Markas aukštai iškelia antakį ir kiek nuleidžia galvą.
- Nualpai pamačiusi kraują? - pakartoja, su aiškia abejone balse. - Tu turbūt juokauji, - nepatikliai sukikena, aiškiai galvodamas, kad Jager sumąstė pajuokauti.
Merginai priminus apie bagažinę, Engelhardt nusijuokia.
- Kažkaip net nenustebau, kad man tokia vieta atiteko, - dar kartą nusijuokia.
- Atrodai pavargusi. Gal važiuojam namo? - pasiūlo.

Fi susiraukė, pati suvokusi ką pasakė.
- Naa, matyt tai priklauso, nuo kokio būtent kraujo. - gūžtelėjo pečiais.
- Niekada nesu susidūrusi su gimdymu, taip kad visko gali būti. - pamąstė. Ant Marko žodžių apie pavargimą ir namus, mergina nusižiovavo.
- He, turbūt bus beviltiška Tave perkalbėti. - susiraukė. - Gal geriau dėl visa ko atsiklauskim Aviės, gal jai dar ko nors reikia, nesinori jos palikti ant ledo. - prikando lūpą.

- Su ja gi Caaamas, abejoju ar jis negalės ja pasirūpinti, - ištaria, atsikeldamas nuo žemės. Pasisukęs į Fioną, vaikinas ištiesia jai ranką - galbūt prireiks pagalbos stojantis.

Fi bukai pažvelgė į Mark'ą.
- Tu ką, iki šiol nesupratai kodėl jis visą gimdymo laiką buvo bagažinėj? - prunkštelėjo, bet pasinaudojo vaikino pagalba atsikeliant.
- Nors jeigu ką, Elena viena irgi gali Žiogą sutvarkyt. - pažvelgė į kitam koridoriaus gale esančią merginą.
- Primink man, kad kai Smith'as grįš, aš turiu jį nušauti su durų rankena. - sumurmėjo sposodama į forever alone Eleną.

- Ne su durų rankena, o su bazuka..- beviltiškai sumurmėjo, mat girdėjo visą pokalbį. Tada sukikeno, mat aišku čia nerimtai. O gal..

Markis Fionos delno iš savojo nepaleidžia net tada, kai jam jį laikyti nebėra būtina. Engelis timpteli Fijų visai prie pat savęs ir apsikabina. Vaikinas paseka Jageriene ir žvilgteli į Eleną.
- Abiems praverstų geras smūgis į galvą. Atrodo visi supranta, kad jiedu turėtų būti kartu, išskyrus juos pačius, - ištaria, vis dar žiūrėdamas Matt pusėn. Nežymiai gūžtelėjęs pečiais, Engelhardt vėl susikoncentruoja į Fijų.

- Klausyk, Elena, Tau irgi būtų neprošal paiilsėt. Važiuok namo, manau Žiogas Žiogiene ir Žiogučiu moka pasirūpint. - šyptelėjo Elenos pusėn, tada atsisuko į Marką.
- Kur patogesnės lovos? - paklausė jau seniai svajodama išsimiegoti ne motelio lovoje.

Elena sėdi ir galvoja, kad nėra kur važiuot dabar jau turbūt, telieka grįžt arba atgal į Hogą, arba važiuot į barą ir nusitašyt.
- Aš nepražūsiu, važiuokit, balandėliai. O vat už tai kad pasakei jog man reiktų į galvą, Markai, tau metu ignorą. - subumbejo pataikydama tuščią plastikinį puodelį nuo palangės į šiukšlių dėžę.

Camui įsirangius lovon ir atsigulus šalimais, Aivė dar plačiau išsišiepia, vis dar neatsistebėdama, kaip vaikas gali šitaip pakeisti žmogų. Galiausiai nusprendžia savo nuostabą išreikšti garsiai:
- Turiu pastebėjimą, kad tu gerokai pasikeitei nuo tada, kai šeimoje atsirado dar vienas narys, - tyliai sumurma ir sukikena. Vyrui pareiškus kokie jausmai jį užplūdo, Aivė nervingai nusijuokia. - Gal geriau nereikia, tegul miega, - įnirtingai palinksi galva.

- Mūsų namuose? - klausiamai kilsteli antakį, merginai uždavus gan keistą klausimą. Elenai prabilus, vaikinas nelabai supranta, pastaroji juokauja ar rimtai, tačiau vis vien sukikena, paleisdamas Fijų.
- Keliaujam? - pasitikslina, nenorėdamas tiesiog dingti, jeigu mergina nesutvarkiusi visų reikalų.

Pastaroji rimta kaip niekad, dabar sėdi užsirūstinus kai velnias ant palangės. Tuoj ir ji iš ligoninės išsidanginsm tik reikia sumąstyt kur.

Ivy Gigandet rašo:

Camui įsirangius lovon ir atsigulus šalimais, Aivė dar plačiau išsišiepia, vis dar neatsistebėdama, kaip vaikas gali šitaip pakeisti žmogų. Galiausiai nusprendžia savo nuostabą išreikšti garsiai:
- Turiu pastebėjimą, kad tu gerokai pasikeitei nuo tada, kai šeimoje atsirado dar vienas narys, - tyliai sumurma ir sukikena. Vyrui pareiškus kokie jausmai jį užplūdo, Aivė nervingai nusijuokia. - Gal geriau nereikia, tegul miega, - įnirtingai palinksi galva.

Camis nieko nesako, tik tyliai sukikena ir pakėlęs galvą, pabučiuoja Aivę.
- Ačiū Dievui berniukas. Jeigu mergaitė, tai ji gyventų rūsyje iki pilnametystės ir turėtų susituokti su kokiu mano draugu, kuris, tikrai žinau, neturėtų lytinių santykiu su ja iki vestuvių. Ir jie gyventų pas mus, - labai ramiu, tokiu pat meiliu balsu išdėsto, spoksodamas į mažą padarėlį.

((:DDDDDDD))

- Tiesa, mes pasirodo namus turim. Man tikrai reikia paiilsėt. - išsprogdinusi akis konstatavo faktą.
- Aš tuoj, nueisiu pas Žiogučius ir galėsim keliaut. - tarė, ir dingo už palatos durų. Išsišiepė pamačiusi visus tris žiogučius vienoj lovoj, tėveliai išsišiepę iki ausų.
- Mes su Marku jau keliausim, Eleną irgi siunčiu namo, bet neaišku, ar ji kur norės važiuoti. Būtinai paiilsėk. - tarė linktelėdama Aivei, ir priėjusi prie jos šiaip ne taip apkabino, kad nesutraiškytų mažylio.
- Kai žinosit vardą, praneškit. - sukikeno, ir atsisveikinusi grįžo į koridorių. Atsisuko į Eleną.
- Būk gerai, paiilsėk ir Tu. Atlikai žiauriai didelį darbą. - linktelėjo apkabindama merginą. Tada jau atsisuko į Marką.
- Daaaaaabar jau galim judėt.

- Žinau.- tokiu prislopintu balsu, lyg būtų numirėlė, atsakė Fionai, ir taip pat ją pamaigius glėbyje paleido keliaut namo. Matt nusprendė padaryt ką ir Fijus padarė, taigi ji nusliuogus nuo palangės nukulniavo į palatą, kurioje buvo tas pats vaikas kurį ji jau buvo mačiusi ateinantį į šį pasaulį. El nurijus tą dalyką susikaupusį burnoje saulytiškai nusišypsojo Žiogams.
- Kaip jūs? - pasiteiravo Aivės su Žiogučiu. Tada vos vos kumštelėjo Camui į petį. - pagaliau surimtėjai? Ai jo.. gi tu dabar jau tėtis. - sukikeno.

Markas kantriai laukia besisukančios Fijonos ramiai stovėdamas vietoje, kurioje yra paliktas ir tik merginai grįžus, jai nusišypso, paima ją už rankos ir dingsta oru.

(( Tavo eilė :DD ))

[[ Tikrai? Mano? ]]

Aivė išsižiojusi ir negalėdama patikėti tuo, ką girdi, išklausė visą vyro pasakojimą "kas būtų, jei būtų gimusi mergaitė". Galiausiai kilstelėjo antakius ir nejučia prisitraukė naujagimį arčiau savęs.
- Ooj ne. Ne mergaitė būtų rūsyje gyvenusi, o tu. Įkalinčiau iki tol, kol jai septyniolika sueitų. Valgyt beveik neduočiau. Nė vienos bobos nematytum, - suraukusi antakius subumbėjo. - Na nebent į kokius tryliktus metus pagailstų, tai gautum kokią pripučiamą guminę, - linktelėjo galva ir pašnairavo į Camą. Tačiau ilgiau vyro žvilgsniu žudyti Aivė nespėjo. Palaton įėjo Fiona.
- Tu taip pat pailsėk, o Elena tegul irgi namo važiuoja. Tiek jaudinotės, - šyptelėjo mergina.
- Ir taip, kai išrinksim vardą, būtinai pranešim, - palinksėjo galva. Fijui išėjus, palatoje atsirado Elas.
- Puikiai, - išsišiepusi atsakė į Elenos klausimą. - Tačiau tau taip pat reikėtų pailsėti, - suraukė antakius.

- šaunu, džiaugiuosi už jis labai labai. - blausus smailas papuošė, o gal ir nelabai, Elo veidelį. - šaunus vyras gimė, va, nebeklykia, o miega, reiškia augs didelis,- peza kažką ten nesuprasi Aivei, ar sau.
- nu žodžiu, aš jau turiu keliauti.. kur nors.. - patabalavo ore pirštukais atsisveikindama. - kokia graži šeimynėlė. - dar spėjo šyptelėt ir tiesiai iš palatos, paėėjus toliau nuo lovos išsidangino oru.

Elenai ėmus kažką neaiškiai pezėti, Aivė tikrai sunerimo dėl jos psichikos. Tik draugei iškeliavus oru, mergina atsisuko į Camą.
- Aš sakau - jai reikia sukurti šeimą. Su Smitu. O tai dar išprotės, - atsidususi papurtė galvą. - Nesuprantu, kas jiems užplaukę. Juk patys puikiai supranta, kad kartu turi būti... - vis bumbėjo ir bumbėjo. Galiausiai dar kartą papurtė galvą. Kelias akimirkas patylėjusi vėl pradėjo savo tiradą:
- Ale gal vėl suvest juos kaip nors reikia, ką manai? - įbedė savo susirūpinimo kupiną žvilgsnį į vyrą. Tačiau nelaukusi, ką šis atsakys, bumbėjo toliau:
- Bet tai kaip tai padaryti, kai tas išvyko, - pavartė akis ir toliau sėdėjo susiraukusi.

((Man patinka Aivės mąstymas!))

((che che, psichikos sutrikimai skamba.....puikiai :D))

[[ Ir ji bus priešmokyklinės klasės auklėtoja? xDDDDDDDDDDDDD ]]

(( jo, ji su vaikais būtų ta geroji Elena :D))

(( Su tokia mokytoja galim net neabejoti, kad sekanti hogvartsiečių karta išlaikys buvimo trenktu tradiciją :DDD ))

Camkė instinktyviai stipriau apsikabina žmoną su vaiku, tačiau savo emocijų labiau neišreiškia, tiesiog stebi visus lankytojus, vaikščiojančius pirmyn ir atgal. Vos visi pagaliau išsivaikšto, Žigondei padeda galvą atgal ant Aivės peties ir įsispokso į mažą padarėlį, viena ausimi daug maž besiklausydamas žmonos planų.
- ŽIŪRĖK JIS NUSIŽIOVOJO!!! - sukrykščia, sūneliui ėmus budintis, it pamatęs kokį aštuntą pasaulio stebuklą. Vyras visas išsišiepęs žvilgteli į Ivy, norėdamas būti tikras ar ji irgi tai matė.

((Priminimui:



O Cam sakė vaiką migdo taip:
))