(( Kodėl ne? xDD ))

- Užtat briedį - taip, - pakilnojo antakius. - Aš nemyžu... nū nebent į taviškį, - išsišiepė.
- Apsieisi, savo turi, - prunkštelėjo. Šiai ėmus vartyti kroksus, vaikinas pervertė akis ir įsispoksojo į ją.
- NŪ bent man REIKIA. Get it? REIKIA. Ir noriu, kas be ko, - vyptelėjo ir žvilgtelėjo į Andį svarstydamas ar ilgai jį broliukas talžytų už tokį laisvalaikį.

sugrįžo visa drebėdama
-Omg...omg,- atsisėdo ant žolės ir padėjus ginklą apsikabino save per pečius
-kaip šlykštu, nekenčiu kirminų

(( Pasitikslinai? xDD ))

- Nereikia... pas tave daug... kablų... kiek ten kojų? - linksmai nusižvengė, nužvelgdamas Angelą.
- Didelio? Turiu... didelį... bet tu žinai jau... - pakilnojo antakius ir neišlaikęs, sukikeno, bei užsivertė butelį, kuris padėjo vis labiau ir labiau atsipalaiduoti.
- Yo... nes kroksai sucks... pašnekėsim vėliau, - padrikai sumurmėjo ir žvilgtelėjo į grįžusią merginą.
- Aaa, tai va kas ten klykė! - linktelėjo. - Aha ir man nepatinka, - susiraukė.

vis dar drebėdama palinksėjo
-reikėjo jį nušaut
užtikrintai pasakė ir pradėjo apžiūrinėt šautuvą, po tuputi nusiramino

Fi atkurnijo per mišką į aikštelę. Apsižvalgiusi po palapinę, nustebo, kad nieko dar nėra, kol nepamatė keistai judančio stalo.
- Brač, gi tabletkų išgėriau. - susiraukė pradžioje manydama, kad nesiveikė antigirtumo tabletės. Tada pamatė kažkieno koją, išsikišusią į lauką.
- Ak vat kur šuo pakastas. - sukikeno atidengdama staltiesę ir įsiropštusi su visais po stalu. Smith'as keistai ją nužiūrinėjo.
- Net nebandyk klausti, iš kur gavau suknelę. - griežtai tarė. - Paduokit kas nors bonką. - pervertė akis po dviejų sekundžių tylos.

atsikėlė ir padavė jai butelį

Fi dėkingom akim pasičiupo ugninės butelką.
- Ačiū... Kad ir kas tu tokia būtum... - linktelėjo. - So... - nutęsė atkimšdama butelį. - Ką švenčiam? - dar kartą atsiklausė.

- Aštuntuokojė bliąt, - iškišo liežuvį. - AUUUUUUUČ, gerai tyliu tyliu, - pavartė akis. Staltiesei pakilus, vaikinas net pats nenorėdamas išsižiojo ir niekaip nebesugebėjo atitraukti akių nuo merginos. Ir užsičiaupė, lūpas kietai suspaudė ir ėmė klapsėti blakstienomis svarstydamas, už ką jam tokia vat tokia nerealioji Fi. Po gan ilgos tylos, Aštas giliai įkvėpė.
- Tai ką, pirma pripisam kaip šliurės, o tada tuokiamės? - kilstelėjo antakį. - Ne, nakui, Fina miela, dabar atbuline eiga iš palapinės ir viską reikia kaip žmonėms, - sukikeno.

-aš Kaya,- patraukė stalą, kad visiem būtų lengviau išlyst
-pagaliau prasidės,- sumurmėjo ir nuėjo atsisėst

Fyn susiraukė, nes tik atsisdėjo, patogiau įsitaisė ir tik pridėjo ugninės butelį prie lūpų, kai Smith'as drąstiškai visus išvijo iš pastalės.
- Gerai, gerai. Sutinku tik su viena sąlyga - kad po to leisi gert pastalėj. - sukikeno išlindusi, ir susitvarkiusi susivėlusi plaukus. Tada apsižvalgė.
- Gerai. Kas turi nors menkiausį 'kunigėlio' išsilavinimą? - paklausė chėbros.

-Meh , meh,-pamosikavo ranka. Neturėjo jis to šisilavinimo, tik norėjo apstovėt kitoj pusėj altoriaus.

Fyn lėtai pasisuko į Angel.
- Norėčiau kad tai būtų taip paprastą. Kai nuėjau į vieną žiobarų vestuvinių suknelių saloną, ten buvo dvi merginos, kurios tarėsi, kokias sukneles rinktis jų vestuvėms. Tada kalba išėjo į visą ceremoniją. Jos net nieko neminėjo apie šaudymąsį. - pasibaisėjo Fi. - Spėju į jų vestuves net niekas neateis...

- Ne, negalima, dar net nepradėjom, - vyptelėjo.
- Endi, sėdi ir sėdėk, po velnių, mačiau lankstinuką, - murmtelėjo ir sumosikavo lazdele. Priešais atsirado tiesiog milžiniškas kunigas.
- Ėė.... Lankstinuke parašyta, kad mažas bus...
- TYLĖK, EINAM PRIE ALTORIAUS, MIELIEJI, - užstaugė tas asilas, eidamas link altoriaus. Visiems susėdus ir ant kojų likus tik Smitams, Aštas pasisuko į merginą.
- ČIA SUSIRINKOME...

(( Ag, junk Kaulą ))

[[ Chėbra... Nieko nepamiršom??? Can I say it? CAN I??? YAY. Here we go... IT'S SHOW TIME!!! xDDDDDDDDDDDDD Nu vat. Pasakiau. :oD ]]


Fi susigūžė nuo kunigėlio balso, ir baugščiai pasislėpė už Smith'o nugaros.
- Galima aš po to, kai jis tik mus sutuoks, švariai juo atsikratysiu? - bandė kalbėti taip, kad neišgirstų kunigas, kuris kalbėjo vis garsiau ir garsiau, bet kad išgirstų Smith'as.

- Jin kažkokia agresyvi pasidarė, - murmtelėjo Fynui Aštas, omenyje turėdamas Angel.
- Yo, jeigu tik švariai, - sukrizeno vaikinas ir staigiai nutaisė rimtą rožą, kai kunigas dėbtelėjo į jį.

Fi išsišiepė.
- Vo dabar tai suprantu, kokio velnio aš už Tavęs išteku. - sukikeno ir pakštelėjusi Smith'ui į žandą, atsistojo nebe UŽ jo, bet ŠALIA jo. [[big difference xDDDDD]] Ir stengėsi klausytis kiekvieną kunigo žodį... ar bent jau apsimesti, kad klausosi...

Fi lėtai [[kaip filmuose rodo. ]] apsisuko, ir taip ir išsižiojo.
- Po velnių... - sumurmėjo pavydžiai žiūrėdama į kalašnikovus. - Aš irgi tokių noriu. - tyliai pasakė.

- Yeaaaaaah, ir aš tave myliu, - sukikeno vaikinas, kai visi ėmė cypti. Lėtai apsisukęs, Aštas pervertė akis.
- Karočia... Jis vis dar pydaras, matai? MATAI SU KUO TU NORĖJAI BŪTI?! - pervertė akis, beveik ignoruodamas Kaulą.
- Oh, atleisk. Ar mes dabar turėtumėme žliumbti? Ar geriau bandyti bėgti? O gal iš kart mane pašauk, bus įdomiau? - lyg per nuobodžiausią dalyką ėmė vardinti Aštas. - Nupirksiu, kai susituoksim, - šnypštelėjo merginai į ausį.

Fi susiraukė.
- Bet jam tie kalašnikovai tinka. - gailiai sumurmėjo, vėl pasislėpdama už gynibinės Smith'o nugaros.

Smitas dėbtelėjo į merginą, tik ką užnėrusią už jo nugaros.
- TINKA? Gėjams tinka kalašnikovai? Dar gražiau, - pavartė akis ir pasisuko į Kayą.
- Šaaaa, nešaaaaauk, bus linksma, - sukikeno jai. Staiga surimtėjo, kai už Fyno ėmė slėptis kunigas. Sukikenęs, vėl surimtėjo ir pasisuko į Kaulą.