.

Po trumpos kelionės iš Hogvartso čia pasirodo Daniel ir Chika. Vaikinas kelias akimirkas žvalgėsi po itin saldžią aplinką kiek susiraukęs, paskui dar kartą žvilgtelėjo į Zaichę.
- Kiek pamenu anksčiau čia nebuvo taip saldu... - vyptelėjo, binzendamas prie staliuko.
- Noras valgyt praėjo, - burbtelėjo, įsitaisydamas. Kelias akimirkas pasižvalgęs aplink, alia išvys padavėją, vaikinas padėjo delną ant staliuko ir ėmė barbenti pirštais į stalo paviršių.

-Priminsiu tau, tai vadinama ROMANTIKA,-suvapėjo Zuikė.-Taaaaaigi, ką valgysi?-suklinksėjo akutėm.

- Romantika? Čia yra romantika? - dar kartą pasitikslino, kilstelėdamas antakius. - Na žinai, tada iš manęs romantiko nepadarysi. Nu niekaip, - vyptelėjo, į rankas paimdamas meniu ir jį atsiversdamas.
- Aš labai nuoširdžiai abejoju, kad čia iš vis yra kas nors valgomo, - sumurmėjo, akimis vedžiodamas po arbatų pavadinimus.

-Nebūk užpakalis,-suniurnėjo.-O aš pasistengsiu,-išsiviepė.-Pati turbūt užsimesiu Viktorijos laikų suknelę,-išsiviepė.

- Viktorijos laikų? Typo tokią pūstą pūstą? - žybtelėjo akimis, jas pakeldamas į Chiką. - Tau turėtų tikti, - palinksėjo, su nežymia šypsena. - Bet aš pėdkelnių ir bridžų nesimausiu. Ne mano stiliaus kažkaip, - sukikeno, padėdamas meniu atgal ant staliuko.

Zuika susiraukė išgirdusi tokią vaikino reakciją.
-Normaaaaaaaaaliai... Bet tada aš tau juos uždėsiu,-sukikeno.

- Aha, tik per mano lavoną, - įnirtingai papurtė galvą, tačiau vis dėlto sustojęs, sukikeno. Vėl metęs žvilgsnį į meniu, Daniel giliau įkvėpė ir užvertė jį.
- Einam kitur, čia nėr ką ėst, - pakėlė akis į Chiką.

-Neestumk, geriau kavos išgeriam ir ledų suvalgom.-šyptelėjo.

- Tu manai pasotinsi tokio, - baksteli pirštu į save, - vyro skrandį kažkokiais ledais... - kilsteli antakius ir nežymiai papurto galvą, žiūrėdamas į Chiką kaip į šimtraprocentinę nevisprotę.
- Nors gerai, jeigu kas - suvalgysiu taviškius, - patenkintas išsišiepia ir palinksi.