- Turbūt nustebinsiu, - kiek nuleidžia galvą, žvilgsnį nukreipęs į Fi - maždaug pasiruošk, - bet nulį! - išsišiepia, vėl normaliai atsitiesdamas.
- Kažkaip atprato Hogo vaikai sirgti, žudytis, pjaustytis ir po to šaut į mano teritoriją, - gūžteli pečiais, atrodo tokiu apgailestaujančiu balsu.
- O ką tu veikei? Kažkaip keistai nesimatėm, - suraukia antakius.

Fi įkvėpė oro, tikėdamasi bent jau keturženklio skaičiaus, bet kai Markas pasakė nulį, mergina sunerimo.
- Reikės eiti pašnekėti su virtuvės elfais, negi jie jau pradėjo gaminti sveiką maistą? - susiraukė. - Nors žinai. - pridūrė prisiminusi. - Aš pati velniškai seniai ligoninėj begulėjau. O juk tai kažkada buvo mano antrieji namai. - sukikeno, ir atsigėrė dar vyno.
- Na, šį bei tą. Pagrinde krausčiausi iš vieno kabineto į kitą. Na, kokias kelias valandas dar treniravausi Tavo parašo padirbimui, kad nesugadinčiau keliasdešimt kopijų vestuvių dokumentų. - pridūrė.

Fionai prabilus apie parašų padirbinėjimą, Markas vėl sukikena, papurtydamas galvą.
- Bet tai... oh... labai sunku buvo? Aš pats jį vos visą laiką tokį patį parašau, - dar kartą nusijuokia, gurkštelėdamas vyno.

Fi pakreipė galvą.
- Naaaa, pirmą valandą bandžiau perprasti, kas ten Tavo paraše iš vis yra. - sukikeno. - Tada jau kai supratau, bandžiau padirbinėti, bet vis nesisekdavo. Na, jau po poros valandų perlaužiaus sistemą. Bet buvo tikrai verta. - išsišiepė.

Mark nusišypso ir kiek labiau primerkia vieną akį.
- O nebūtų buvę lengviau man užuomenomis pasakyti, kad jau nori mano pavardės? - nedrąsiai išsišiepia.

[[ Kažkodėl išsigandau, kai pamačiau, kad bokšte parašė Smith'as. ;DDDDDD ]]

- Ne-e. - tarė Fi iš šyptelėjusi pabaigė vyną savo taurėje. Nebuvo aišku, ar galėjo ją paveikti tos dvi taurės, nes mergina buvo labai stipriai laikoma Engelhardto. Fi apsižvalgė vyno butelio.
- Iš kur gavai vyną? - įdomumo dėlei paklausė.

(( Šūūūūūūūūūūūūūūdas, aš vis stengiausi, kad rašyti iš kiekvieno personažo savo pranešimus, o ne iš vieno visur. ://///////// Uiii, mylimiausias tavo personažas Smithas, aš taip nujaučiu :DDDD ))

Vaikinas nuveda žvilgsnį į vyną, nežymiai suraukdamas antakius - atrodo jau pasakojo, bet gal jį irgi paveikė tos dvi taurės, niekad negali žinoti.
- Radau sandėliuke, čia labai netoli. Pilna butelių dėžių, net nustebau, kas tokį gėrį gali palikti, - nusišypso, susiversdamas taurės turinio likutį.

[[ Ha-ha! Na, bent gerai Tau sekėsi su skirtingais rašyti... iki šiol. ;DDDDDD ]]

- Aaaaa... - nutęsė, apsimesdama, kad negirdėjo atsakymo prieš tai. Fi mintyse jau pildė dienotvarkę, kur ištaikys vieną valandą kasdien vaikščiojimui pilyje ir įvairiausių sandėliukų su alkoholiu atradime. Vis dėlto, vieną dieną tai gali pravesti. Pamačiusi, kad ir Marko taurė tuščia, mergina nieko nelaukusi griebė butelį nuo žemės ir pripildė abi Engelhardtų taures vyno. Vienoje rankoje laikydama taurę, kitoje vyno butelį Fi bandė perskaityti, kas gero ant jo parašyta.
- Vau. Esu tik girdėjusi apie Dudenhoefer'į. - išplėtė akis perskaičiusi etiketę. - Maniau, kad jo butelių jau seniai nebėra. - sumurmėjo prisimindama, kaip norėjo užsakyti šito vyno Šluotinei.

Lyg atspėjęs Fi mintis, Markas prisimena tokią patalpą, kaip Šluotinė.
- Tiesa, kaip tavo.. emm.. baras? užeiga? smuklė išsilaikiusi? - išsišiepia vis labiau su lig kiekvienu žodžiu, nes nu pripažinkim - smuklė? Gan linksmas žodis.

[[ Smuklė. xDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD Nežinia kodėl, bet žiauria prajuokino xDDDDDDDD ]]

Fi prisimerkė ir pagaliau atitraukė akis nuo vyno butelio etiketės.
- Net nežinau. Gan ilgai ten nebuvau. Kažkada net mąsčiau ją parduoti. - atsiduso. - bet nežinau ar verta. - gūžtelėjo pečiais.

- Parduoti? - kilsteli antakius. - Tu turbūt juokauji, taip? - įtariai prisimerkia. - Juk tada Kiauliasodyje nebeliktų jokio normalaus baro, - vypteli.

- O kaip Šerninė ar Orchidėja, a? - sukikeno, ir atsigėrė vyno. - Ten amžinai vyksta veiksmas, turbūt niekada ten net tuščia nebūna. Plius, kaip atrodytų direktorė, užeigos savininkė? - kilstelėjo antakį.

- O kaip atrodė direktorės pavaduotoja ir užeigos savininkė? - išsišiepia, kilstelėdamas antakius.
- Juodoji Orchidėja ir Šerninė? Ten gi galima ŽIV pasigaut, net neabejoju, - visai nerimtai sukikena.

- Gerai, laimėjai. - sukikeno ir dar atsigėrė vyno.
- Bet aš vis tiek apmąstysiu galimybę parduoti Šluotinę. - linktelėjo.

- Ir taaa proga išgeriam dar! - išsišiepia, pakeldamas butelį. Pateliuskuoja skystį viduje, kurio nebe tiek ir daug. Pasiraukęs, vaikinas paprasčiausiai užsiverčia vyną, nusprendęs, kad po taurę net nesijaus efekto.

Fi ant tų žodžių kaip tik jau buvo pabaigusi savo vyno taurę. Pamačiusi, kad Markas nieko nelaikęs užsivertė visą butelį, mergina išsprogdino akis. Numetusi taurę velniai žino kur, Engelhardtienė (rofl) grubokai išima iš vyro rankų vyną, ir pabėgusi nuo jo per kelis metrus pigdžiugiškai sukikena, ir užsiverčia jį.

Markas nutaiso įžeistą veido miną, atvipindamas apatinį žandikaulį.
- Kaip tu drįsai! - net nesugebėdamas normaliai suvaidinti supykusio, nusižvengia ir perima butelį iš Fionos. Bėda, kad tas jau tuščias. Pateliuskavęs jį, dar bando užsiversti, tačiau lieka be vyno.
- Tai ką, keliaujam į sandėliuką? - patempęs lūpą pakelia akis į Fi.

Fi pergalingai išsišiepia, kai pamatė, kad Markas iš jos paėmė jau tuščią butelį.
- Rodyk kelią. - sukikeno šiek tiek svirduliuodama pasiekusi išėjimą.

Markas prisiveja Fioną ir apkabina šią viena ranka, prilaikydamas, kad vargšė nenuvirstų. Galiausiai persigalvojęs, Engelis paima žmoną ant rankų ir išsišiepęs nulipa laiptais žemyn su ja.

visiškai tikėdamasi, kad bus viena, koridoriais į šią vietą atkulniuoja Jenny. dėja, jos nelaimei, čia sėdi tikriausiai paskutinis žmogus planetoje, kurį mergina dabar norėjo matyti. ignoravusi faktą, kad jis visgi čia nuėjo prie vienos iš bokšto angų ir pridegusi cigaretę pradėjo dūmus traukti į save. keletą kartų sukosėjusi dėl dirginimo ir kartaus skonio vėliau kvėpavo normaliai ir tolygiai.

-tai gal būsi toks mielas ir pamokinsi...-nutęsia sau po nosim nepasukdama į Richardą galvos. ir taip iš balso buvo galima atskirti kad tai jis.

-tada bent nesikabinėk prie kitų,-atsidususi numetė nuorūką pro angą kažkur žemai žemai. susikėlusi kojas ant tokios kaip ir palangės nė nesiruošė niekur trauktis.