Rugpjūčio 31-oji, 23 valanda vakaro, Kandra slapninėja po savo kambarį sukinėdama savo ilgą, raudonmedžio lazdelę su vienaragio rago milteliais tarp pirštų. Už lango tvyro vasariška ramuma, tačiau Kendra niekaip negalėjo užmigti, net neapsivilko pižamos. Praeidama pro lovą vis pasižiūrėdavo į ant jos patiestą savo Hogvartso uniformą ir vis iš naujo ja pasigrožėdavo. Mąstė į kurį koledžią paklius, ar seks tėvo pėdomis ir mokysis Varno Nage su išties protingais, įdomiais žmonėmis, ar kaip ir mama paklius į drąsuolių vadinamą Grifų Gūžtą. Bet yra šansas, kad ji pasuks trečiu, nei vienu iš jos giminių neitu keliu ir mokysis Švilpynei arba Klastūnyne. Ji priėjo prie lango, atsidarė jį ir iškišo galvą į lauką traukdama į save paskutinės vasaros dienos kvapą. Nuo lengvo vėjo šnareno medžių lapai, pro kuriuos švietė pilnatis. Kendra išgirdo kaip kažkur tolumoje sustaugė vilkas, tikėdamasi, kad tai iš tiesų ir tebuvo vilkas, o ne priverstinai juo tapęs koks burtininkas ar ragana.
Jaunoji Moonlight nuo pat gimimo žinojo, kad yra ragana, žinojo viską apie magiją, tėvai jai papasakojo ir apie Tą Kurio Nevalia Minėti. Ji taip nekantravo viską išmėginti pati, pamatyti Hogvartsą, apie kurį tiek įdomių istorijų yra girdėjusi iš savo tėvų ir senelių, nekantravo pirmą kart išmėginti burti, nes dėl nepilnamečių įstatymo, jai kol kas neteko to padaryti. Tiek minčių sukosi jos galvoje, kad galiausiai ji prisėdo ant fotelio, šalia pasidėjo savo lazdelę, nusimovė tapkes ir surangė kojas po savimi. Praejus keletui minučių ji jau miegojo, sapnuodama kaip jai ant galvos yra uždedama paskirstymo kepurė.
Rugsėjo 1, 8 valanda ryto, Kendra staigiai pabudo, išgirdusi kaip už lango sugiedojo gaidys. Ji atsikėlė iš fotelio ir pažiūrėjo į laikrodį išsigandusi, kad pramiegojo vieną iš svarbiausių dienų savo gyvenime, bet nurimo pamačiusi, kad dar tik ankstyvas rytas. Pamanė, kad ankščiau atsikelti nepakenks, todėl vikriai nuėjo prie lovos, ištraukė po ja gulėjusį savo didelį lagaminą, atvėrė jį ir ant kitų, jau prieš gerą parą sukrautų rūbų, gražiai sulankstė savo mokyklinę uniformą. Nustūmė jį prie durų ir laiminga nubėgo į virtuvę. Už lango pamatė, plačiomis akytėmis į ją spoksančią pelėdą. Atvėrusi langą ji įmetė kelis galeonus į maišelė pririštą jai prie mažos kojytės ir paėmė iš snapo laikraštį, pelėda nupurpė šalin ir mergaitė uždarė langą. Numetė "Magijos žinias" ant stalo ir pradėjo gamintis pusryčius. Iškepusi gardžią kaiušinienę, grybus, bulves, dešreles ir pomidorus ji nušokčiojo į tėvų miegamąjį.
-Kelkitės miegaliai,- linksmai tarė ji, purtydama juos,- tuoj bus metas išvažiuoti. Nenoriu vėluoti savo pirmąją dieną. Nagi, kelkit savo užpakalius iš lovos.
Ji grįžo į virtuvę ir dideliu graičiu sukirto savo kiaušinienę. Tik tada jos abu tėvai susivėlę įžengė į virtuvę.
-Kaip mūsų mažoji moksleivė laikosi? - džiugiai paklausė tėtis vėldamas dukrai plaukus ir imdamas į ranką laikraštį.
-Negaliu sulaukti kol tenai nukaksiu, - išsišiepusi pratarė Kendra,- ir gal gali pašaukti Banši, noriu, kad jis jau būtu narvelyje kai reikės išvažiuoti, žinai, kaip sunku išprašyti, kad jis į jį įliptu.
Po kelių minučių jei jau buvo išsiruošę važiuoti į Kings Kroso stoty. Kendros tėtis, mostelėjo lazdele ir priešais juos išdygo triaukštis autobusas ir per keletą sekundžiu, su juo, jie atsidūrė stotyje.
Kendra sunkiai tempė savo lagaminą link 9 su trim ketvirčiais perono, jos mama nešė narvelyje Banši. Erkiulis pėdino šalia, maišydamasis visiems po kojomis. Ir štai jie jau čia.
-Na, brangute, tu pirma,- pasakė mama rodydama į 10 ir 9 peronų pertvarą.
Kendra tvirčiau įsikibo į savo vėžimėlį ir pradėjo bėgti, stumdama jį priešais save. Likus pusmetručiai iki pertvaros ji užsimerkė, bijodama, kad nepavyks. Pajuto kaip į kažką atsitrenkė ir parkrito ant žemės. Pamatė priešais save stambaus sudėjimo, rūškanai atrodančią raganą.
-Labai atsiprašau, - murmtelėjo Kendra,- nespėjau sustoti.
Ragana tik nupėdino šalin. Po sekundės prie Kendros atsidurė ir jos tėvai su Banšiu ir katinu.
-Paskubėkim, traukinys išvažiuoja po penkių minučių,- pasakė tėtis,- duokš padėsiu tau užkelti lagaminą.
Ir štai Kendra jau traukinyje, stovi persisvėrusi per langą ir bučiuoja tėtį į žandą.
-Būtinai pasiūsiu jums Banši, kai tik sužinosiu į kokį koledžą pakau!- sušuko ji, traukiniui pajudėjus iš vietos. Dar ilgokai ji stovėjo prie to paties lango ir kaip kiti pirmakursiai mojavo savo tėvams. Kai jie išnyko horizonte ji užvožė langą ir pasiemusi lagaminą už rankenėles pajudėjo koridoriumi žvalgydamasi į kupe. Beveik visur buvo pilna, tik vienoje kupe pamatė kelias laisvas vietas. Atsargiai pravėrė duris, Erkiulis prasmuko jai pro kojas ir įsitaisė vienoje iš vietų.
-Čia laisva? - paklausė ji kelių vaikų sėdinčių priešais. Tie sulinksėjo galvomis, todėl Kendra pastumė po sėdynėmis savo lagaminą, o šalia katino pastatė narvelį su Banšiu.
-Aš Kendra, - prisitatė ji.- Jūs taip pat pirmakursiai?
-Sveika, aš Dora, - prisistatė juodukė mergaitė, - jau būsiu antrame kurse, mokausi Varno Nage. Pamatysi Hogvartsas tikrai puikus, nesvarbu kuriame koledže mokasi. Nori pasivaišinti varle?
Ji ištiesė jai šokoladinę varlę ir Kendra dėkinga ją paėme padėkojusi.
-O, taip nesvarbu, bet tėvai vis tiek tikisi, kad pakliūsiu ten kur ir tu, - pratarė mažas berniukas, - aš Majus, Doros brolis,- prisistatė jis, ištiesdamas savo mažą rankutė ir pagriebdamas šokoladinę varlę, mėginančia iššokti pro langą.- Ech ir vėl gavau Poterio kortelę,- suniurzgėjo jis įkišdamas ją į švarko kišenę.
-Aš Ruta, - prisitatė paskutinioji šviesiaplaukė mergaitė, keistai kreiva nosimi.- Taip pat būsiu pirmakursė, labai bijau,- išplėstomis akimis pasakė ji,- mano abu tėvai žiobarai, nei vienas prieš tai nesimokė Hogvartse, pirmiau net nenorėjo manęs čia leisti, bet juos atkalbėjau, tikiuosi, kad nebūsiu suklydusi...
Visą kelionę į Hogvartsą ketveriulė šnekučiavosi ir spėjo susbendrauti. Iš traukinio išėjo drauge ir Kendra su Ruta ir Majumi įlipo į tą pačią valtelę, o Dora nupėdino link karietų su savo bendramokslais.