O vieno iš jų aukščiausioje vietoje, iš kart po stogu, romantiška, apvali aikštelė, su didžiuliais langais nuo žemės, be stiklų, grindys - didžiuliai sumūryti akmenys, tas pats ir sienose.

Nuo laiptų pusės pasigirsta žingsniai ir į aikštelę iškyla Markas ir Fiona.
Vaikinas pasiražo, įkvėpdamas nakties oro ir pasisuka į jo žiniomis savo merginą.
- Ką manai? - nedrąsiai šypteli. Mąstė kur Jageraitę nusivesti jis jau porą savaičių ir paskutinę akimirką atsiminė apie šią vietą.

[[ Pusė valandos ir trys sakiniai. Va ką aš manau. xDDDDDDDDDD JK! ]]

Fi neturėjo jokios spalvos supratimo, kur ją vedasi Markas. Ji jau žiojosi sakyti, kad nebėra kur eiti aukščiau, kai Engelhartas ją užvedė ant čiut ne aukščiausios vietos Hoge, bet liko maloniai nustebinta fakto, kad pilyje dar yra vietų, kur Fi dar nebuvo žengusi kojos.
- Vau. - tyliai pasakė apsižvalgydama. - Iš kur žinai šitą vietą? - pasmalsavo.

(( KETURIIIII gi xDDD ))

Pamatęs, kad Fi nesirauko iš nepasitenkinimo (nors šito per daug ir nesitikėjo) Markas kur kas laisviau šypteli ir viena ranka apkabina Engelhardt per pečius, įsispoksodamas pro langą.
- Kaip čia pasakius... kartais man nesimiega ir traukia prie pasivaikščiojimų, - sukikena, pasukdamas galvą į Engel. Kelias akimirkas patylėjęs ir taip ramiai pažiūrėjęs į Fi, Markis paleidžia ją ir pasisuka į merginą visu kūnu. Suima jos rankas į savąsias ir nusišypso.
- Paskutiniu metu labai daug visko buvo... - nutęsia, omeny turėdamas visą tą jo netikrą asmenybę ir jų santykius.
- Ir turbūt prisimenant paskutines mūsų vestuves tu daugiau tokio dalyko nenorėsi, bet žinai, aš vis vien tave labai myliu irrr ar nenorėtum... bent jau apsilankyti metrikacijos biure ir suvienodint pavardes? - taip kaltokai šypteli, jaučiasi kaip nevykėlis, žodžių nesudėlioja net normaliai.
- Ir pardon, kad šį kartą taip neorginaliai, aš tiesiog nujausdamas, kad praeito pasipiršimo niekaip neperspjausiu, nieko itin mandro nesumąsčiau, - sukikena.

[[ Sorr, vienas toks trumpas, kad net nepastebėjau. xDDDDDDDD ]]

- Oooo, kitą kartą pasikviesk mane, man dažnai nesimiega. - išsišiepė. Bet po kelių sekundžių susiraukė ir pridėjo.
- Na, dabar dar labiau nesimiegos, po tų didžiurkių, ropojančių po mano kabinetą. - nusipurtė. Išgirdusi klausimą mergina prikando lūpą ir susigūžusi paliko visą svorį ant vienos kojos, kitą nedrąsiai patrindama į žemę, lyg jaustųsi dėl kažko kalta ir prigauta.
- Ammm... Matai kaip yra... Aš jau kelios dienos kaip Engelhardt. - lėtai tarė ir įkvėpusi oro greitai subėrė visą paaiškinimą.
- Nes aš nebeturėjau kantrybės laukti, o po paskutinių vestuvių tai išvis man fobija, bijau, kad per kitas apokalipsė neateitų. - sustojo įkvėpti oro ir pagaliau pakėlė akis į Engelhardt'ą.
- Taiiiiiiii padirbau Tavo parašą ant vestuvių dokumentų. - vėl susigūžė ir laukė, kada Markas sprogs iš pykčio.

- Jau ir aš girdėjau apie tas žiurkes... trečiakursių dovanėlės naujai direktorei? - nusijuokia. - Nors nepasakyčiau, kad labai linksmos. Dragomir rimtą galvos traumą patyrė, - surimtėja, vyptelėdamas.
Fionai prisipažinus, kad vestuvės įvyko be Marko žinios, vaikinas kelioms akimirkoms nutyla, iškeldamas antakius ir bandydamas suvirškinti informaciją. Ir jau po kelių akimirkų jis taip, sprogsta, bet toli gražu ne iš pykčio, o iš juoko. Žiauriai linksmai nusijuokęs, Markis įtraukia dabar jau žmoną į savo glėbį ir vis dar kikendamas apsikabina.
- Tik tu šitaip sugebėtum, - sukikena.

Fi suklinksėjo. Žinoma, ji tikėjosi kitokios reakcijos, bet gerai pagalvojusi net neįsivaizdavo Marko pikto. Pakreipusi galvą išsišiepė.
- Tiesą pasakius manau, kad tai buvo labai jau keista penktakursių grifų ir klastuolių sąjunga, gali tuo patikėti? Dėl manęs. - pervertė akis.
- Oh, tikiuosi ji greit pasveiks. - prikando lūpą galvodama apie Lisą. - Man greitai jau reikės normaliai pradėti direktoriauti šitoj mokykloj. - tarė ir po sekundės nusipurtė. - Fui kaip neskaniai skamba. - suraukė nosį.
- Tarpkitko. - prisiminė. - Šiandien turėjau galimybę susipažinti su Tavo broliu. Kaip čia dabar nieko apie jį neminėjai? - atsargiai paklausė.

Markas sukikena, papurtydamas galvą.
- Baaaik tu, gi visai smagu. Net neabejoju, kad susitvarkysi, jeigu Hogas netyčia nesprogs po penkių dienų, - dar kartą nusijuokia, vis dar laikydamas Fijų glėbyje. Smagiau taip.
- Richardu? - iškelia antakius, aiškiai nustebęs. - Jis čia? Rimtai? Ką jis čia veikia?

- Man atrodo, kad žmonės man už nugaros lažinasi, kad Hogas neišgyvens nė dienos su tokia valdžia. - sukikeno.
- Amm. Man atrodo jis kažką dėsto Hogvartse. Nesu tikra, reikės paklausti Lisos, kai grįš iš ligoninės į darbą. - gūžtelėjo pečiais. - O jūs nebendraujat? - paklausė.

- Šita jau eina į pabaigą, - sukikena, žvilgtelėjęs į laikrodį.
Fionai užklausus, Markas kelioms akimirkoms sumažina šypseną. Jis žino apie Richard ryšius su mirties valgytojais. Ir nežino ar Fi apie tai informuota. Juk jie abu Engelhardtai, dabar ims ir išduos savo brolį? Bet Fi taipogi Engelhardt. Kelias akimirkas paspoksojęs žemyn, Mark pagaliau pakelia akis į Fionos veidą.
- Nežinau ar tau būtina tai žinoti. Nes tada tu, kaip Fenikso Brolijos vadė ir direktorė būsi priversta ką nors daryti, bet tam žinodama kraujo ryšius su juo tu to daryti nenorėsi... - nutęsia, nežymiai vyptelėdamas. Jis tikrai nežino, ar verta stumti Fijų į tokią situaciją.

Fi prisimerkė.
- Oh tik nesakyk, kad po šiuo stogu dirba Mirties Valgytojas. Tiesiog nuostabi darbo pradžia.- pervertė akis ir atsiduso. Kaip gi mergina negalėjo perskaityti visko iš Marko elgsenos, a? Šiek tiek pagalvojusi pridėjo:
- Taip. Geriau ir nesakyk. Aš apsimesiu, kad nežinau. - sukikeno.

[[ http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/kinijoje-elne-ir-avinas-susituoke-per-valentino-diena-172-196237#axzz1mOUHVbKr ]]

Markas plačiai nusišypso ir suėmęs Fi veidą delnais, prisitraukia prie savęs, bei trumpai pabučiuoja.
- Va dėl šito aš tave myliu, - sukikena, atsitraukęs.

Fi gavusi bučinį išsišiepė.
- Aaaaw. Ir aš Tave myliu. - suraukė nosį ir „pasidėjo“ savo rankas ant Marko krūtinės.
- Taigi, ką veiksim čia? - pakreipusi galvą paklausė.

Markas pakelia iki tol visą laiką rankose laikytą vyno butelį ir išsišiepia.
- Ir čia prie pat yra sandėliukas, kur užtikau porą dėžių dar, taigi... - vis dar su šypsena nutęsia.

Fi išplėtė akis ir sukrykštė.
- Atidaryk atidaryk. - sukikeno paplodama rankomis.

[[ Aaaaaaaaaaaaš einu miegoti. Labanakt! *sun* ]]

Sulaukęs labai entuziastingo paraginimo, Markis negali atsakyti - išsitraukia lazdelę, sumosikuoja šia ir jau po poros akimirkų jo rankose atsiranda dvi taurės. Engelis pripildo šias ir padeda butelį ant žemės.
- Šiaip jis žiauriai senas, nujaučiu, kad koks nors gudrus vaikas praeito šimtmečio pradžioj užslėpė ir pamiršo, - kaip koks belekaip kietas vyno ekspertas ištaria, pauostęs gėrimą taurėje.

Fi pažvelgė į taurėje esantį skystį
- Na, tikėkimės, kad nebus per senas. - sukikeno.

- Tokio vyno nebūna, - sukikena, pagaliau užsiversdamas taurę.
Kelias akimirkas patylėjęs, Markis pasuka galvą į Fioną ir užduoda seniai rūpimą klausimą:
- Tu tikrai nieko Curtisui nepadarei? - įtartinai iškelia vieną antakį.

(( Reikia kokio veiksmo ://// ))

[[ Ding ding ding!!! Jūs IR VĖL tai padarėte, perskaitėte mano mintis ;DDDD ]]

Fi pasekusi Marko pavyzdžiu taip pat ištuštino taurę. Išgirdusi klausimą šiek tiek suglumo.
- Tu rim... Tu rimtai šito klausi? - paklausė klausiamai iškeldama antakį ir nuėmusi rankas nuo Marko sunėrė jas.

(( KOKS NETIKĖTUMAS xDDD Turi minčių? xD ))

Pamatęs Fi reakciją, Markas iš kart pasigaili savo klausimų ir labai kaltai šypteli.
- Juokaaauju juk, - vis dar su ta pačia šypsenėle sumirksi.
- Bet rimtai. Kur jis dingo, nežinai? - iš kart pasidomi.

[[ Joooo, taip netikėta. xDDDDD Mai hed iz empty. ^^ ]]

Fi lengviau atsikvėpė.
- Negąsdink. - žybtelėjo akim.
- Neturiu žalio supratimo. Vieną dieną gavau laišką, kad esu paaukštinta. Ir viskas. Nė žodžio apie Curtisą. - prikando liežuvį. - O gaila, jis buvo vienintelis bosas, kuris man iš tikrųjų patiko. - gailiai sumurmėjo.

Markas lėtai sumirksi blakstienomis.
- Rimtai? O tai... Niler? Gerrard? - kiek suraukęs antakius pasitiklsina, visai pamiršęs apie faktą, kad Fi nelabai ir turėjo garbės su Kime laiką leisti.

- Niler niekada nepažinojau, tik girdėjau istorijas, o Gerrard normaliai niekada nebuvo darbe. Nors tai nereiškia, kad ji kažkuo bloga. Paprasčiausiai Garis buvo geresnis. - gūžtelėjo pečiais. Pastebėjusi rankoje tuščią taurę, mergina pamaskatavo ja Engelhardto panosėje.
- Gal galima dar? Visai geras buvo. - sukikeno.

Aišku, Markui ne pats maloniausias dalykas klausytis, kaip jo mylima moteris giria kažkokį nepažįstamą vyrą ir tuo labiau, kai tas visai toks neprastas ir neaišku, kokie buvo judviejų santykiai. Bet Engelhardt nustumia visas savo teorijas ir baimes kaip įmanoma giliau - kas čia per nepasitikėjimas, net pačiam gėda dėl tokio.
Iš mažyčio transo pažadina Fi balsas. Pakėlęs akis į ją, Mark tik po kelių akimirkų susigaudo koks buvo klausimas ir nusišypsojęs, paima butelį nuo žemės.
- Prašau. Sakiau, kad geras! - išsišiepia, papildydamas abi taures.

Fi gavusi dar vyno laimingai išsišiepė, o atsigėrusi gurgšnį skaniai sučepsėjo.
- Ką Tu nuveikei per pastarąsias dienas? - paklausė suvokusi, kad gan senai bematė savo antrąją pusę.
- Kiek pyplių išgelbėjai nuo mirties? - sukikeno.