*PO KELIŲ SAVAIČIŲ*

Tai ką, Vengeance jau nuo švenčių nesirodė darbe, neatsiliepė į telefoninius skambučius. Jared aišku pradėjo jaudintis, nes artėjo darbų maratonas, o viską reikia derinti su savo atstove spaudai, kuri, pačios nelaimei nesirodo darbe. Jay, jau įpykęs, pasirodo prie Evelyn namų, adresą susiradęs feisbuke, ir priėjęs paskambino į duris. Tylu. Po dviejų minučių, jis pabangė atidaryti duris, bet deja tos buvo užrakintos. Nors ir labai nemėgo naudoti magijos, ir to medinio stebuklingo šmoto, pavadinto burtų lazdele, Leto išsitraukę ją (lazdelės vardas buvo Amė, jis labai mėgo vadinti daiktus vardais, bet šiek tiek gėdyjosi, nes manė, kad kiti gali ne taip suprasti) r sumurmėjęs kažkokį sudėtingą burtažodį, tyliu pokštelėjimu atrakino durų spyną ir įėjo į Evelyn butą. Jau pasirodžius jame, bute tvyrojo nemalonus kvapas, ir kažkur girdėjosi muzika. Jay nusimetė paltą, su Ame kišenėje, nusivyniojo šaliką, padovanotą geros bobulės iš turgaus, ir įėjo į svetainę.
-Um.. Evelyn, ar tu čia?
Leto nesijautė labai maloniai, žinodamas, kad vaikšto po svetimą butą, kuriame galbūt net nėra jo šeimininkės. Apsidairęs vyras, pamatė kelis puodelius nuo kavos, cigarečių pokeliai ant stalų. Susiraukęs, vyras dar kartą šūktelėjo Vengeance vardą, ir apsidairė.

Evelyn jau kelias dienas iš eilės rūkė, gėrė, žiūrėjo Dirty Dancing and repeat (tai buvo vienintelis filmas, kurį ji žiūrėdavo, kai depresuodavo, kad ir kaip banaliai tai skambėtų) ir miegojo. Nekreipė dėmesio nei į telefoną, kuris po kelių dienų skambėjimo paprasčiausiai užtilo (matyt išsikrovė), nei į kelis durų skambučius, kuriuos girdėjo per visą šį laiką. Eve ignoravo ne tik tai, kad Jared gali jos prireikti, bet ir apskritai tai, kad ji turi darbą.
Kai Leto įėjo į jos namus, Eve kaip tik gulėjo ant sofos vien su juodais apatiniais. Buvo padariusi šiokią tokią pažangą, nes pagaliau nusiprausė ir labai minimaliai apsitvarkė. Išgirdusi, kad kažkas vaikšto, Vengeance pramerkė kiek raudonas akis ir susiraukė, pamačiusi kas įėjo į kambarį:
-Jared? Ką tu, po velnių, čia veiki?

Jared pagaliau ją surado. Vengeance išsidrėbusi ant sofos, žiūrėjo kažkokį filmą, apsirėdžiusi vien apatiniais, rūkė. Leto pavartė akis, ir įrėmė rankas į klubus. Prikandęs lūpą, vyras atsiduso ir dar kartą apžvelgė Ev būstą.
-Tavo telefonas jau turėjo išsikrauti, nuo tų skambučių.. Kur tu po velnių buvai pradingusi?
Jay buvo šiek tiek piktas Evelyn atžvilgiu, nors ir buvo pripratęs prie tokių josios dingimų.

JAred pradėjus kalbėti, Evelyn net nebesivargino į jį žiūrėti. Nusukusi žvilgsnį į televizorių, moteris tingiai sumirksėjo ir prisidegė dar vieną cigaretę. Pastebėjusi, kad kambaryje keistai tylu, moteris krenkštelėjo:
-Išeinu iš darbo. Maniau, kad kaip ir aišku.

Pažvelgęs į Venegeance, Jay pamanė kad ji vis dar nusigėrusi, ir papurtė galvą. Pavartęs akis, klestelėjo į fotelį, ir kreivai šyptelėjo.
- Um. Galiu sužinot priežastį, kodėl taip nusprendei?

-Atsibodo. Nebenoriu tau dirbt. Kiekvieną dieną tik skambinu ir derinu interviu. Ne tokia profesija, apie kurią svajojau,-vyptelėjusi moteris šiaip ne taip pakilo nuo sofos ir kuriam laikui dingo iš kambario. Grįžo po kelių minučių, pusnuogį kūną pridengusi juodu chalatu. Vėl atsisėdusi ant sofos moteris rankomis patrynė pavargusias akis ir atsiduso,-Eik iš čia Jared.

Jei Evelyn nebūtų buvę kambaryje, Leto tikriausiai būtų tik pasukiojęs pirštą ties smilkiniu ir pavadinęs Vengeance kvaile, bet dabar kai ji pusnuogė stypsojo ant lovos, Jay pravėrė burną ir numykė.
-Um. Jo. Tai negalėjai perspėti manęs?-kvailai sukrizeno Leto ir atsistojo nuo fotelio. -Are you sure?

-Odie, Jared, koks skirtumas, sakau dabar,-atsidususi moteris vėl patogiai įsitaisė ant sofos ir rankomis trumpam užsidengė pavargusi veidą. Kurį laiką ramiai pabuvusi, Evelyn pramerkė akis ir pažvelgė į jau kiek pageltusias nuo cigarečių dūmų lubas. Laukdama, kol Jared ką nors pasakys, (arba išeis) Vengeance vėl užsimerkė.

-Oh.. Kas su tavim darosi? Tu visada kitokia, o dabar sėdi apsirūkius kaip visada, pusnuogė ir dar šneki nesąmones.
Jay išėjo iš svetainės, ir grįžau po poros minučių su kavos ir arbatos puodeliu. Įteikęs Evelyn kavą, pridūrė, kad linki jai išsiblaivyti ir atsisėdo į fotelį.
-Dabar pasakyk, kas tave nervina ar vargina.

-Oh.. Kas su tavim darosi? Tu visada kitokia, o dabar sėdi apsirūkius kaip visada, pusnuogė ir dar šneki nesąmones.
Jay išėjo iš svetainės, ir grįžau po poros minučių su kavos ir arbatos puodeliu. Įteikęs Evelyn kavą, pridūrė, kad linki jai išsiblaivyti ir atsisėdo į fotelį.
-Dabar pasakyk, kas tave nervina ar vargina.

-Oh.. Kas su tavim darosi? Tu visada kitokia, o dabar sėdi apsirūkius kaip visada, pusnuogė ir dar šneki nesąmones.
Jay išėjo iš svetainės, ir grįžau po poros minučių su kavos ir arbatos puodeliu. Įteikęs Evelyn kavą, pridūrė, kad linki jai išsiblaivyti ir atsisėdo į fotelį.
-Dabar pasakyk, kas tave nervina ar vargina.

-Nu jau tik nereikia čia man priekaištaut. Pats atsivilkai, gi nekviečiau,-gūžtelėjusi pečiais moteris paėmė iš Jared kavos puoduką ir gurkštelėjo. Palaimingai atsidususi moteris užsimerkė ir prunkštelėjo išgirdusi Leto klausimą,-Lengviau būtų atsakyti kas nenervina.

Suprunkštęs Jarė tik tipo labai supratingai palinksėjo ir prikando lūpą. Gurkštelėjęs arbatos, jis patogiau įsitaisė.
-Tai tada.. Kas tavęs nenervina?

-Jared, mes tikrai turim dabar apie tai kalbėti? Aš neišsimiegojus, man pagirios ir esu žiauriai pavargus. Mažiausiai dabar noriu su kuo nors kalbėtis apie tai, kaip jaučiuosi,-padėjusi puoduką ant staliuko šalia sofos, Evelyn po galva pasidėjo pagalvę ir kiek pasimuistė, stengdamasi įsitaisyti patogiau.

-Ev, aš stengiuosi tau padėti. Žinok man vienodai šviečia kad tau pagirios ar pms, bet... man rūpi kaip tau sekasi..- Jay kreivai šyptelėjo ir gurkštelėjo arbatos. Prikandęs lūpą, jis pažvelgė į Vengeance akis laukdamas atsakymo.