateginius planus, o Markis tiesiog susikėlęs kojas ant priešais save esančios sėdynės, nelabai ko ir besiklausydamas. Galiausiai, po kokios valandos tokio rymojimo, visiškai užsiknisęs vien sėdėjimu šalia Gigandet, Engelhardt staigiai kyla ir išlipa iš automobilio. Pasiražęs ir įkvėpęs gryno oro, vaikinas pagaliau atkreipia dėmesį į prie bagažinės besikuičiančią Matthews.
- Echem, - atsikrenkščia, atkreipdamas El dėmesį. - Persikėlėm į patogesnę zoną, - sukikena, pirštu bakstelėdamas į galinę sėdynę, ant kurios išsiskleidęs Žigondei.
- Jau gimė? - nuo ilgo tylėjimo kiek prikimusiu balsu pasidomi, susikišdamas rankas į kišenes.

Savo ruožtu Camis ignoruoja Marko aiškų demonstravimą, jog jam nelabai įdomu, ir toliau tęsia savo pasakojimą apie tai, kad jeigu ten bus mergaitė - gyvens vienuolyne. "Pašnekovui" pasišalinus, Žigondei ir pats teikiasi pajudėti link durelių. Šias atidaręs, Cam nugirsta Marko klausimą, o po kiek laiko ir teigiamą El atsakymą. Dingsta visa emocinė ramybė, susikaupusi Camyje per pastarąsias dvi valandas ir jis beveik cypdamas nulekia į ligoninę, prieš save ištiesęs rankas. Vos ne sumušęs kažkokią seselę, Camkė išsiaiškina kurioje palatoje jo žmonelė ir būtent ten iš kart nusidangina. Nepatikėsit, bet jo smegenys prirašo, jog prieš pat įeinant jam praverstų sulėtinti apsukas ir nuimti decibelus, taigi į palatą jis įeina tyliai ir ramiai. Iki tol veide švietusi šypsena bene dvigubai išplatėja, kai jo žvilgsnis užkliūva už dviejų mylimiausių padarų pasaulyje. Žiogis nužingsniuoja link lovos stengdamasis kelti kuo mažiau garsų ir įsitaiso ant lovos krašto. Nieko nesakydamas, vaikinas paima žmonelę už rankos, prikanda apatinę lūpą ir spokso į tą mažą padarėlį, dėl kurio, jaučia, galėtų padaryti bet ką. Gigandet pasuka žvilgsnį į Aivę.
- Kaip tu? - labai tyliai paklausia, jausdamas nesveiką dėkingumą ir meilę Žigondienei už tai, kad iš jos sugebėjo išlįsti toks tobulas padarėlis - judviejų kūrinys.

Iš Elenos pasigirdo trumpas atodūsis, po to kai Camas nucypė link Aivės palatos.
- Jau,- kaip ir atsakė į Marko klausimą, nors pažiūrėjusi kaip Kamikadzė purto seselę tapo ir taip aišku. - Ainam, Fijona irgi ten. - mielekiškai nusišypsojo Engelhardtui uždarydama mašiną ir pagriebus šį už parankės nuvedė į laukiamąjį kur sėdėjo Jager. Palikusi juos abu stovėt-sėdėt šalimais, Matthews nuėjo prie kavos aparato kur ir pasidarė kavos.

Fi visą tą laiką spoksojo į vieną tašką, jai net nesutrugdė lekiantys pro šalį žmonės ar klykavimai. Mergina pati buvusi bent vieną (neatsimenu kiek tiksliai) nėščia, pirmą kartą gyvenime prisidėjo prie kažkieno atėjimo į pasaulį. Fi susimąsčiusi nuslydo siena ant žemės, net nejuto, kad kažkur prie jos turėtų būti Markas.

Markas kikendamas nuseka Camkę akimis ir lengvai leidžiasi tempiamas Elenūtės, rankas vis dar laikydamas kišenėse. Pakeliui, kad kelionė neprailgtų, Markis dar palenkia galvą link Matthews, apsikeičia su pastarąja pora žodžių, o pastatytas šalia Fijaus, nuseka nueinančią El akimis. Kai jiedu lieka daug maž dviese, Engelhardt pasuka galvą į ant žemės įsitaisančią Fijoną.
- Kaip įspūdžiai? - nusišypso, vis dar laikydamas rankas kišenėse.

Išgirdusi prasiveriančias duris, mergina pagaliau atplėšė žvilgsnį nuo kūdikio. Dabar Aivė kiek kilstelėjusi antakius stebėjo visai neCamiškai besielgentį vyrelį. Tačiau jo elgesys buvo toooks mielas, kad Aivė jau nebegalėjo sulaikyti plačios šypsenos. Taip pat labai nudžiugo ir dėl to, jog ta keista priešgimdyvinė depresija jau buvo praėjusi ir Camas nelakstė aplinkui šūkaudamas, kaip atsargiai reikia elgtis su naujagimiu.
- Geriau nebūna, - tyliai atsakė mergina, žvilgsnį vėl nukreipdama į mažą žmogiuką ant rankų.

Išgirdęs jį tenkinantį atsakymą, vaikinas šypteli ir atsargiai pastumia žmoną šiek tiek giliau į lovą, atlaisvindamas kampą. Camkė kiek patogiau atsisėda, nusimeta batus, susikelia kojas, apsikabina Aivę daug maž atsiguldamas šalia ir tuo pačiu apkabina Aivės rankas, kartu su berniuku glėbyje.
- Pradėčiau cypti iš laimės, bet žinai, jis kaip ir miega, - tyliai sušnabžda atremdamas galvą į Žigondei petį.


(( http://d24w6bsrhbeh9d.cloudfront.net/photo/1287671_460s.jpg prie progos ))

Elas pasidaręs kavos atsisėdo kažkur vapšė už pusės kilometro, kad netrukdytų porelėm, ir įsitaisius ant palangės, forever alone žvilgsniu dėbsojo pro langą.

Mark Engelhardt rašo:

Markas kikendamas nuseka Camkę akimis ir lengvai leidžiasi tempiamas Elenūtės, rankas vis dar laikydamas kišenėse. Pakeliui, kad kelionė neprailgtų, Markis dar palenkia galvą link Matthews, apsikeičia su pastarąja pora žodžių, o pastatytas šalia Fijaus, nuseka nueinančią El akimis. Kai jiedu lieka daug maž dviese, Engelhardt pasuka galvą į ant žemės įsitaisančią Fijoną.
- Kaip įspūdžiai? - nusišypso, vis dar laikydamas rankas kišenėse.

Fi nežinojo kaip sakyti sarkastiškai, su humoru ar rimtai. Blausiom akim pažvelgusi į Marką šyptelėjo.
- Naaaa, ar esi bandęs kelias valandas priversti vaiką lysti lauk iš mamos, a? - sukikeno nusprendusi istoriją pasakoti humoro keliu.

[[ http://25.media.tumblr.com/tumblr_lw91tlHLBI1qig6kuo3_250.gif

spoksau ir negaliu užsičiaupti, nes esu išsižiojusi... KOKS ŠYPSNIUKAS!!! xDDDDDDDDDDD ]]

(( Žinai koks? Maaaaaarkiškas :DDD ))

Markis įdėmiai stebi, šiai bekalbant. O atėjus ir Engel eilei prabilti, vaikinas dar kelias akimirkas lukteli.
- Tai mano kasdienybė, - sukikena, nežymiai linktelėdamas. Mark įsitaiso ant žemės, šalia Fionos ir pasuka galvą į ją.
- Gimdymas gerai praėjo? - kiek surimtėjęs pasidomi.

Fi pakraipė galvą.
- Nežinau ką ten vadina gerai, plius pusės reikalo dorai neatsimenu, nes išvirtau iš kojų po pirmo kraujo lašo. Elena vargšė, jai teko ne tos specialybės daktaro chalatas, ji tiesiogine to žodžio prasme priėmė kūdikį. Ššš. - staiga tyliau tarė. - Tik nesakyk Camui. O tai dar ne tik Matthews bet ir mane už grotų pasodins. - pervertė akis. - Tiesa. Atsiprašau už bagažinę. Reikėjo greitai veikti. - prikando lūpą.