Erdvus, dažniausiai skęstantis tamsoje, cigarečių dūmuose, retai lankomas, netvarkingas ir pilnas ugninės butelių kambarys.

Smitas, kaip visada girtut girtutėlis parsitempė į kambarį, pasiruošęs gerai numigti prieš rytojaus... pjankę. Šiaip ne taip praspardęs šiukšles iki sofos, vaikinas ten ir išsidrėbė, kadangi aiškiai tingėjo valinti iki lovos. Aštas, begurkšnodamas savo ugninės butelį, bandė migdytis, kai durys su trenksmu iškrito. Į vidų įėjo...
- Whaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat? KĄ TU PADAREI MANO KAMBARIUI? VALINK IŠ ČIA ASILEEEEE!!!
Smitas, gulėjęs ant sofos, lėtai išsižiojo, o kitas Smitas, kuris stovėjo prie durų, kaip tik spardė butelius ir bandė kažkaip pasitraukti nuo niekaip niekada neišvėdinamų dūmų bijodamas, kad šie neįsigertų į jo rūbus.
- Duuuude, tu turėtum būti nudvėsęs... - visai nedraugiškai subambėjo Smitas1, vėl atsiguldamas ant sofos. Atrodo jo klono kitaip gerojo dvynio pasirodymas jam nekėlė jokių emocijų. Smitas lėtai susiraukė ir įsitaisė fotelyje, bukai spoksodamas į Smitą1.
- Sooo, kur mano Di ir mano vaikas? - linksmai sumirksėjo daug labiau susenęs ir atrodantis daug normalesnis Smitas. Smitas1, lėtai atsisėdo sofoje ir žvilgtelėjo į sėdintį vaikiną.
- Yra toks reikaliukas... - prisimerkė vaikinas, atsisėsdamas. Apsižvalgęs, jis ėmė eiti link Smito.
- Nūūū? - sumirksėjo Smitas, su didžiuliu susidomėjimu žvelgdamas į savo blogdvynį.
- Yo. Taigi Di'jų nukalė Fynas, o tavo vaiko iš vis, šimtas metų kaip nebėra, - ramiausiai burbtelėjo, Smitui į rankas įgrūsdamas butelį. Gūžtelėjęs pečiais, nužingsniavo link baro, kad sau pasiimti dar vieną butelį.
- Whaat? Nevermind, nueisiu į Šluotinę ir išsiaiškinsiu, - aiškiai nepatikėjęs, lėtai papurtė galvą Aštas. - Taigi. Kur dabar keliausi? Tiesa, ačiū, kad prilaikei visą mano chėbrą, - šyptelėjo Smitas, rankose vartydamas butelį.
Smitas1, aiškiai jausdamas, kad brolelis minkštesnio protelio, pavartė akis, rankose, vietoj butelio spausdamas pistoletą.
- Matai... Yra toks dar vienas reikaliukas... - neva apgailestaudamas atsiduso, prieidamas kitam Smitui iš už nugaros. Vaikinas jau rankose minkė pistoletą, nutaikęs jį tiesiai senajam Aštui į pakaušį.
- Koks? - sumirksėjo Smitas, net nesivargindamas atsisukti į brolį.
- Matai, man labai patinka šita vietelė. Ir ja dalintis aš nesiruošiu, - kaip koks psichopatas šyptelėjo ir nuspaudė gaiduką. Kiek prisimerkęs nuo garso, dar spėjo nusikeikti matydamas, kaip jo fotelis apsitaško krauju. Pavartęs akis, lėtai paėmė save už šonų ir sunkiai nutempė link spintos. Atidaręs, bet kaip sugrūdo ten save. Su psichopato šypsenėle paglostė stalčiuje slepiamą Di galvą, tada pažaidė krepšinį su Kim'ės... Ok, ok, tiesiog sugrūdo antrąjį save į spintą, gerai uždarė duris ir nuėjo miegoti toliau.

Po kokių penkiolikos minučių... I mean kelių mėnesių, Smitas išsiropštė iš lovos, vis dar traukdamas cigaretę, kurios nepaleido nuo pat Fi dingimo. Kelioms akimirkoms dingęs į dušą, vaikinas, pagaliau supanašėjęs į žmogų, išsiruošė pasižmonėti.

(( Tai ten labai sunki. xDDDD ))

Žodžiu, visas šlapias ir drebantis, pro duris įvirto Smitas. Belenkaip suvertęs rūbus į spintą, atlapojęs langus, kad dingtų cigarečių kvapas, vaikinas greitosiomis apsirengė ir ėmė dėlioti bonkas.

-kaip profesorio kabinetas-tikejausi bus ispudingesnis,-iejusi apsizvalge.

- Profesoriai ne dievai, žinokis, - sukrizeno, griebdama vieną bonką tiesiai iš Smitho rankų.

- Profesorius? Kur tu matai... ai jo! Kadaise jis buvo įspūdingas, dar Aš...pirmojo... I mean... prieš Mikui mane nužudant jis buvo tikrai įspūdingas, - pagaliau pasitaisė ir klestelėjo ant fotelio. Am atėmus jo butelį, Smitas prunkštelėjo.
- Aš galėjau įsižeisti, - sukrizeno ir pasiėmė dar vieną, šį kartą laikė stipriau, kad neatimtų.

-galejai, bet neisizeidai,-nusisypsojusi issitrauke is kisenes maza puteliuka. is jo iseme 2 tabletes ir jas nurijo. tada pasiemusi buteli uzsiverte ji, bet ilgai netrukus atitrauke nuo lupu.

- Nanananana, - pamosavo prieš Smitą buteliu, norėdama paerzint.

Smitas išsižiojęs spoksojo į Eleną.
- Ar tu ką tik išgėrei kažkokių tablečių ir ugninės? - iškėlė antakį. - Dude, tu narkomanė? Nes jeigu taip, tai galim padaryti Requiem For A Dream. Tik kažkuri iš jūsų turėtų apsimesti biču, - su entuziazmu sulinksėjo.
- Nenorėk, kad pradėčiau urgzti, - nusižvengė, kai butelys pasiekė jo nosį.

[[ Kas čia per baliūs? xDDDD ]]

(( Joks. Prisidėsi? xDDD ))

-ce vaistai,-pamete Smithui buteliuka kad isitikintu.

Ashton Smith rašo:

Smitas išsižiojęs spoksojo į Eleną.
- Ar tu ką tik išgėrei kažkokių tablečių ir ugninės? - iškėlė antakį. - Dude, tu narkomanė? Nes jeigu taip, tai galim padaryti Requiem For A Dream. Tik kažkuri iš jūsų turėtų apsimesti biču, - su entuziazmu sulinksėjo.
- Nenorėk, kad pradėčiau urgzti, - nusižvengė, kai butelys pasiekė jo nosį.

- Kas tas? - pirmąkart išgirdusi kkok filmo/dainos/ar blablabla pavadinimą atitarukė butelį, atkimšė jį iš nusisukusi nuo Smito dauuug gukštelėjo jo turinio. Pamačiusi įeinančią de Carlo, staigiai atitraukė butelį, nusprendusi, kad užteks pliumpint kaip beprotei.
- Ellou, - burbtelėjo.

Smitas, vos tik gavęs buteliuką pusė jo turinio susivertė į gerklę ir užgėrė ugnine. Mestelėjo atgal.
- Dude, nuo ko čia? - sukikeno.
Fionai pasirodžius, Aštas su smalsumu įsispoksojo į ją. Šiai pranešus apie skraidančius dramblius, vaikinas pasisuko į tą pusę ir susiraukė.
- Ne, ten ta profesorė. Nemaniau, kad tu tokia priešiška kolego... AAAAAAAAAAAAAAaa, ką tu DARAI? - cyptelėjo, kai kambarys sprogo, tačiau vaikinas greit apsiramino, vos tik pamatęs butelius.
- Ai, tarkim čia nieko nebuvo, - sulinksėjo, nuo žemės pagriebdamas vieną ar kelis.
- Nežinai Requiem? - su dirbtine nuostaba išsižiojo Aštas.

-nuo Epilepsijos,-gavusi pustusti buteliuka piktai pasiurejo i Smitha

- O su kuo ji valgoma? - išsprogdino akis į Eleną.

-tau tiek nedaug reikia kad butum girta?-isprogdino akis.

- Nee. Aš papraščiausiai neišmanau tik daug nereikalingo šlamšto apie žiobarų gyvenimą. - gūžtelėjo pečiais.

-tai liga,-pavarte akis.-ir ja serga ne vien ziobarai, SEIP JAU.

- Kažkada jau esu girdėjęs tai... - sukikeno. - Ir tu nežinai? Po velnių... ten gi... nesveikai... viskas, - pavartė akis.
- Epiko? Jin visada girta, jai iš vis gerti nereikia, kad girta būtų, - nusižvengė.
- Oh... liga sakai. apart alkoholizmo jokių daugiau ligų nežinau, - sulinksėjo.

Fi pažiūrėjo į nedabaigtą butelį, ir gūžtelėjo pečiais. Negailėdama likusios ugninės, sviedė butelį tiesiai Smith'ui į pakaušį.
- Kas prakalbo! - sušuko ir sukikeno pamačiusi, kaip butelys gražiai nuskriejo, ir ugninė apipylė visą Smith'ą.