Palatoje kažką neaiškiai suvapėjo Beccė, nutraukdama exSmith'ų pokalbį apie vaikų armijas. Netrukus mergina pramerkė akis ir staigiai atsisėdo lovoje. Akyse aptemus, Bec sudejavo. Pamirksėjusi kol tamsa išsisklaidė, pamatė pažįstamą Hogvartso ligoninės palatą.

Fi pamačiusi, kad Beccė jau rodo gyvybės ženklus, staigiai pašoko nuo grindų, tuo nuspirdama kažkur nepabaigtą gerti ugninės butelį, ir pripuolė prie merginos lovos.
- Ėėėėėė... ramiai. - tarė tiek daug kartų Fijojo gyvenime girdėtą ligonininką frazę, ir lėtai paguldė Smith'ę atgal į lovą.
- Kaip jautiesi? - atsargiai paklausė.

Bec pasidavė Fi rankoms, stumiančioms merginą atgal į patalus.
- Truputį galvą skauda, bet šiaip viskas gerai, - palinksėjo galva ir susiraukusi atsisuko į Kath. - Bet Katherinai daug daugiau kliuvo...

Fi taip pat pažvelgė į Kath. Tada vėl atsisuko į Beccę.
- Kas po velnių atsitiko?

Bec atsiduso.
- Ją vis kankino ir kankino, ir kankino ir taip toliau, - pavartė akis.

- Bet... Bet kaip Jageris jus susirado?

- Mes jį susitikom prie Hogvartso vartų. Mus paėmė kaip įkaites... - Bec susiraukė, bandydama prisiminti kas buvo paskui. - Tada mes kažkaip įėjom pro vartus ir atsidūrėm pelėdyne, - sumurmėjo niekaip nesuprasdama, kur dingo dalis prisiminimų.

- Nesakė kokio velnio jam reikėjo jūsų? - paklausė.

- Neprisimenuu,- suinkštė ir užsimerkė. Perkračiusi prisiminimus dar kartą, nieko nepešė.

Fi atsiduso.
- Na, tai ne taip jau ir svarbu. Dabar svarbiausia, kad paiilsėtum, gerai?

atnešta ir paguldyta į lovą Kath beveik net nekvėpavo. praėjus keliasdešimt minučių po Beccos pabudimo, Kath pakilo kaip iš paties baisiausio sapno. su tokiu garsu, kai labai labai giliai įkvėpi ir visa išpilta prakaito. giliai alsuodama staigiai atsilenkė pakeisdama pozą iš gulėjimo į sėdėseną. apsižvalgiusi nesuprato nė kur yra nė kas tokie šalia jos. nušokusi nuo lovos prisiglaudė prie sienos vis dar giliai, su garsu, alsuodama.
-kas jūs?-išsiplėtusiomis iš baimės akimis stebėjo čia susirinkusiuosius. kad nesvirduliuotų stipriai įsikabino į šalia stovėjusios spintos lentyną.

Beccai prasibudinus, Smitis staigiai padeda butelį ant žemės ir palinksta arčiau lovos, jo veide atsiranda nežymi palengvėjimo šypsenėlė, kuri vėl dingsta, žvilgsniui nukrypus į Kath.
- Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai, - šypteli Smithaitei. Nors Becca jo dukra titulavos jau tikrai seniai, Smitis vis dar jautėsi ganėtinai keistai ir į nė vieną iš merginų kaip į dukrą nežiūrėjo - nors abi mylėjo labailabai. Kath staigiai pakilus, Smitis labai jau greit pasisuka į šią ir nežymiai išpūtęs akis stebi jos elgesį. Trumpai žvilgtelėjęs į Fi ir nesulaukęs šios veiksmų, Aštis ramiai pakyla ir žengia kelis žingsnius link Kath.
- Kath, viskas gerai, tau reikia būti lovoje, - kaip įmanoma ramesniu ir švelnesniu balsu ištaria, tiesdamas ranką link jos, kad padėtų pasiekti lovą.

Fi suklinksėjo išgirdusi atsibundant Kath. Priėjusi prie Smith'o padėjo šiam paguldyti Kath atgal į lovą.
- O šitos frazės seniai negirdėjau. - prikando lūpą.

((ė.......neguldykit manes...:D))
-ne ne ne.........nesiartink prie manes...-ištiesusi ranką rodė, kad jis nelystų. ranka kuria laikėsi už spintos užčiuopė stiklinį butelį. sudaužiusi į paėmė už galvutės ir nuskilusius ašmenis atsuko į Smitha.
-ko jus norit iš manęs,-vis dar su baimės kupinomis akimis žiūrėjo į visus, bet nė neketino nuleisti butelaičio.

Fi giliai įkvėpė, ir pamačiusi butelio šukes, atšoko nuo Kath lovos. Nežymiai iškėlusi rankas į viršų (vos ne, aš nieko nedarau, matai?), atsargiai pažvelgė į Smith'ą, lyg bandydama atspėti, ką šis dabar mąsto daryti.

Kath perėjus prie kur kas rimtesnių veiksmų, Aštas tyliai panosėje nusikeikia ir kilsteli delnus.
- Aš nenoriu tau nieko blogo. Aš tavo patėvis, Ashtas. Tave kankino MV vadovas, Jageris, bet dabar tu saugi, viskas baigėsi, - žiūrėdamas tiesiai merginai į akis ištaria.
- Leisk aš tau padėsiu grįžti į lovą, tu sužeista, tau reikia bent jau pirmosios pagalbos, - išdėsto po to, kai jo žvilgsnis trumpam nuklysta į ant ligoninės rūbų ryškėjančią raudoną dėmę.

Fi suklinksėjo.
- Man pakviesti seselę, ar...? - mergina dvejojančiai paklausė nenuleisdama akių nuo žaizdos, bet artintis nesiartino.

-atstok nuo manęs,-vis labiau glaudžiasi prie sienos.
nuo Jagerio smūgių buvo kažkas atsitikę, kad mergina negalėjo padoriai kvėpuotį. pradėjusi kosėti Kath vėl iškosėjo kraujo gumulą ir netekusi pusiausvyros pargriuvo. nukritęs butelys nuriedėjo beveik prie pat Ashtono kojų. Ronnie susiėmusi už gerklės bandė prakvėpuoti, bet jai niekaip nėjo, nors ši ir kosėjo ir darė viską kad prakvėpuotų atrodo gerklę užkimšusį kamuolį.

Fi išsitraukė lazdelę, ir pripuolė prie dūstančios Kath.
-Anapneo. - tarė pamosikuodama lazdele link merginos gerklės.

Merginai sukniubus, Aštas labai staigiai prie jos pripuola, išsitraukdamas lazdelę. Deja, vyro rankos šiek tiek dreba, o ir lazdelė nelabai klauso, todėl Smitis tik patalpina Kath ant lovos, o pakola Fi dirba su lazdele, greit pakyla ir išbėga į koridorių. Kažką parėkavęs ten, ne be lazdelės pagalbos sumeta visą personalą į palatą. Stovėdamas netoliese lovos, Aštas bando nesimaišyti ir neįtikėtinai stipriai kramto lūpą, rankose maigydamas lazdelę.

Fionos deka Katherind pagaliau itrauke taip ilgai noretaji ir pati didziausia oro gusi. toliau kvepavo labai tolygiai. meslungiskai suspaustos rankos ant kaklo taip pat atsileido ir dabar nuslydo ant palatos lovos krastu. atsilenkusi dar karta i visus paziurejo. si karta zmoniu buvo daug daugiau. pasisuko i Fiona.
-kodel jus man padedate,-kaip ir ignoravusi pries tai issakyta Ashtono paaiskinima paklause.
nors ir rankos buvo stipriai isikibusios i lovos krastus, sugniaustos, o visa kuna diege nuo sumusimu ir subraizymu Katherine issedejn gana ramiai. dabar jau ramesnemis, taciau vis dar ispustomis akimis ziurejo tai i lovoje gulincius pacijantus, tai i Fi su Ashtonu.

Fi suklinksėjo, ir prikandusi lūpą pažvelgė į Kath.
- Ar žinai savo vardą? - atsargiai paklausė.

papurte galva neatitraukdama akiu nuo susirupinusios Fi.

Fi atsiduso.
- Koks paskutinis įvykis, kurį prisimeni? - lėtai paklausė.

Susiemusi uz pamelynavusio ir istinusio zando aiktelejo. jis buvo prakirstas.
-pamenu kaip kazkas stipriai voze,-vis dar laike ranka ant veido.
jau buvo nurimusi, nes jei kas butu noreje jai ka nors padaryti butu jau seniai padare.