Kadangi nuotaika buvo baisiau nei šūdina, vaikinas atsivilko į barą su aiškiu tikslu - prisilakti iki žemės graibymo. Įsitaisęs kur tais prie baro, barmenės paprašė, kad ši atvilktų jam kokį butelį.

Nebuvo jėgų net keliauti oru. Turbūt taip buvo galima pavadint staigų norą užsukt į pirmą pasitaikiusį barą. Iš pradžių nepastebėjo Smitho, atpažino tik vėliau iš plaukų spalvos. Nelaukus pričiuožė prie stalelio. Žvilgsniu parodė į tuščią kėdę šalia.
- Galima? Ar lauki ko nors,- staiga ne savo balsu prabilo. Kažkokiu svetimu ir šaltu, nors ir kaip stengėsi to neparodyt.

Smitis net krūptelėjo, kai mergina prabilo. Vaikinas išsišiepė nuo ausies iki ausies ir prisimerkė.
- Jei duo... - staigiai užsičiaupė, kadangi jam tik dabar daėjo, kad su Lynnu kažkas ne taip. - Sėsk, - linktelėjo. Vos tik merginai prisėdus, Aštas dar labiau prisimerkė. - Lynn? Viskas gerai? - nedrąsiai pasiteiravo.

Lyn klestelėjo ant kėdės. Dvejojo sakyt ar ne. Ir ką sakyt. Nežymiai ir labai nenoriai papurtė galvą. Kitą vertus turės kažkam papasakot. Kodėl nepradėjus nuo Smitho.
- aš buvau... Ir Camas.. Ir ginklas... Tyčia.. Aš jį myliu,- užbaigė nerišlias sapaliones.

Nors ir būdamas menko proto, Aštas suprato kas įvyko. Smitis vien lūpomis ištarė "Oh fuck" ir nurijo burnoje susikaupusius skysčius, svarstydamas kaip Lynn paguosti.
- Dude, visiems gi pasitaiko savo meilę nudėt. Nėra čia ko krimstis, aplink pilna blondinų, kurie meilės gali duo... Nevermind. Žinai? Iš manęs ne koks paguodėjas... Ir... Nū aš suprantu, kaip sunku.... Ir.... Vo! - šnekėjo, bandydamas užpildyti tylą, kol galų gale prie Lynn pastatė porą ugninės butelių. - Na... jie nuima skausmą. Ar bent jau man nuėmė. Dėl tavęs neaišku, - linktelėjo. -Ėėėė! Tau reikia bičo! Kad atitrauktų nuo to... nū to, kurį nušovei, - sulinksėjo. - Emm, faktas, kad Smitis į vyrus tau netiks... Man atrodo pažįstu vieną. Galėsi susipažįsti rytoj, bo šiandien cūcikas jau miegos. Tau jis patiks pažadu. Biškin abstinentas, kažkada man vos skalpo nenuėmė, bet tau tiks, - dar kartą ryžtingai linktelėjo, visiškai nebežinodamas kaip toliau pildyti tylą ir kaip padėti Lynnei. - Ėėė, dude, jeigu sumąstysi kaip aš tau galiu padėti... tik pasakyk, - prikando apatinę lūpą.

Lynn papurtė galvą, pastūmė nuo savęs ugninę tolyn.
- Nenoriu aš nieko. Visi tie tavo draugai panašūs į Tave. Visiem jum niekad negana.
Kurį laiką spoksojo į savo pirštus. Tylą nutraukė sakinys.
- jis turėjo žiedą,- pakėlė akis į Smithą tikėdamasi, kad jis iš savos patirties pasakys ar tai buvo suvaidinta ar kaip kitaip.

- Ne... Jis blondinas, bet rimtas. Vyresnis, bbž. Ir negeria... Svarbiausia, kad nekenčia manęs, todėl jis tau patiktų, - sulinksėjo.
- Žiedą? - nemenkai sutriko. - Kokį? Ta prasme - mažoje dėžutėje? Nešiojosi? Jūs buvot susitarę susitikti? - pabėrė klausimų laviną tik šiaip - kad būtų laiko pamąstyti. Geriau sakyti tiesą Lynn'ei, kad turbūt be reikalo jį nupylė, ar geriau pasvaigti, kad ana nesijaustų kalta. - Ėėėė, tu taip ir nepasakei - kodėl jį nušovei?

- Oh, tada jis tiesiog asilas. Nešiojasi žiedą atsargai, kad prispaustas turėtų ką padaryti.
Lėtai, kelis kart linktelėjo, aiškiai meluodamas. Vienintelis dalykas ko Smitis tikrai nemoka - tai meluoti. Tiesa buvo ta ir Smitas tą suprato - Cam iš anksto ruošėsi tokiam žingsniui - juk ir pats Aštis kadaise taip darė.
- Tikiuosi pistoleto ten nepalikai? Ar bent kūną išgabenai?
Staigiai nuščiuvo, pasisukęs į Lynn.

Smitas delnu trenkė sau į kaktą.
- ASILE, gi ten tuoj aurorų prigūžės... ir tau... ne nū, ar tu rimtai.... eik tu ną... - sumurmėjo.

- Metus ar dvejus? O su kuo aš gersiu tada? Priešais veidrodį? - išpūtė akis.

- Nū duuuuuuuude... Oh. Gerai, - išsišiepė. - Bet bliąt... aš aišku suprantu, kad tau grūzas buvo, kad savo bičą nukalei, but still... žinai, reikia atmintinai mokėti. Pirma. Nušauni. Antra. Sumosikuoja lazdele, kad anas dingtų. Trečia. Pabėgi, - sulinksėjo.

- Kokią gražią! Kad ir man vietos liktų, - plačiai išsišiepė.

- Nū žodž. Išgeriam už tas artėjančias gaudynes, - išsišiepė vaikinas, užsiversdamas ugninės butelį.

- Dude. Nebeturi ko žudyti. Nūū, apart manęs, bet aš pats už, - sulinksėjo neįsivaizduodamas, kas apart ugninės galėtų merginą pralinksminti.