Whisper stovėjo prie traukinio su savo teta.Mergaitė žvilgtelėjo į savo laikrodį.Dar dešimt minučių...Pagalvojo.
- Kaip jautiesi mielojo? - paklausė Whisper teta.
- Puikiai, - burbtelėjo be nuotaikos mergaitė ir apsižvalgė.Aplinkui bėgiojo vaikai.Whisper vyptelėjo.Ach greičiau tas prakeiktas traukinys važiuotų atsibodo čia stovėt.Whisper užsisvajojusi žvelgė į linksmus vaikų veidus kol ją pertraukė tetos balsas.
- Whisper laikas eiti traukinys netrukus išvažiuos.
- Puiku, - tarstelėjo Whisper ir atsisuko į tetą, - iki pasimatymo parašysiu kai tik nuvyksiu. Ir parašysiu į kurį koledžą pakliuvau.
- O...Dėl koledžo manau,kad pateksi į Klastunyną juk mūsų visa šeima ten buvo, - mirktelėjo teta mergaitei ir stumtelėjo traukinio link.
- Lik sveika, - pasakė teta ir dingo.Puiku,ji norėjo tiesiog manęs atsikratyti.Pagalvojo Whisper ir įlipo į traukinį.Susiradusi laisvą kupe atsisėdo ir žvelgė pro langą.