Tai jeigu pas visų kambariai erdvūs ir gražūs, tai čia... Užtrauktos visos užuolaidos, visur krūvos rūbų, viskas išvartyta, daug ugninės butelių, pilna nuorūkų, kažkur fotikai, visokie objektyvai, šautuvai, žodžiu, baisu.

Durims atsidarius, čia ramiai įeina Ashtas ir Audrey. Simba net pamiršta tas topines frazes "Nekreipk dėmesio į netvarką" ar "Jauskis kaip namie", o tiesiog stipriai, taip stipriai, kad pasigirsta toks nemenkas bumptelėjimas, pritėškia Biach prie durų ir pratęsia ant tiltelio pradėtą veiksmą - bučiuoja merginą, pamažu traukdamas rūbus nuo jos.

-Žhinaaaai, man nebešalta!-sukikenusi, Biach išleido garsą, panašų į atsiriaugėjimą, ir nekaltai žvygtelėjusi, įsisiurbė Smitui į lūpas, ir atseginėjo Jojo diržą, prilaikantį kelnes, ir gal ką nors po jomis.

(( Bl, užlaginom mes čia D: ))

Geras dalykas buvo tas, kad ir Smitas nebuvo blaivas. Priešingu atveju jis padėkotų merginai, kad pastaroji ant jo neatpylė ir prisimintų kokį neįtikėtinai svarbų ir neatidėliotiną susitikimą. Bet dabar... abejoju ar pats Aštas pajautė, kad Audrey tokia girta ir dar turinti problemų su virškinimu. Na, ar bent jau tuo metu tai neatrodė pakankamai svari priežastis tuo metu vykdytiems veiksmams nutraukti.
Rytas buvo sunkus. Pasigirdus erzinančiam žadintuvo cypimui, Aštas nė neatsimerkęs sumosikavo delnu, įrenginį nutėkšdamas nuo spintelės. Vyras apsivertė ant kito šono ir pasiruošęs pratęsti miegą, paskandino veidą antklodėje. Vakar jie tikrai ne devintą atsigulė miegot, o kur dar tas šūdinas dalykas, vadinamas pagiriomis. Į dar snaudžiančias Smito smegenis šovė priminimas. Smulkus nerimas, priežastis, dėl kurios Simba vakar taip nusigėrė ir kodėl jis visą savaitę nervinosi dėl šiandienos. Aštui prireikė kaip niekad daug valios jėgų, kad sugebėtų atmerkti akis. Vaizdas kurį jis pamatė... Ta prasme Audrey, viskas gerai, bet pats faktas. Kažkas taip stuktelėjo į Smito pilvo apačią ir dingo visas užsimiegojimas. Kaip ir visi pažadai sau, pažadai kitiems, visi įsitikinimai, visi norai, viskas.
Aštas dar kelias akimirkas paspoksojo į Biach, viduje keikdamas save. Galiausiai vaikinas, kaip įmanoma tyliau atsisėdo, kojas iškeldamas iš lovos. Simba nejautė jokio noro pažadinti Audrey, kartu pusryčiauti, apsimesti, kad vakar tarp jų buvo kažkas daugiau, nei tiesiog trauka. Aštis praleido kelias akimirkas įsikniaubęs į savo delnus. Patrynęs kiek, nu gerai, tiesiog užtinusį veidą, Smitis šiaip ne taip atsikėlė ir nužingsniavo į vonią, stengdamasis nemąstyti apie personą lovoje. Mąstyti apie tai, kas šiandien vyks.
Vonioje Smitis ilgai nesikuitė, viso labo apturėjo porą procedūrų - maždaug dešimt minučių prastovėjo po dušu, užvertęs galvą ir tiesiog leisdamas vandeniui tekėti jo kūnu. Tada paskubomis nusiskuto, apsipylė kvepalais, apsirengė ir vėl grįžo prie lovos, su miegančia būtybe. Nenorėjo jos žadinti, negalėjo tiesiog taip palikti. Vyras beveik neabejojo, kad Biach nelabai atsimins, kokio jaunikaičio kambaryje atsibudo. Susiradęs šratinuką ir pergamento skiautę, Simba staigiai ant jo pakeverziojo "Labas rytas, šaldytuve yra kažkiek maisto, bare alkoholio, o vonioj vaistų, jauskis kaip namie. Aštas". Smitis padėjo raštelį matomoje vietoje ir susirinkęs svarbiausius daiktus kaip piniginę, kol kas išjungtą telefoną ir automobilio raktelius, išsidangino iš kambario.

Vos tik pasiekus Smito rezidenciją, vaikinas pagaliau pastato Eleną ant žemės. Ne iš kart paleidžia iš glėbio, dar šiek tiek pašildo jos lūpas. Atsitraukęs, vaikinas šypteli ir iškuitęs kišenes, šiaip ne taip sugrūda raktą į spyną. Nesvarbu, kad blaivas, vis vien problemos su tom spynom. Vos tik pradaręs duris ir spėjęs įžengti į vidų, vaikinas turi susidurti su šlykščiu cigarečiu ir alkoholio kvapų mišiniu, išmėtytais tuščiais buteliais, rūbais ir kitokiu šūdu. Aštas iš kart nusikeikia ir atsisuka į Eleną su kalta šypsenėle.
- Tiiiik sekundę, prašau, - sumosikuoja smiliumi ir uždaręs duris prieš pat Matthews nosį, greit išsitraukia lazdelę. Čia vos ne amžinos meilės prisiekimas, jeigu jau SMITHAS kambarį tvarkosi dėl merginos. Ačiū Dievui Simba magas, todėl penkiolika sekundžių ir viskas tvarkoj - magiškai atvėrus langus ir pasinaudojus oro gūsiais, Ašto žalingų įpročių kvapai dingo, keli mostai lazdele ir rūbų krūvos į spintas, visos šiukšlės į šiukšlinę, lova paklota, dulkės dingusios.
Atidaręs duris, Smithis labai greit paslepia lazdelę ir mosteli ranka į dabar švarią ir gražią rezidenciją.
- Jauskis kaip namie, - nusišypso.

Nuleista ant kojų, Elė iškart pajuto žemės trauką tai viena ranka atsirėmė į sieną. Smitui pravėrus duris ji suraukė nosį ir numetė repliką, - o dar sakei, kad 90 procentų paros kambarys vėdinaši. - žagtelėjo tuo pačiu momentu kai prieš ją užsitrenkė durys. Pastovėjo su iškėltu antakiu, kol durys neprasivėrė į atrodo visai kitą kambarį. - Dieve , kaip aš greit šąlu. - darvis su ta atremta ranka į sieną išmetė seksy smailą ir su biškučiu pastangų atsistūmė nuo sienikės ir žengus žingsnį į priekį atsidūrė jau prilipus prie Ašto lūpų.

Smithas kiek nustemba spėliodamas kas kaltas dėl tokių Elenos elgesio pokyčių - vieną dieną ji jam prie jos prisiliest neleidžia, o šiandien - tačiau per daug nesirūpina, taip juk smagiau. Nespėja net nieko atsakyti į jos replikas apie šaltį, todėl tiesiog apsiveja jos liemenį rankomis ir atsako į bučinį, tuo pačiu kojos pagalba uždarydamas duris.
Kažkaip Aštui vis vien keista, kad jie tiek laiko tempė ir dabar viskas staigiai, tai vaikinas vos ne atsitraukia nuo El, norėdamas paklausti ar ji nenori nieko atsigerti, tačiau vis dėlto susilaiko, pajautęs, kad mergina savom kojom sunkiai nustovi. O jam praverstų koks trečdalis brendžio butelio.
Vaikinas, vis dar tęsdamas bučinį, pradeda atseginėti El švarkelį ar ką ji ten ant viršaus užsidėjus.

O pas ją galvoj maždaug tokia kaip būna beždžionėlė lėkštėm muša (

Spoiler:

) Bet aišku čia ne tame esmė kad ji girta ir nieko vapšė nesupranta, turi dar biški blaivaus proto, bet ir tas neprieštarauja El poelgiams. Tad ši tiesiog apdovaoja Aštoną savo saldžiais bučiniais, taip pat bandydama atsikratyt jo švarko, kuris gan greit pasiduoda, vėliau imdamasi marškinių sagų.

Smithas pamažu vedasi Eleną link lovos, šalindamas šios rūbus kaip pridera itin greitai. Ir ten daugiau nelabai kaip ir yra ką aprašinėti, palikim kažkiek privatumo vargšams.

Elena ne ką labiau nuo Smitho atsilieka, o toliau.. Teisingai pasakyta.
Ankstus rytas, Elena galvą pasidėjus ant nelabai patogios ir kietos Ašto krūtinės, bet čia ne tame esmė. Žinot kaip ten filmuose atrodo ta pozicija. Žodžiu miega dar kolkas neilgai aišku miega abu, nu nes nenuobodžiavo.

Kad ir kaip keista, tačiau Smithas per visą miegojimo laiką beveik nesujudėjo. Šiaip realiai jis miegodamas vartosi nuo šono ant šono ir dažnai ryte atsibuna kojas pasidėjęs ant pagalvės ir susilenkęs, bet šiąnakt, kiekvieną kartą prieš bandydamas pasijudinti, Smithis pajausdavo Elą ant krūtinės ir susitramdydavo - nu ims ir žadins dabar ją, kai taip patogiai įsitaisiusi.
Aštas pabuna nuo pro langą šviečiančios saulės - spigina sūka tiesiai į akis. Kiek pasiraukęs, Smithis delnu uždengia šviesos šaltinį, kad galėtų atsimerkti. Vos tik atgauna galimybę matyti, Aštas pirmiausia kažkodėl pasižvalgo po lubas ir tik tada susiprotėja pažvelgti į būtybę ant krūtinės. Simbos veide automatiškai atsiranda šypsena ir ranka, kuria nėra apkabinęs Matthews, Aštis pradeda žaisti su jos plaukų sruoga. Matthews niekaip neatsibundant, Simba belekaip naglai pradeda erzint merginą, vedžiodamas jos plaukų galiukus aplink jos nosį ir šiaip - po veidą. Ir kiekvieną kartą vis labiau šiepasi, Elenai sukrutant.

Saulė švietė Elenai į pakaušį, tad ji net nepajautė kažkokio didelio pokyčio ir ramiai miegojo. Bet kažkaip sukutenus nosį, ši per miegus ją suraukė. Kai kutenimas niekaip nenustojo tai ir sapnai po truputį pasitraukė, ir Matt kiek susiraukus prisivertė pagaliau atmerkt vieną akį, pro kurią iškart pamatė Aštoną. Lūpų kampučiai užvažiavo aukštyn.

Elenai pagaliau prabudus, Smithis taipogi kiek plačiau nusišypso, pagaliau paleisdamas merginos plaukus.
- Labas rytas, - negalėdamas sutramdyt šypsenos ištaria kimiu rytiniu balsu, neatsižiūrėdamas į Matthews.

Elena perbraukia delnu sau per veidą, kad nebesijaustų jog kadaise čia plaukai buvo ir kad užsilikusių nebūtų netyčiukais. - Rise and Shine, - pamačius Ašto šypseną pati nesusilaikė neišsišiepus ir nuo Aštono persikėlus į kitą lovos pusę apžvelgė kambarį. - Tai čia tavo kambarys, m? Kažkoks įtartinai tvarkingas.. - prisimerkia žiūrinėdama tvarkingai sudėliotus rūbus. - Ai tiesa, - prisiminus kaip vakar buvo palikta trumpam už durų sukikeno ir kilstelėjo aukštyn viršutinę apatinio trikotažo dalį, reikia pasitvarkyt biški.

Smithis taipogi pasiverčia į tą pusę ir apžvelgia kambarį. Pats nustemba - neatsimena kada paskutinį kartą šitas toks tvarkingas buvo. Turbūt tada, kai Aštas pirmą kartą buvo į jį įleistas.
- Tu manei, kad aš netvarkingas? Turbūt juokauji, aš visiškas pedantas, - sukikena, apsikabindamas Elą per liemenį ir prisitraukdamas prie savęs. Vaikinas pabučiuoja El kaklą ir padeda galvą ant peties.
- Kaip suprantu šį kartą kavos į lovą eiti turėčiau aš? - patempia lūpą, žvilgsnį nuvesdamas į El veidą.

- Kurgi ne, - sukikena prisimerkdama nuo saulės, kuri jau ir Eleną apšvietė. Ji pasuko galvą į Aštoną. - Tai jo jo.. - lyg niekur nieko palinksi, mat pati ropštis iš lovos dabar tikrai tingėtų, tai kodėl gi nepasinaudojus gera proga išsisukt nuo to. O dar kažkas sakė, kad tobula boba, cha cha. Trumpi pabučiuoja Aštoną į žandą, kaip nedrąsi maža mergytė, gi reikia parodyt dėkingumą už tą didvyrišką pasisiūlymą atnešt kavos.

Smithis dar ruošiasi atsikirtinėti Elenai, tačiau šiai pabučiavus jį į žandą, vaikinas išleidžia atodūsį, pavartydamas akis, tik su šypsena, maždaug "ohhhhhh pralaužei". Paleidęs Eleną, vaikinas labai sunkiai išsiverčia iš lovos. Bežingsniuodamas į virtuvę, kuri nuo pagrindinės patalpos atskirta tik baru, pasitaiso trumpikes ir belekiek kartų nusižiovauja.
- Kaip miegojai? Patogi mano lova? - pasidomi, besikuisdamas po spinteles ir ieškodamas kavos ir cukraus.

- Miegojau neblogai. - trumpai sukikena, kiek ten ji ir miegojo, kelias valandas. - Lova? Žinoma gera, gal ir būtų neblogai kada sugrįžt.. - pakilnojo antakius. Užsimerkus vėl susisuka į antklodę, begavodama kažink kiek šita lova panų mačius. Bet užsimint apie tai nenorėjo, kažkaip rytą tik sugadintų i guess.

[[ Ha-ha. Visą laiką galvojau „Kas Tu ir ką padarei Ievai“, bet tada po „begavodama kažink kiek šita lova panų mačius.“ pagalvojau „And she's back^^“ xDDDDDDDDDDDDDDDD ]]

Smithis, bepildamas vandenį į puodelius, per petį žvilgteli į Eleną.
- Visada laukiama sugrįžtant, - išsišiepia ir beveik tuo pat metu prapila verdantį vandenį iš arbatinuko ant spintelės, o dar tiksliau - ant savo delno, kuris buvo į tą spintelę atremtas.
- Kūrv... - staigiai nusikeikia, nusisukdamas. Pakratęs delną, prikiša prie burnos ir pradeda pūsti, bandydamas numušti skausmą. Pripildęs likusį puodelį vandeniu, Aštis pagaliau patraukia delną nuo burnos ir paėmęs abu keramikinius gaminius su užrašais "BEST BOYFRIEND EVER" (spėkit kas jam padovanojo šitą - ogi pats Aštas nusipirko už vieną galeoną (nesveikai sandėris!), o dar žalios spalvos...), nubinzena atgal prie lovos.
- Nežinojau kiek cukraus tau reikia įdėti, todėl įdėjau penkis šaukštelius, tikiuos nepadauginau, pats su tiek geriu, - išsišiepia, paduodamas puodelį Elenai - labai sunku suprasti, jis juokauja ar rimtai (rimtai). Savąjį puodelį vaikinas padeda ant staliuko, buvusio prie lovos.
- O kadangi aš karštos kavos negeriu, tuo tarpu einu įįįįįįį... - nykščiu parodo į duris už nugaros, vedančias į patalpą, kurios pavadinimą pamiršo. Kelias akimirkas dar pabaksnojęs į tą vietą, bandydamas atsiminti pavadinimą, Aštas galiausiai numoja ranka. - Supratai, - linkteli ir nužingsniuoja prie spintos. Labai atsargiai šią atidaręs (tiksliau vos vos pradaręs, bijodamas griūties), Smithis sugraibo pirmus pasitaikiusius marškinėlius, džinsus ir gražiausius apatinius su gėlytėm (išeiginius) irrr pagaliau dingsta už vonios durų.

Atsimerkus prikanda lūpą ir susirūpinusiu žvilgsniu nužiūri vargšą apdegusį Aštoną, dar nori paklaust ar gyvas bet jis staiga lyg niekur nieko atneša kavą.
- Tikiuosi kad tu juokauji, nes geriu su dviem. - nusijuokia įsitaisydama pusiausėdom ir paimdama puodelį. - "Best boyfriend ever"? - perskaito užrašą nesulaikydama šypsenos ir iškelia antakius kol Aštonas kaunasi su rūbais. - Tai vadinama vonia, - tyliai priduria nusišypsodama.
Kol Aštas atlieka grožio procedūras duše, Elena įpusėja kovą su kava, vis dar stebėdama tą užrašą, ir aišku mąstydama nuo kieno šitie puodeliai galėtų būt. Staiga Matt akytė užkliūva už Smitho vizitinės kortelės kažkur ten ant stalelio. - Tai tu fotografas, jo? - neslėpdama šiokios tokios nuostabos garsiai paklausia, kad vonioj esantis vyras girdėtų.

Smithis užtrunka palyginus labai neilgai - kažkaip traukia kuo greičiau grįžti, tai nei dušas toks malonus, nei prieš veidrodį netraukia pastovėt (nu ką, narcizas Smithas, ką jau čia dabar). Staigiai nuskutęs visus nepageidaujamus veido plaukus, Aštas apsitaiso rūbais ir išeina beveik iš kart po El klausimo.
- Kažkada tai buvo hobis, bet kai supratau, kad turiu per daug pinigų ir, kad mane užknisa visi darbai, išskyrus lakstymą su fotiku, mečiau viską ir išleidau pusę santaupų ant studijos įkūrimo, - gūžteli pečiais, grįždamas prie Elo. Padėjęs subinaitę ant lovos krašto, Aštas delną atremia kitapus Elenos. Nuleidęs galvą virš merginos veido jis ne tai, kad kaip normalus vyras pabučiuotų, bet tai pasuka tik ką švariai nuskustą žandą prie Elenai priklausančio ir patrina, kaip koks katinas. Neveltui Simba.
- Matai kaip švelniai??? Naujus peiliukus nusipirkau, net neįsipjoviau! - sukrykščia kaip mažas vaikas, atsitiesdamas. Besilenkdamas kavos puodelio, Aštas pirštų galiukais paglosto savo žandą. Pasiėmęs puodelį, normaliai atsisėda ir šiek tiek siurbtelėdamas, nuveda žvilgsnį į Eleną. Kelias akimirkas spokso į ją.
- Tavo veido bruožai tobuli, - atrodo tik dabar tepastebėjęs tokią smulkmeną, labai rimtu balsu pasako. Ištiesęs ranką, patraukia porą sruogų nuo jos veido ir nusišypso, aiškiai kažką mąstydamas.

- Kaip kūdikio, - sukikena pajutus jo, dabar jau švelnų, žandą. Išgirdus komplimentą Elenos žandai įgauna raudoną atspalvį, o ji nuleidžia trumpam akis į antklonę. - Žinojai, kad tu padlaižūnas? - pakelia dabar jau nebe Elenos, o katinuko pūkio akutes į Smithą. Kadangi Matt nelabai mėgo komplimentus, nes nemokėjo į juos tinkamai reaguot (keistuolė) ši padėjo pustuštį puodelį ant spintelės šalimais, ir greit išsikočiojo iš patalų. - Šitus veido bruožus irgi nupraust reikia. - Sukikena eidama pakeliui į vonią ir rinkdama savo drabužius. - Pardon, tavo marškinių nesivilksiu, nes deje tašėj savų švarių turiu, - patempė lūpytę ir stabtelėjo prie vonios durų. - Įdomūs puodeliai, - priduria kiek prisimerkdama, nu nebūtų Elena jei ne jos Šerloko Holmso genai ir noras viską žinot. Nelaukusi atsakymo movė vonion, ir užsirakino, kad Aštui nekiltų pagunda netikėtai įlįst.

[[ Va tokiems atvėjams padeda žinojimas, kaip atrakinti spyną su sagtuku. ^^]]

(( Fiiiiiiiiii, kokia puiki mintis! :DDD ))

Smithis šiaip jau nori su Elena pasišnekėti, tačiau visai pamiršta ką jai pasakyti norėjo su tuo komplimentu, nesu užsispokso į ją, bandydamas sutramdyti juoką iš tokios reakcijos į jo pastebėjimus. Nykstanti rūšis. Merginai nusprendus, kad reikia pasišalinti, Aštis nusišypso ir nuseka ją žvilgsniu iki pat vonios durų ir tik tada, kai šios užsitrenkia, atsimena ko paprašyti norėjo. Nu ką dabar, darys neklausęs.
Pribaigęs puodelyje buvusį gėrimą, Smithis padeda jį ant stalo, tuo pačiu pakildamas nuo lovos. Apsižvalgęs, Aštas bando susigaudyti kurioje pusėje laiko visus savo daiktus. Galiausiai nusprendęs pabandyti spintą, esančią prie rūbams skirtos, lieka maloniai nustebintas - būtent ten jo visi fotoaparatai. Aštas lyg ir pastebi, kad vieno trūksta, tačiau nesuriša iki galo, kad pastarasis dingo po vakarėlio pas Fi - nusprendžia, kad paliko studijoje ar dar kur. Išsitraukęs paprastutį Canoną (nu gal ir ne tokį paprastą), įsijungia jį ir pradeda reguliuoti parametrus.