Mo jau išsigando, kad nieko nebus, bet Rorai užgriuvus ant vargšos Mo, mergina plačiausiai išsišiepė ir apsikabino draugę.
- Aš ne lezbė, bet jei jau taip...
Nutęsė ir padarė tokį įtemptą momentą tarp savęs ir Roros, kur daro ispaniškose serialiuose prieš bučinį, ten tipo, akių kontaktas ir viską.

Roro žiūrėjo Moncei į akis, nes šioji privedė ją prie tokio drastiško žingsnio. Bet tuomet susivokė, kad ji lyg ir heteroseksualė, tad Aurorai beliko iš siaubo išplėsti akis ir kvyktelėjus nukristi ant žemės.
- Moterie, negąsdink. Aš per tave pavirsiu... Um... Nu žinai. - pavartė akis ir suraukusi antakius atsistojo ant kojų. Pasitvarkė aprangą ir pliaukuoseną bei klestelėjo ant zopkutės.

- Bet... juk aš tave myliu!..
Patempė lūpą Mo. Palikta ant ledo, iš lėto atsitiesė ir atsisėdo normaliai, žemyn tempdamasi sijonuką. Išgirdusi Alice balsą, pasisuko į ją.
- Kam rašai?
Pasmalsavo.

- A negi mes tau trukdom? - įtariai prisimerkė. Jos smegenėlėse pradėjo suktis pilnometražinis (berods taip rašos :DDDDDDDD) filmas apie lezbišką ūkį ir jo dramas.
- Alis, o gal tu... um... Mylimaja...m rašai? - su ilgom pertraukom tarp žodžių, Walla paklausė jos, lįsdama prie to laiško ir bandydama perskaityti kas ten parašyta.

- A ko tada taip slepi, a?
Prisimerkė Mo, jau ir pati susidomėjusi šitu reikalu. Pakilusi nuo sofos, akimirksniu atsidūrė prie merginų.

- Reiškia mylimajai. - "tyliai" šnipštelėjo Monicai ir sukikenusi nupėdino atgal prie sofos.

- Tada perduok tetai nuo manęs labų dienų.
Išsišiepusi pakilnojo antakius Mo.

- Alisa, aš žinau teisybę. Neveltui ateities spėjimo egzą išlaikiau 199 procentais.
Aurora kilstelėjo antakį ir pasipiktinusi sukryžiavo rankas ant krūtinės. Ji nekentė, kai ja netikėjo.

- Kad tas laiškas skirtas Sarai, tavo meilei numeris vienas. - A akys sužybčiojo ir ji nekantriai suplojo delnais, laukdama patvirtinimo.

-Klysti.-nusijuokė ji.-Aš niekada neturėjau nei merginos nei vaikino.-linksmai tarė.

- Kokia nuobodi. - patempė lūpytę Aurora ir nusigręžė nuo draugių į lango pusę.

- Niekada?
Išsprogdino akus Mo ir išsižiojo.
- Per savo gyvenimą aš vaikinų pakeičiau daugiau nei dešimt.
Ištarė, lyg tai būtų pats normaliausias dalykas šitoj planetoj.
- Ko gero keičiu juos dažniau nei kojines, tik šiuo metu esu be nei vieno...
Patempė lūpą Mo.

Aurora netramdomai pradėjo kikent ir prunkšt, išgirdusi, kad Alice - per jauna.
- Mergaite, tavo metų... - vėl didelis ir ilgas juokimosi ir krizenimo pliūpsnis. - ... tavo metų, aš jų turėjau 3. Iš karto. - spėjo įsiterpt ir vėl pradėjo lūžt iš juoko. Dėl to netgi persisverė per sofą, ir galvą padėjo ant grindų.
- Ooo, geriau. - atsiduso.

Aurora staigiai atsikėlė nuo grindų ir rekordišku greičiu atsidūrė ant sofutės. Lyg prieš meditaciją susikėlė kojas ir įkvėpė.
- Tau atrodo, kad aš bendrauju su šitos mokyklos bahūrais? - išplėtė akeles ir mostelėjo į krūvoj bidzenančius penktakursius. Visi jie arkliškai žvengė ir mėtė kandžias replikas Aurorai.
- Jie juk vaikai. - gailiai šyptelėjusi palinksėjo.
- Aš bendrauju tik laiškais ir tik su užseniečiais. Ačiū dievui, anglų kalba šiais laikais labai paplitusi, nereikia nerimauti, kad koks prancūzas murmės vien prancūziškai.
Wallace linksmai išsišiepė. Tada iš kišenės sužvejojo savo Imagic'ą ir keliais paspaudimas atsidarė "Viva la box". Mestelėjo telefą Alisai ir tarė.
- Susieškoks to vienintėlio čia. Gal pasiseks ir bus britas. - sukikeno.