Kokie ten Šaštuko. Viso Šašto su jo... Jonu. Ir visai ne kambarėlis, o didžiuuulis kambarys, su keliais papildomais kambariukais.

Smith'as tikrąja ta žodžio prasme įgriuvo į klasę. Sukrizenęs, pradėjo stotis. Žvilgtelėjęs į laikrodį, sučiaupsėjo ir nusvyravo link vaistų lentynėlės. Netyčiomis pusę vaistų numetęs, pasiėmė vieną buteliuką ir pusę jo susikratė į žabtus. Pajutęs, kad pasaulis nebe taip baisiai liejasi ir jis nebesijaučia kaip be savo riaudonojo siųlo, nusižiovojo ir kelis kart perbraukęs plaukus ranka, dingo iš savo kambario.

Bella atėjo prie jo durų, nebeturėdama jėgu nugriuvo.

Smith'as kaip tik miegojo, kai Bella privarė prie kambario durų. Tarkim, ji prieš nudirbdama, prilietė duris ir Asht'as, per miegus sumurmėjo:
- Nieko nėra namie.
Išgirdęs, kad kažkas dribtelėjo ant žemės, pavartė akis, pamanęs, kad kuri nors iš sesučių prisigėrė ir atėjo palaikyti miegančiam Ashtui kompanijos. Kelias sekundes luktelėjęs, Smith'as pagaliau išsirideno iš lovos ir nusitempė iki durų. Atplėšęs jas, iškišo galvą ir suprunkštė, nepastebėdamas Bellos, nes vis dėl to anas dar buvo užsimiegojęs ir pamanė, kad vaikiščiai žaidžiasi. Vyras žengė kelis žingsnius atgal į kambarį, ruošdamasis uždaryti duris, kai prieš save pagaliau pamatė Bellą.
- Sweet Jesus... Mother of God... - išpūtė akutes, ranka užsiimdamas burną. Staigiai atplėšęs ranką, privarė prie merginos ir nusirideno... I mean, nusinešė į kambarį. Paguldęs ant sofutės, pridėjo ranką prie Bellos kaklo ir patikrino pulsą. Vos vos jį užčiuopęs, murmtelėjo kelis burtažodžius. Tarkim tokie yra. Pagreitinantys širdies plakimą.
- Bella? Bella? - sušnabždėjo, stengdamasis tvardytis ir sumąstyti kas čia per hell darosi.
- Damn it, - tyliai nusikeikė, nesulaukęs atsakymo ir paėmęs dukrą ant rankų, išlėkė iš kambario.

Smith'as lėtai, kažką murmėdamas panosėje ir lankstydamas pirštus, įėjo į kambarį. Tiksliau prieš tai dar sugebėjo atsitrenkti į duris, nes pamiršo, kad jis visai ne vaiduoklis ir jas reikia atidaryti. Tačiau netgi toks visai nemenkas trugdis, privertęs sudrebėti pusę Hogvartso, neprivertė Asht'o nutraukti jo apskaičiavimų, kiek ginklų ir kiek ugninės prireiks, norint stoti į kovą prieš galingąsias didmoteres.
- Reiktų elfų paprašyti pagalbos... - sustingęs vidury kambario gan garsiau pradėjo mąstyti Asht'as. Menkai tepasukęs smegenis, lyg tinkėdamas atmetinėti iš pradžių pasirodžiusią velniškai nuostabią teoriją, Smith'as apsisuko ir sumąstė, kad reiktų nusibelsti iki virtuvės. Taip jau vadinamoje pusiaukelėje, o jei tiksliau - atsistojus prie durų, Asht'ui į galvą dzingtelėjo visą nuostabią idėją nustelbianti ir priverčianti liūdnai atsidūsti mintis. Po paskutinio vakarėlio virtuvėje, mažieji Hogvartso padėjėjai, jau keletas savaičių, kaip vaiko Asht'ą iš apatinių aukštų, kad pijokiškasis blondinas vėl nesumąstytų nugriauti vienos iš svarbiausių Hogvartso dalių. Galų gale nusprendęs, kad ir ši idėja turi būti atmesta, vaikinas išsidrėbė ant sofos, nuoširdžiai gailėdamasis, kad neturi daug peroksido, kuris paverstų visą pilaitę blondinų gūžta. Nori nenori, reikia pasakyti, kad netgi nuostabybiškosios didmoterės neatsilaikytų prieš gaują suminkštėjusių smegenų savininkų, su Šaštu jų priekyje. Paskendęs savo mintyse, Smith'as tęsė apmąstymus panosėje, spoksodamas pro langą.

[[ Litanijos 4-ever! xDDD ]]

Bella atėjo prie kabineto ir įkvėpusi oro garsiai pabeldė:-Kad nebūtų jo...
Bella nusiėmė kopišoną ir atsirėmė į sieną tikėjosi, jog profesoriaus nebus.

Aišku, Smith'as buvo kambaryje, kadangi dar prieš keletą mėnesių ruošėsi artėjančiam karui su neblondinėmis. Išgirdęs beldimą, Asht'as krūpteli, kadangi tai pažadina jį iš gilaus letargo. Sumirksėjęs akytėm, žvilgteli pro langą, kur jau karaliauja žiema ir atsimena vieną itin paprastą dalyką. Sekmadienio vakaras - areštas vaikams. Keletą sekundžių prasėdėjęs toje pačioje vietoje, atsimena, kad kažkuris iš nepilnamečių vis dar laukia už durų. Staigiai kyla iš vietos ir per daug nesižvalgydamas nužingsniuoja link itin paprastų, medinių durų. Atplėšęs jas, pažvelgia į Bellą.
- Sveika. Užeik, kol sulauksim kitų dviejų tavo draugelių, - ramiai pasisveikina, plačiau praverdamas duris. Nesiteikdamas laukti, kol Izė susiprotės ir įlįs į kambarį, apsisukęs nužingsniuoja link sofos, kur paskutiniu metu leido laiką. Patingėjęs apstumdyti visur besidriekiančius rūbus, klesteli ant sofos.
- Oh. Arbatos, kavos, kažko rimčiau? - pasiųlo išgerti, laukiant kitų dviejų prisidirbusių.

Jacobas įlėkė į kabinetą:
-Hi,-kilstelėjo ranką ir atsirėmė į sieną.

Jacob'ui įlėkus į kabinetą, Smith'as kilsteli antakius, kadangi tai buvo labai netikėta.
- Labas, - linkteli ir apsižvalgo. Kadangi jo kambaryje sėdi tik 2 asmenys be jo, Smith'as gan greit apskaičiuoja, kad trūksta dar vienos.
- Gal belaukiant Arwen norėtum išgerti? - pakartoja pasiųlymą Jacob'ui.

-Duok ką turi,-šyptelėjo.

Smith'as dėbtelėjo į Jacob'ą kaip į pusiau sveiką, kadangi Bluck'o pasakymą atrado antrąją prasmę. Atsikrenkštęs ir pagaliau supratęs, ką Jacob'as norėjo pasakyti, Asht'as pakraipo galvą.
- well, turiu pilną barą ugninės, džino ir brendžio. Kažkur spintelėje mėtosi kavos pakelis, o kažkur ant spintelės - turiu arbatos. Tau telieka tik pasirinkti, - linkteli.

-Per daug stipru,-susiraukė.
-O kartais pasukų alaus neturi?-kilstelėjo antakį.

Po žodžio stiprui, Asht'as vėl dėbtelėjo į Bluck'ą. Girdėti taip apibūdinant alkoholį jam buvo keista, kadangi pats stipriuosius gėrimus gėrė kaip vandenėlį jau nuo vienuolikos metų.
- Pasukų ne, bet turiu žiobariško... - pakilnojo antakius.

-Nu bala nematė statyk ugninės,-atsiduso.

- Pastovėsi ant kojų ir sugebėsi atlikti areštą? - įtariai kilsteli antakius. Vis dėl to gūžtelėjęs pečiais, pasikelia ir iš baro ištraukęs ugninės butelį, meistriškai pripildo stiklinę, kurią praeidamas paduoda Bluck'ui. Pats per daug nesicackindamas, kaip įprasta tradiciniams pijokams - užsiverčia butelį, klestelėdamas ant sofos.
- Mmm, žodžiu, palauksim dar kiek Kingsli ir eisim, - prataria, žvilgtelėjęs į laikrodį.

-Nu bandykim,-atsiduso ir išmaukė visą taurę.Tada atsisėdo ant žemės.
-Turbūt nuvesi mus pas Filčą grindų plaut,-kilstelėjo antakius.

Kadangi Bluck'as atspėjo Smith'o mintis, Asht'as pervertė akis.
- Ne. Vienas valysit trofėjus, kita rūšiuos bibliotekoj knygas, o trečia prižiūrės Filčo katiną. Visą dieną, - linktelėjo.

[[ Darbo atlikimas - 5 eilučių postas. xDD ]]

Jacobas žagtelėjo:
-Turbūt juokauji.Tų trofėjų gal per šimtą ,knygų tuo labiau o katė..Mmm...gal ir neblogai, nes ją galės apspardyt,-išsišiepė.

- That's the point! Turėsit darbo, - išsišiepė. - O katė... Nieko gero, nors ir aš imčiau šitą. Viską stebėsiu aš, taigi dingsta visas smagumas, - gūžtelėjo pečiais.

-Užduosiu durną klausimą.Kaip stebėsi mus visus iškart?-vėl žagtelėjo.

- Stebėsiu tik tą, kuris pasirinks paskutinį darbą. Trofėjus valysit ir knygas rūšiuosit prižiūrim Filčo ir senosios bibliotekininkė... Tai irgi nekokia kompanija, - išsišiepė.

-Nu gal jau eikim,-nusižiovavo.

- Ne. Trūksta trečiosios, - gūžtelėjo pečiais ir užsivertė butelį.

-Tau ne gėda taip gert?-paklausė.

- Prieš ką man turėtų būti gėda? - klausimu į klausimą atsakė. - Mano žmona pijokė, mano darbdavė pijokė, didžioji dalis profesorių - pijokai, sunku surasti negeriantį vaiką... Prieš ką?