[[..]]

Žodžiu, buvo gan vėlus vakaras. Lynn'as apsidžiaugęs, kad pagaliau vėl grįžta prie darbo, laimingai atstriksėjo į miško vidurį, taisydama apkabą. Nepastebėjusi medžio šaknies, užgriuvo už jos ir suklupusi ant žemės, įsidrėskė į skruostą.
- Nu Tu šūūūdas!- trinktelėjo kumščiu į žemę. Tiesa per visą tą dribimą, pametė ginklą, o kadangi aplink buvo tamsu, tai bliondė dar ilgai čiupinėjo žemę, ieškodama pistoleto. Pagaliau jį radusi, trumpai šyptelėjo ir atsistojo. Pasitaisiusi pėdkelnes, Gerrard nužingsniavo toliau. Šį kart jau atsargiau. Už kelių šimtų metrų išgirdusi balsus, sustojo.
- Žinau, žinau..- kalbėjo vienas.- Žadėjo, kad už 5 min bus. Pasiuntė geriausią,- nusivaipė ir apsidairė.
- Relaaaax. Aš įsitikinęs, kad ta pana užtruko dėl nulūžusio nago ir panašaus shit,- nusižiovavo kažkoks čiūvas išlindęs iš už šešėlio.
- Man atrodo varom pranešim bosui, kad nieko iš jos nebus,- pasitrynė smilkinį pirmasis.
- Gūd aidyja,- palinksėjo čiūvas ir abu dingo. Lynn'as išlindo iš už krūmo ir nuvarė paskui tuos du.
- Nulūžęs nagas..- keiksnojo ji tuos du bičus.- Nulūžęs nagas... Jau nieko originaliau negalėjo sugalvot...
Po kiek laiko, Gerrard pasiekė kažkokią apgriuvusią trobą. Ji aiškiai žinojo, kad tie du atvarė čia, nes kaži kiek laiko juos sekė. Paslėpusi ginklą nuvarė tiesiu taikymu link durų ir jas pravėrė tiesiai ant žodžių: "pasitikėk agentėm". Kai žvilgsniai ir ginklai iškart nukrypo į duris.
- Slėpk tą puveną nuo mano akių,- po nejaukios tylos prabilo Lynn, bet bičas nejudino rankos.- Naaagi. Neversk manęs kartot dar kartą.
Sulaukęs ženklo ir saviškio, jis nuleido ginklą įtariai tebespoksodamas į Vyną. Ši pavartė akim ir krestelėjo į krėslą.
- Tai šitaip esu sutinkama?- kilstelėjo antakį.- Nelabai gražu,- caktelėjo liežuviu. - Tonis nebus patenkintas, kad šitaip sutinkami jo seni pažįstami.
Tas pats čiūvas bx cyptelėjo.
- Vyručiai čia gi Gerrard,- išsišiepė jis.- Ta pati Gerrard. Kaip laikosi vyras? Tikiuosi tebegyvas?- keistai pakreipė galvą.
- Negaliu Tuo pasigirt,- gūžtelėjo pečiais.- Bet jei jau paklausei..- Gerrard atkišo ranką parodydama, kad nemūvi žiedo.-.. ne. Black'ų pavardės nepasilikau. Vis vien noriu turėt prisiminimą apie savo vyrelį.- kandžiai mestelėjo ir apsidairė.- Kur pats Tonis? Kadangi pagerbiau jį savo apsireiškimu, galėtų malonėt atsakyt tuo pačiu.
Kažkas tyliai kostelėjo.
- Na.. Matai.. Um..- pradėjo kažkoks kostiumuotas bičas, kai Lynn akys iškart nukrypo į jį.- Jis nežinojo, kad atvyks būtent Tu.. O ir sutartas laikas buvo prieš pusvalandį. Jis išvyko... Ir liepė.. Kaip čia pasakius.. Na.. Jis pasakė, kad Tavo pareigų nebereikės ir.. Bet jis nežinojo, kad būtent Tu.. Ir jis.. Um, liepė nepalikt liudininkų..- baigė savo kalbą ir iškart pasigailėjo pradėjęs.
Lynn pakilo nuo fotelio.
- bet kadangi tai aš, tai galų gale viską keičia,- sumirksėjo akytėm žiūrėdama į jį.
-Um.. jo.. aha, manau..- linktelėjo ir dingo iš kambario. Gerrard pavartė akim.
- Tai manęs išvis nereikės ar kas nors suorganizuos kitą susitikimą?- garsiau prabilo.
- Tau pranešim įprastu būdu,- linktelėjo čiūvas.- o dabar dink iš čia.
Lynn susiraukė.
- Neaiškink!- prunkštelėjo.- Ir perduok Toniui labų dienų, nes Jūsų kompaniją gali į neviltį varyt... - Lynn pasisuko link durų.- Nulaužtas nagas.. Aš viską girdėjau. Ir nepamiršiu..- dėbtelėjo trumpai atsisukus. Išėjusi iš namo apsisuko ir išnykusi oru atsidūrė už kelių šimtų metrų. Išsitraukusi ginklą, lėtai ėjo per mišką, kol pasiekė pakraštį ir išėjo iš jo.

Nespėjus pasidžiaugti išėjimu iš gilumos, vėl prieš akis- bloga vizija. Apgriuvęs namas. Lilianne galvojo kad ji išsigalvoja, bet ne, čia taip buvo. Ji atsargiai nupėdino prie durų. Pabeldė, galvoja, kas nors gyvens. Duris atidarė kažkoks vyras, šalia jo buvo mergytė, moteris stovėjo atokiau. Vyras davė Liliui ranką ir atsargiai paspaudė.
-Laba diena. Jūs čia gyvenate, ar šiaip atėjote?- paklausė Lili.
- Ne, mes čia šiaip sau įėjome. -kimiu balsu atsiliepė šyptelėjęs vyras.
Moteris priėjo ir su mergyte vienu balsu ištarė:
-Laba diena.
-Koks Jūsų vardas?- pasiteiravo moteris.
-Aš? Lilianne, arba Lili, Li, vadinkit mane kaip norite...- atsargiai tarė Lilianne.
Ji atsargiai įėjo. Kada tai padarė, pasiteiravo:
-O Jūs norite čia gyventi?
-Ne.- atsakė jie.
Lili atsargiai pažiūrėjo aplink namą. Vaizdas negražus, kadangi jis pats buvo apgriuvęs. Nieko jame nebuvo, tik sulūžusios sofos ir kiti daiktai. Grindys labsi netvirtos, girgždėjo. Žodžiu, buvo ne koks jau namas. Buvo du aukštai, bet negalėjai nulipti, kadangi laiptai buvo sulūžę. Li krūptelėjo.
-Viskas gerai?- puolė teirautis mergytė.
-Taip, ačiū.- kimiu balsu atsiliepė Lilianne.
Išgirdo moteris pelėdos garsą. Ne visai jo bijojo, taigi toliau vaikščiojo. Mergytė, moteris ir vyras kartais atargiai žengtelėdavo... Kadangi nenorėjo čia būt, ištarė ramiau balsu Lili:
-Aš gal jau eisiu. Geros dienos Jums.
Visi jie linktelėjo galva ir pradėjo mojuoti. Lili nusistebėjo jų mandagumu, bet visai nenusigandusi, išskyrus dėl namo, nutipeno iš miško ir tikrai daugiau niekur nenuklydo.

[[ Ai, čia tokią nesąmonę surezgiau xDD ]]

Ji atbėga. Užsimetusi kopišoną. Užkliūna už šaknies ir išsiteškia.

Mo atšokavo visiems iš paskos.
- Mwahahaha!
Sukrizeno pastebėjusi Dani. Priėjusi arčiau jos, ištiesė sesei ranką.

-Nejuokinga.-sumurma pakeldama galvą:-Kokia tu beširdė.-susiraukia pati nėra jau toks angeliukas, atsistoja pagriebdama sesers ranką, bet ją paguldo ant žemės:-Iš manęs nesišaipysi...turi parūkyt?

Kai Dani sugriebė Mo ranką, ji jau ruošėsi ją kelt, bet pati atsidūrė ant kietos žemės.
- Auuuuuč.
Sudejavo. Iš lėto pasikėlusi, nusivalė savo drabužius.
- Rūkai? Taip ir galvojau. Jau seniai pastebėjau raukšles ant tavo veido.
Rimtai ištarė.

-Aliooo...-patukseno į jos galvą:-Alkoholikė prabilo. Tai turi ar nea?-paklausia:-Beto aš nesu raukšlėta tu blondinka.

Ji atsistojo padėdama Jenseno:-Ačiū.-burbteli pažiūrėdama į seserį

- Ką tu čia nusišneki, ragana?
Susiraukė Monica ir susinervinusi atsistojo už į pagalbą atėjusio Jensen.
- Neturiu, nenoriu būt vaikščiojanti pelelinė.
Vyptelėjo Danielai.

-Kokia tu žiauri.-ištaria pavartydama akytes:-Serenos išprašysiu.

Išgirdusi sesers planą, Mo pavartė akis ir įsitaisė ant kažkokios sofutės.
- Nežinau, aš ne.
Atsiduso atsakydama į vaikino klausimą.

-Ji tau ne per sena?-paklausia mėgindama nesijuokti

-Dar vienas blondinas atsirado.-varo ant kitų, nors ir pati blondinė yra.

-Nu jomajo...-susikiša rankas į kišenes:-Monica.-kilsteli antakius

Išgirdusi Dani klausimą, Mo garsiai suprunkštė.
- Kokia dar sena, aš jam tik draugė.
Sukrizeno.

-Durne, tu durne...-sumurma:-O sakiai, jog esi jo mergina.