Simba buvo pasiruošęs nutempti mažąją į savo kambarį, įduot ledų, pasodint prieš Cartoon Network ir užburt ją skydu, deja laiptai, kuriais Smitis turėtų pakilti iki savo kambario susprogdinti. Vaikinas neturi tiek laiko, kad dabar imtų, grįžtų atgal ir eitų kitu keliu, todėl žengia į pirmą pasitaikiusį kabinetą. Pataiko į iš pažiūros labai saugų prieglobstį, esantį pakankamai toli nuo pagrindinių durų. Vaikinas apžvelgia mokytojų kambarį ir nubinzena iki sofos, ant kurios pasodina mažylę. Smitis pritupia šalia.
- Žiūrėk, Rose, aš turiu grįžti, o tu turi pabūti čia. Ar gali pažadėti tėčiui, kad niekur neisi iš šito kambario? - prisimerkia, įsmeigdamas savo žvilgsnį į mažosios Smith akis.
- Spintelėse turėtum rasti ko nors valgomo, nesidrovėk, iškuisk kitų paltus ir tašes, gal rasi ką nors įdomaus, - išsišiepia. - Bet pažadi man, kad liksi čia? - dar kartą pasitikslina.

atnešta ir pasodinta Rose kietai sučiaupia lūpas.
-niekur tu neisi, ten pavojinga,-purto galvą. nušokusi nuo sofos apeina ratą aplink visą kambarį.
-jei tu eisi, eisiu ir aš,-sukryžiuoja rankas ir taip stovėdama stebi ką darys tėtė.

Simba apsisuka, kad galėtų matyti vaikščiojančią Rose. Vaikinas atsidūsta, lėtai pakyla ir neskubėdamas nueina prie dukros.
- Man juk ne pirmas kartas, - šypteli, pakeldamas Shenae ir apsikabindamas ją.
- O tu dar turi palaukti. Kai paaugsi, - linkteli, žiūrėdamas Smith į akis. Dar kartą parodęs dantis, aiškiai suprasdamas, kad gal būt tai paskutinis kartas, kai mato dukrą, Aštas priglaudžia ją prie savo krūtinės ir prispaudžia lūpas prie jos kaktos.
- Prašau, pabūk čia, - sumurma, dar kartą paminkydamas Smith. Galiausiai, Simba nuleidžia ją ant žemės. Dar perbraukęs dukrelės plaukus ranka, šypteli ir pagaliau išsidangina.

Pakelta nuo žemės mergytė vis dar laiko sukryžiuotas rankas.
-aš jau didelė, man penki, prisimeni? o jei tu dingsi iš šito kambario, nedraugausiu su tavim,-nuleidžia galvą ir aiškina piktai. aišku, jos balselis tokiam tonui netinka ir nuskamba gana juokingai. pabučiuota mergytė pakelia akisį Simbą jau dabar panikuodama, nes nėra jau tokia kvaila, kad nesuprastų kaip ten pavojinga.
-bet...-nespėja pabaigti kai būna nuleista ant žemės susitvarko ką tik Smitho ranka perbrauktus plaukus ir nori sekti iš paskos, kai durys užsidaro. įsitaisiusi ant tos pačios sofos stebi duris, kad iškart joms atsidarius galėtų šokti tėtei į rankas ir atsiprašyti, kad negražiai elgėsi.