[[ *chuckle* ]]

Elena atsidūrus vonioj, tašę ir tūbus pasidėjo netoli kriauklės, ir nužiūrėjus save veidrodyje vyptelėjo, nes vaizdas ne iš mieliausiųjų. Greitai išlindus iš viso ką buvo apsirengus, ji "išsidušino", galvą nusišveitė. Prieš išlipdama iš dušo iškišo galvą iš už užuolaidos, dėl visa ko, patikrint ar koks pedofilas neužklydo, ar šeip, Aštonas (:DD). Susiukus į rankšluostį prišlepsėjo prie tašės, aišku vidus buvo sulug stalčiaus dydžio, tai atsirinkus tarp krūvos rūbų, ginklų ir pan. ką rengsis persiregnė. Basa ir su šlapiais plaukais išėjo iš vonios ir akim susirado Aštą. - Aaam, ką tu darai? - paklausė ir pritūpus ėmė knisti tašę ieškodama lazdelės kad galėtų išsidžiovint plaukus.

Smithis, per tas dešimt minučių, spėja ne tik, kad tobulai sufokusuoti viską, bet ir sutvarkyti apšvietimą, kelis kart įjungt ir išjungti šviesą, aptvarkyti kambarį dar labiau, pataisyti paveikslus, atitraukti užuolaidas ir panašiai - žmogus žino, ko reikia geroms nuotraukoms. Dabar, kai durys atsirado, Aštis vėl stovi nosį įrėmęs į fotiko ekraniuką, kažką reguliuodamas, tačiau vos tik supranta, kad El jau išlindo, iš kart pasuka savo ginklą į El.
- Šyyypseną, - pats taipogi nusišypso. Jis daug laisviau jaučiasi, kai į viską žiūri pro objektyvą, tą beveik galima pajausti.

- Ką? - nelabai susivokus pakelia šlapią galvą į Aštoną, sustabdydama lazdelės ieškojimo procesą.

Pasigirsta klektelėjimas ir Smithis patenkintas išsišiepia, patraukdamas fotoaparatą nuo veido.
- O dabar gal gali atsistoti ir nusišypsoti? Dėl manęęęęs, prašaaaau, - patempia lūpą, pakreipia galvą ir nutaiso kaip įmanoma meilesnes šuniuko akutes.

Pažiūri į Aštoną žvilgsniu "nu gerai jau gerai..". - Tik pirma leisk plaukus susitvarkyt. - priduria pagaliau iš tašės išrausdama lazdelę. Pridėjus čią prie galvos sumurmėjo burtažodį, ir plaukai išdžiūvo, ir pakedenus juos gavosi normali ševeriūrkė. Elena pakilo, kadangi nebuvo tobula pozuotoja tiesiog nusišypsojo, be dantukų, taip paprastai ir tikrai neįspūdingai.

Smithis nusišypso plačiau ir vėl prie veido prilipina fotiką, tik šį kartą paverstą horizontaliai. Kelis kart pasukinėjęs objektyvą, vaikinas kiek paeina į šoną.
- Tikrai niekad anksčiau nesifotografavai? Dauguma fotografų labai daug paklotų vien tam, kad tu leistumeisi jų fotografuojama, - šypteli.

- Tik jau nereikia. - nusijuokia. - Ir šiaip, neesu didelė objektyvų megėja. - truktelėjo pečiais.

Smithis nupyškina porą kadrų būtent tuo metu, kai Elena leidžia sau nusijuokti. Vis dar nenuleisdamas fotiko, Aštas žengia porą žingsnių arčiau Matthews ir nufotografuoja porą nuotraukų iš arti.
- Užtat objektyvas myli tave. Aš čia rimtai. Ne kaip tavo vaikinas, o kaip profesionalus fotografas, - jau kiek rimčiau prataria, vis dar fotografuodamas.
- O gal tą suknelę šalin mesk? - patraukęs fotiką nuo veido, vėl leidžia pasireikšti tikrąjam Aštonui, itin plačiai išsišiepdamas.

- Tu mano vaikinas? - iškelia antakius, vėlgi smagiai nusijuokdama, na juk tokį jų statusą pirmą kartą girdi, bet nieko nesako, lyg ir čia ji pajuoavo su tuo pasitikslinimu. Aštui prakalbus apie tą suknelės metimą šalin, Matt kažkaip nenoriai sumykia. - Na deje mano vaikinas esi tu, o ne fotoaparatas, ir aš labai ištikima moteris.. - prisimerkus nusišypdo puse lūpų.

[[ Suvartė. xDDDDDD ]]

Elenai vėl pradėjus juoktis, Smithis grįžta prie darbo - pakelia fotiką į veido lygį ir toliau pyškina itn puikius kadrus, kurie be abejonės pakeis erotiškas beveik nuogų modelių nuotraukas ant Ašto namo sienų.
- Arba būsimas vyras, kaip tau patogiau, - nusišypso, vis dar tęsdamas darbą. Tik va kitas Elenos atsikirtimas priverčia jį stabtelėti ir nuleisti fotoaparatą. Vaikino veide atsiranda tokia šypsenėle, reiškianti tik vieną - sujaudintas iki širdies gelmių.
- Žiaaauriai geras atsakymas, net nebezysiu, kad pasirašyum erotinei fotosesijai, - sukikena, vėl žengdamas arčiau Elenos. Smithis vėl prikiša fotiką prie veido.
- Pasiūsk man bučkį? - labai meiliai paprašo, aiškiai norėdamas prigauti Elą su kuo nors panašiu į tobulą anties veido versiją.

- O galima gal tiesiog duot? - iš suvaidinto nusivylimo rankos žemyn kaip virvės nusviro. Bet kelias akimirkas pagalvojus, Elena nusprendė ir šįkart paklausyt Ašto, taigi nusiuntė tą oro bučinuką. - Man labai įdomu, ką tu su tom nuotraukom darysi.. - prisimerkė kai Smithas nupyškino oro bučinį.

Smithis sukikena ir pagaliau gavęs taip trokštą kadrą, paleidžia fotiką iš rankų ir šis pakimba ant juostelės, užmautos ant Ašto kaklo. Vaikinas išsišiepia, žengdamas porą žingsnių arčiau Elenos.
- O dabar duok bučkį, - atkiša lūpas, šį kartą laukdamas jo sau, o ne kamerai.
- Nuotraukas? - Aštas išsišiepia tokia labai nieko gero nežadančia šypsena, - paplatinsiu feisbuke, kad visi pavydėtų man tokios gražios merginos ir tada dar pasikabinsiu miegamajame ant sienos, kad jeigu girtas kokią šliundrą parsitempčiau, atsiminčiau koks aš debilas, - užbaigia mieliausia įmanoma pabaiga, nusišypsodamas.

(( Ant kiek geriau kai Smithas su Ackles snukiu, kitas reikalas :DDD ))

Šiam priartėjus Elena su palengvėjimu atsipūtė, mat prieš objektyvą nevisada jausdavosi savim. Tik šypsotis, nutaisyt laimingas akis, pasitempt, įtraukt pilvą. Su garsiu pakštelėjimu davė ale žadėtąjį bučinį. Nu ir dar vieną, kompensacijos, susigalvokit už ką. - Awww, - prisimerkia suplodama delnais. - Nors tikiuosi kad taip nebus, - išspaudė pro tą pačią plačią šypseną.

Sulaukęs žadėtų bučkių, Smithis išsišiepia ir apsikabina Elą, visas toks apsipatenkinęs - kaip smagu, kad jie nebesipyksta ir nebesimuša dėl atsitiktinių šūdų. Palaikęs Matthews glėbyje porą sekundžių, galvą atrėmęs į jos petį, Aštas pabučiuoja El į kaklą ir atsitraukia.
- Turi kokių planų šiandienai? - pasidomi, jau be tos savo plačiosios šypsenos.

Sukikena palenkdama galvą šonan, prie peties, rado jos silpnąją vietą, viena iš nedaugelio kurią kutena. - Ne.. kažką man suplanuosi? - paklausia.

Smithis prisimerkia, žiūrėdamas į Elą ir apmąstydamas ką čia jai galima pasiūlyti.
- Aš dabar turiu porą svarbių reikalų Londone... - apgailestaujančiu balsu nutęsia, kaltokai šyptelėdamas. Vaikinas apsižvalgęs nuo fotelio pakelia vakar čia nutėkštą švarką ir kiek jį palyginęs - užsimeta. - Bet jeigu vakare vis dar neturėsi planų - paskambink man. Nors didesnė tikimybė, kad vos tik sutvarkysiu viską - iš kart pats pas tave atlėksiu, - išsišiepia.

- Geerai, - patempia lūpytę, bet nenorėdama, kad kasnors dėl jos vienatvės altas jaustųsi šyptelėjo. - Palieki savo kambarį mano rankose? - praplėtė vieną akį, nors greičiau kitą primerkė, mat sunkus procesas.

Ashtas susimąsto ar verta palikti Eleną vieną, galai žino ko sumąstys prikrėsti ir būdamas labai netaktiškas vaikinas, aiškiai pademonstruoja, kad prisimerkęs svarsto, ar galima Matthews pasitikėti.
- Tik nebandyk lįsti į virtuvės spintelės trečią stalčių nuo viršaus, - praneša tokiu šnabždančiu-grasinančiu balsu, išpūsdamas akutes. Realiai ten nieko nėra, bet juk taip smagiau. Iš kart meiliai sumirksėjęs ir nusišypsojęs, Aštis ranka mosteli į barą.
- Labai neliūdėk, ten pilna alkoholio, - sukikena ir apkabinęs Elą, pabučiuoja į žandą. Atsitraukęs, Smithis apsigraibo kišenes, o tada apsižvalgo.
- Nematei mano raktų ir pinginės? - sumirksi, apsisukdamas aplink savo ašį ir žvilgsniu tirdamas kambarį.

Elė prisimerkus atskaičiavo tą stalčių ar tai spintelę ir kilstelėjo antakį sukikendama. - Aš irgi ilgai neužsibūsiu, nemėgstu sėdėt vienoj patalpoj nieko neveikiant. Išlėksiu kurnors, jei kas susisieksim, - nusišypso. - Nu kad ne. Gal vakar per žiurkių antpuolį pametei. - sukryžiavus rankas užklausia.

Smithis prikanda lūpą, vėl apsižvalgymas ir dar kartą apčiupinėdamas visas kišenes. Galiausiai pasidavęs, vaikinas išleidžia atodūsį ir nusišypso.
- Na kągi, teks ir vėl laužtis į savo mašiną, - sukikena ir trumpam nuveda žvilgsnį į El.
- Stengsiuos greičiau, iki, - dar palinksi ir toliau stovi, visiškai nenorėdamas šalintis - gal dabar išeis, sugebės prisidirbti nė pats to nežinodamas, o grįžus vėl reikės iš naujo viską pradėt.
- Gerai, man reikia prisiverst išeit, - po trumpos pauzės tyliai murmteli ir vis dėlto apsisukęs dingsta pro duris.

[[ Ha-ha, laužtis į savo mašiną. xDDDDDDDDDDDDDDD ]]

Timptelėjus lūpas į šoną patabaluoja ore pirštais, o šiam dingus iš akiračio atsidūsta ir apsisukus aplink save nueina į virtuvę. Aišku pirmiausiai patikrinus tą uždraustąjį stalčių, kuriame slėpėsi .... puodai, Elena nusijuokė. Galbūt ne dėl to, jog ten nerado jokių paslapčių, o puodus. Nu gi suprantat, Smithas ir puodai. Nesiriša. Linksmai uždarius spintelę išnaršo šaldytuvą, ir po gero laiko pasigaminus pusryčius pavalgo, beskaitinėdama senus MŽ numerius rastus bute. Taigi po geros valandėlės, Matt pasigriebė tašę, ir po savęs magiškai užrakinus duris nuvingiavo koridoriais. Kažkur.