- Ką?
Sumirksėjo Mo ir susiraukė.
- Kokia dar mergina?

Ji atsisėda ant žolės:-Ir kooodėl Dievuliz davė man tokią blondinka seserį?

- Dūra, aš ir esu blondinė.
Įpyko Mo, ranka perbraukdama per dažytus plaukus. Susinervinusi ėmė žiūrėt visai į kitą pusę ir užsidėjo koją ant kojos.

-am... kas cia daros?-atbegus paklausia Jensen.

-O...-nutęsia:-Bet tu ketvirtakursis.-sprendžia ji

Jau tolumoj išgirdusi žingsnius, Mo akimirksniu nulipo nuo sofos ir už jos pasislėpė. Beabejo, puikiai matėsi merginos užpakalis, tačiau Mo to nežinojo ir manė, kad saugiau pasislėpė nuo Ron.

-Monika?kas tau?-issigandusi paziurejo i ja. pamane kad kazkas uz jos stovi.

Mo iš po sofos iškėlė galvą ir apsidairė.
- Kaip suprast, kas man?
Prisimerkė.
- Juk žaidžiam slėpynių, nia?
Sumirksėjo ir pakilo nuo žemės.
- Aš laimėėėjau, juos pamatei pirmus.
Plačiai išsišiepė.

-am... tu i mane keistai ziurejai... tarsi kazkas butu buves uz manes.

Mo prisimerkė.
- Taip, už tavęs tikrai yra kažkas. Paskui save tu nešiojiesi savo alter ego.
Rimtai ištarė.

-mhm... kodel gincyjotes?

sedi dairos.

- Dani įsikabino tos nuomonės, kad Jensenas yr mana bachūras.
Sumurmėjo.
- Ant kiek tai absurdiška?
Prunkštelėjo Mo.

-o ka? grazi pora butumet,-nusijuoke.

-bet nesam ir nebusim.

-as tik juokauju,-nusisypsojo Jansen.

- o del to, kad as ketvirtakursis cia jau mano beda. Nepatinka neziurekit.

- Taip, nesam ir nebūsim, aišku?
Pakartojo ir pasitraukė iš kampo, kuriame stovėjo.
- Nuuu ko čia dabar pyksti? Nesvarbu, kad tu žemesniam kurse, juk vistiek visos tave vienodai mylim.
Nusišypsojo.

- taip, taip mylekit mane,-sypt.

-neapsakomai,-nusijuoke.

Pakilnojo anktakius

- Per daug neįsijausk, tuoj nosim lubas sieksi.
Sukrizeno Mo.

juokiasi.
-a... o ka veisim dabar?