Smitis lėtai nuleido pistoletą ir susiraukė.
- Kad ir kaip norėčiau padėti - nei viena iš mano žmonų nebesėdi aukštam poste, todėl mano pačio darbas ant plauko kabo, bet... žiūrint ką jūs organizuojat. Galėčiau užstoti, jeigu tai neviršytų ribų, - išdėstė ir netgi pats nusigando savo tono ir sakomų žodžių rimtumo.

Smitas vos sutramdė juoką, išgirdęs Eileen planus. Apsiėjęs tik su viena, plačia šypsena, Aštas linktelėjo.
- O jau maniau, kad kokius MV'istus šūlėn partempt norit.
Vis dar su šypsena atsiduso, įsitaisydamas fotelį priešais Black.
- Padarom taip. Jūs apsieinat be Avados Kedavros, o aš, jeigu jus sugauna, pasakau, kad tai turėjo būti praktika juodosios magijos pamokai.
Išdėsto, žiūrėdamas Eileen į akis ir svarstydamas ar tik tokie jos planai.

- Ėėėė, bet dėl Avados rimtai. Jeigu viena iš jūsų ką nors nužudytų, sėstumėt į Azkabaną šalia manęs...
Nesmagiai nutęsė, atsiminęs savo patirtį Azkabane.
- Arbatos? Jūs, vaikai, vis dar geriat arbatą? Kai awzm.
Nusižvengė, apsižvalgydamas po kambarį.
- Emmm.... Accio puodeliai!
Mostelėjo lazdele svarstydamas kur jie nugrūsti. Belaukiant kol iš kokios spintos pagaliau išsivaduos puodelių spiečius, pro langą, iš gretimo kambario, atskrido du puodeliai.
- Heh... Tikiuosi niekas jų nepasiges.
Išsišiepė, besdamas lazdele į puodelį. Iš lazdelės pasileido arbata ir vos tik puodelis buvo pilnas garuojančio skysčio, vaikinas pastūmė puodelį Eileen. Savąjį arbata pripildęs tik iki pusės, likusią dalį Aštas pripildė permatomu skysčiu - aišku ugnine. Lyg niekur nieko išsimaišęs savo arbatą, paragavo ir netgi pats persiraukė.
- EWWWWWWWWWWWW. Tfu blią, geriau jau gryną... I mean....
Užsikirto.
- Eh, geriau papasakok kaip tau sekasi.
Trumpai linktelėjo, po truputį gurkšnodamas savo... arbatą?

- Koks dabar?
Smalsiai pasidomėjo, netgi kažkiek vos vos palinkdamas į priekį link merginos.
- Durmštrange? Geriau? Aik aik, gi ten nėra gražių mergi... ai jo, tau gi bičai rūpi.
Išsišiepė.
- Kaip su bičais? Niekas neįskaudino? Neskaudina? Turi kokį?
Vėl, dar smalsiau negu kalboje apie gynėjus, pasidomejo.
Pastebėjęs Eileen žvilgsnį, Aštas prisitraukė arčiau savęs nuolat tampomąsi lagaminą "Ugninė niekada nesibaigia" šitaip užkerėtą pačios Fionos. Pastatęs ant staliuko du butelius, žvilgtelėjo į Eileen.
- Tu tikrai gerianti?
Prisimerkė.
- Nes jei ne, tai aš labai didžiuočiausi tavimi. Nes jeigu taip, tai tavęs laukia tokia pat ateitis kaip mano dabartis, arba Gerrard dabartis, arba Fionos dabartis, arba didžiosios daugumos profesorių, MV'istų ir MM'istų.
Užbaigė rimtu linktelėjimu.

- Tik šlakelį. Ačiū. Šiaip negeriu mokslo metu, bet ką padarysi... Turiu tokį vieną nusižiūrėjus, bet jis spėju jau kitai simpatizuoja. Amžinai.
Prunkšteli ir baigia gerti savo puodelį.
- O tau kaip? Krikštamotės man dar neradai?

- Negeri mokslo metu? Ot pavyzdinga... - tyliai sukikeno, pripildydamas iš oro ištraukdamas stiklinę. Pripildęs stiklinę ugninės, stumtelėjo ją Eileen.
- Aaaik tik, tau tereiktų jam parodyti, kad jis tau patinka ir viskas. Tu tikrai graži mergina, nemanau, kad reiktų daug stengtis... Patikėk, aš žinau, - išsišiepė, užsiversdamas ugninės butelį.
- Emm.... Die, atsigavai. Gi jau bbž kelintą kartą vedžiau. Bet išsiskyriau. tiksliau mane paliko, - nesmagiai sumurmėjo.

- Esmė, kad mane prie jų traukia... Prisiuosčiau kokso su Black'e ir iškr... Nevermind. O tada dar ir su Lynn... Nū žodž, per prastas aš Fionai, - užbaigė trumpu linktelėjimu.
- Kada paskutinį kartą gėrei? - pasidomėjo.
- O koks? - pakilnojo antakius. - Vardas, pavardė?

- Pernai metais? Beveik abstinentė, žmogau! Dar įpilti? - nusijuokė.
- Sawyer'is... - numykė. ((Kaip jūs sužinosit, kad brolis ir sesuo? xD)) - O man kažkur girdėta, - mąsliai numykė, letena patrindamas smakrą.

- Aišku klausiu, juk negaliu tavęs nugirdyti, - sukikeno, pripildydamas merginai dar vieną stiklinę. - emmm, man rodos tau reiktų pamiegoti, - prisimerkė, užsiversdamas butelį.
- Nieko, labai girdėtas, - palinksėjo.

- aaa? Eileen? Viskas gerai? - sukluso, kai mergina užsikosėjo ir žiaugčiojo ir panašiai.

Smitis greit pakilo nuo kėdės ir apėjęs stalą, padėjo merginai atsistoti. Pakėlęs ją ant rankų (( nū taip, typo kaip nuotaką xDD )), tylomis išžingsniavo iš kambario.

((jėgelė xDD))

Ji vis dar spurdėjo.
- Paleisk! Man... viskas... gerai... - kiekvieną žodį palydėdavo kostelėjimas. Ji bejėgiškai matalavo kojomis, bet pagaliau pasidavusi rankomis apsivijo Smitho kaklą ir vis dar dūstama stipriai prisispaudė prie peties.

palinkus durų rankenai į kambarį įėjo maža, abiem rankom stumianti duris mergytė. kadangi kabinetas buvo tuščias, o patalpa atpažinta, tėvo kabinetas, Rose nuslinko prie stalo ir atsisėdusi ant tėtės kėdės (kaip smagu kartoti tėtė xD) pradėjo suptis, laukdama.

(( MIELA MIELA MIELA xDDD ))

Na, visiems aišku, jog tiek metų įvairiose agentūrose, kai laisvalaikiu į tavo kambarį gali prigūžėti juodai apsirengusių vyrų, pasiruošusių nuimti tavo skalpą, padarė savo ir nemenka paranoja tiek įsibrovė į Ašto smegenis, kad net dabar, taip gerai saugomame Hogvartse, kai visos sąskaitos jau seniai suvestos ir jam nebereikia žudyt už pinigus, šiek tiek praviros durys sukelia nemažus įtarimus. Būtent dėl šitos priežasties, neseniai iš Kiauliasodžio pargrįžęs, Smitas į kambarį įeina iškėlęs pistoletą. Žvilgsnis staigiai perbėga visą kambarį ir pagaliau pamatęs mažą mergytę, Smitis lengviau atsidūsta ir nuleidžia pistoletą. Šį įsikišęs į dėklą, pagaliau labai nuoširdžiai išsišiepia ir pritupia, išskėsdamas rankas į dukrą.
- SWEETY! - sukrykščia, klausimus "Kaip ji čia atsidūrė" nukeldamas kur kas vėlesniam laikui - dabar viršų ima šito mažo padarėlio pasiilgimas.

nors ir besisupdama numeta keletą krūvų lapų ir kartu su jais nudrimba pati dėmesį patraukia iš už durų kyšantis pistoletas.iš už po stalo kyšo tik dalis galvos, jei kartais šautų, spėtų pasislėpti. jos laimei pro duris įėjo tėtė ir mergaitė išsišiepusi iki ausų, išskėstomis rankomis bėga link jo. stipriai stipriais, kiek tik dgli apkabina pritūpusio Smitho kaklą ir pakšteli į žandą.
-kur buvai?-pasigirsta liūdnas, vaikiškas balsas ir Rose nepatraukdama rankų nuo Ashtono atsitraukia. įdėmiai jį stebi.

Vien iš keistai laimingos Ašto rožos galima nuskaityti kaip stipriai savo mažąjį kaldūniuką jis pamyli. Šiai apsikabinus tėtį, Smitas sudeda rankas mažylei ant nugaros ir ją pakelia nuo žemės. Viena ranka prilaikydamas ją už nugaros, patraukia link baro, sumąstęs, kad reikia šiek tiek numalšinti troškulį. Nū nedaug.
- Reikalai. Skyrybos su Fi, nauja panelė, banką reikėjo apvogt, žinai, reikalai, - kaip visada įprastai, be jokių "utiutiutiu tu mažas vaikas" išdėsto mergytei, kas porą sekundžių žvilgtelėdamas į jos veidą.

pakelta nuo žemės pamakalavo ore kojomis, o tada pasilenkė atgal tiek, kad galva buvo nusvirusi žemyn. užsiminus apie skyrybas Rose atsitiese.
-su Fi? kodėl? man ji patiko......-sad face. galiausiai nelaukusi atsakymo toliau klausinėjo. tokie jau tie vaikai.- na ir kaip sekėsi visi tie reikaliukai?-vaikiškas juokas ir pasisukusi į tėtį stebėjo jį.