(...)

Atkeliavo su Mathew lyg vėjo nešami dūmai tiesiai į pačią miško gilumą ,ten ,kur Samanta turėjo daug sąjugininkų..Ji į savo pusę jau spėju patraukti kelis kentaurus ,dabar jie ištikimai jai tarnavo.Priėjus tą vietą,kurioje buvo trobelė ,nedidelė ir vos pastebima ,Sam užbūrė tą vietą nesusekamumo kerais.Kai atliko visus įmanomus apsaugos burtažodis ji kartu su Mathew įėjo į trobelės vidų ,prieš tai liepusi keliems kentaurams saugoti trobelę ir nieko į ją neįleisti ,o jei ką pamatys nudėti.Uždariusi trobelės duris ji išbūrė narvą ir nuskraidino į jį Mathew užrišusi jam rankas ir kojas iš užburtų virvių.Tada tingiai uždariusi narvo duris ,atsisėdo ant sofos ir pradėjo laukti kol jis pabus ,išspaudusi kandžią šypsenėlę ,nes ji taip lengvai negalvojo juo atsikratyti ,Sam dar šiek tiek su juo pažais.

Matthew atsigauna jau po keletos minučių. Iš pradžių krūptelėjęs nuo žvėriško galvos skausmo, vaikinas prisiverčia atmerkti akis. Jis iš kart šiek tiek pasikelia nuo žemės, apsižvalgydamas. Refleksiškai bando atsitraukti toliau, tačiau iš kart trenkiasi į narvo grotas. Žvilgtelėjęs į šias per petį, Matt iš kart atsistoja, kiša ranką į kišenę ieškodamas lazdelės, tačiau ši prapuolusi. Galva šiek tiek apsvaigsta nuo tokių staigių veiksmų, bet nekreipęs į kūno reakcijas jokio dėmesio, Sandersas iš kart šauna prie narvo kampo, esančio arčiausiai Waldorf.
- Išleisk mane, - itin įsakmiu ir piktu tonu spjaute išspjauna Samanthai, nujausdamas, kad jo žodžiai nelabai ką įtakos.

Pamačiusi ,kad Mathew atsigavo Samanta vis dar šypsojosi ta savo kadžia šypsenėle ir nukreipus lazdelę į stalą atskraidino jo lazdelę ,mat ,kai jį skraidino į narvą jo lazdelė buvo nukritusi.
-Ar šitos ieškai ? -šypsosi ir perlaužia Mathew lazdelę per pusę .Manau tau jos daugiau nebereikės.-Na ,na ,na ir ,kas sugalvojo mane nustebinti savo vizitu? Leisk pagalvoti ,o gi tai Mathew -šypsosi vartaliodama savo lazdelę rankose.-Žinai kodėl tu čia? Leisk ,paaiškinsiu ,bet prieš tai gal šiek tiek pažaisim gerai ? Nesijaudink tau neskaudės ,na gal šiek tiek ,-šypteli ir nukreipus į Mathew lazdelę ištaria :''Crucio''.Kai kerai pasiekia Mathew Samanta laukia ,kol jis pradės klykti iš skausmo ir nevilties ,mat tai jos ausim pati maloniausia melodija šiuo metu.

Pamatęs savo skrendančią lazdelę, Matt beveik suurzgia.
- ATIDUOK! - vėl gi, užriaumoja ant Sam, ištiesdamas ranką į medienos pagalį, nors ir pats viduje nujaučia, kad eilinį kartą tik veltui švaisto jėgas, šitaip klykaudamas ir be reikalo drąskydamasis. Tačiau Waldorf perlaužus lazdelę, Matt viduje ima ryškėti maža nuojauta, kuria jis labai nuoširdžiai tikėti nenori. Nusiraminęs, Shadows nuryja burnoje susikaupusius skysčius ir tik klausosi Samanthos, žiūrėdamas į ją žudančiu žvilgsniu.
Kai Crucio sueina į Matt kūną, jis tam visai nepasiruošęs. Ir visai nesvarbu kiek Crucio jis buvo susirinkęs per ilgą savo Fenikso brolijos nario karjerą - šitas žiaurus kaip ir visi kiti. Iš skausmo šūktelėjęs, Shadows paleidžia grotas ir kęsdamas tą žvėrišką skausmą, sukrenta ant narvo grindų. Matt iš skausmo purtosi ir raitosi, iš burnos sklinda skausmo keliami šauksmai.

Išgirdusi Mathew kupiną kupiną siaubo klyksmą Samantos veide atsiranda pergalinga šypsena,nes jis pagaliau atsimėmė už tai,kad sugalvojo išduoti mirties valgytojus.Galiausiai vienu lazdelės mostelėjimu nustojo jį kankinti ,tačiau vis dar vaikščiojo po trobelės vidų,rankose vartydana lazdelę
-Žinai ,ko tavo vizitas man toks svarbus?Tikriausiai nepameni ,bet aš tau priminsiu,tu sugalvojai išduoti mirties valgytojus,taigi dabar tu mirsi ,-nusišypso ir pakelia lazdelę,besirengdama ištarti burtažodį,-Gaila ,tavo lėtą,bet neskausmingą mirtį stebėsiu ,tik aš viena,būtų geriau jeigu atsirastų daugiau žiūrovų -tingiai mesteli-Nors ar mirtis bus neskausminga ,nežinau ,pati nė karto nesu mirusi.Daugiau neturiu tau ko pasakyti -šypteli ir galiausiai ištaria tą burtažodį:
-Avada kedavra.-nukreipia lazdelę į Mathew ir laukia,kol jį pasieks kerai ,kad galėtų įsitikinti ,jog jis tikrai miręs

Vos tik skausmas baigiasi, Matthew kūnas visiškai atsipalaiduoja. suglebdamas ant žemės ir jis ima labai greitai ir giliai gaudyti orą, viduje melsdamasis, kad toks dalykas daugiau nebepasikartotų. Ir nebepasikartos.
Waldorf ėmus kalbėti, Matt sukaupia paskutines jėgas tam, kad remdamasis į žemę delnais šiaip ne taip atsisėstų. Shadowsas klausosi Sam į ją žiūrėdamas tuščiomis akimis, veidu, kuris visiškai nerodo emocijų ar tuo labiau baimės, kuri tikrai yra Matt viduje. Vyras, išgirdęs apie jo mirtį, trumpai žvilgteli į duris, langą, tikėdamasis, kad dabar tikrai kas nors įsiverš. Būtinai turi. Jis padarytų viską, jeigu fenikso brolijos narys patektų į tokią situaciją. Už lango tik sušmėščioja kentauro galva, kuri tikrai neatrodo galinti padėti.
Shadowsas vėl pasisuka į Samanthą ir drąsiai žiūri į ją, net neįsivaizduodamas ką daryti. Rankos šiek tiek dreba, gerklė džiūsta, kvėpavimas gilėja.
Iš Sam lazdelės išskridus Avadai Kedavrai, Matt kūnas bando refleksiškai trauktis, bet Shadows susivaldo, žinodamas, kad bežaisdamas katę pelę kvadratiniame metre, aptvetame grotomis, jis tik labiau save žadins.
Kerams suėjus į krūtinę, Sandersas iš netikėtumo staigiai įkvepia pro burną, palinkdamas į priekį. Beveik tą pačią akimirką, jis jau atsilenkia ir iš kart suglemba ant žemės. Matt dar spėja atmerkti akis, pamatyti narvo viršų ir pakankamai didelį plyšį jame, pro kurį, bent kiek pakovojęs, nukreipęs Sam dėmesį ir padirbęs, jis būtų galėjęs išlįsti.
Bet jau per vėlu, Shadowsas užsimerkia.

Vos tik Mathew kūnas krinta negyvas Samantos veidas nerodo jokių emocijų,išskyrus džiugesio.Štai pagaliau jis atsiėmė už tai ,kad išdavė jai mylimus mirties valgytojus.Nusiėmus kaukę ji priėjo prie narvo,mostelėjo lazdele ir Mathew kūnas nukrito ant žemės ,palei jos kojas.
-Nagi nagi ,Sandersas negyvas ,atsiėmei už viską šlkyštus išdavike -prisimerkia ir nusispjauna ant grindų palei jo galvą.-Tačiau man nepatinka ,kad tavo kūnas gulės čia ir niekas nepamatys mano triumfo ,-kandžiai šypteli ir mostelėjusi lazdele išnyksta kartu su Mathew lyg vėjo nešami dūmai prieš tai vėl užsidėjusi mirties valgytojų kaukę