Kajus tyliai sušnypštė ir Mirties Valgytojas, sėlinęs prie jo, nusijuokė.
"Manęs neatbaidysi šitom vaikiškom nesąmonėm. Pasiruošk mirti! Ava...", nebaigė jis, ir suklupo surikęs iš skausmo. Žalčiukas kibo Mirties Valgytojui į koją. Pasinaudojęs proga, Kajus sustingdė vyrą ir surišo nematomom virvėm. Tada, kai visi buvo užsiėmę ir nieko nematė, nutempė vyrą šešėlin, kur jo negalėjo rasti kiti Mirties Valgytojai ir išlaisvinti.
Baigęs grįžo į mūšio aikštę ir susikovė su kitu Mirties Valgytoju.
Tuomet pamatė susmukusią švilpę ir nusprendė jai padėti.

Alexas puolė į priekį link tėvo.Į jį vos nepataikė Avada kerai.Prisitaikyti galimybės buvo sunkios,bet pamatęs ironišką tėvo šypseną,kaip su pasimėgavimu,jis žiūri,kaip kenčia jo draugai.

-Užteks!!! Laikas panaudoti,tai ko išmokau uzdraustajame knygų skyriuje.
Nusitaikęs į tėvą,jis suriko: Sectumsempra !!!!,- Bonifacijus gana lengva išvengęs Alexo kerų perėjo į puolimą,lengvu mostu paleido į Alexa Crucio.

Deja, Crucio kerai pataikė į Kajų. Šis suklupo nuo nepakeliamo skausmo. Kerai buvo tokie galingi, kad per juos jautėsi vyro neapykanta. Po kelių akimirkų Kajus jau galėjo kvėpuoti. nieko nelaukęs atsistojo ir pats paleido Crucio kerus atgal į burtininką, kuris vaikino nė nepastebėjo.

Alexas klykė iš skaumo,o Bonifacijos juokėsi visa gerkle.

-Dabar tau laikas sužinoti tavo tikrąją gyvenimo istorija.Žinai,kaip mirė tavo mamytė benkarte?Aš ja nužudžiau ! Pavogęs grifo aprangą.Nes ta netikelė mane išdavė...Ir tada gimei,tu,...Benkartas,išsigimėlis,kaip ir tavo motina.Jos HUGAS.Ją patvarkė ir paliko,bet gimei tu jos džiaugsmas.Aš negalėjau to pakesti,bet ji jau sumokėjo.Sumokėsi ir tu.Bet iš pradžių gerokai tave pakankinsiu.
Aleksui skausmas buvo nepakeliamas,jis galvojo apie motina ir apie gražius Suzan plaukus,kurių tikriausiai nebeišvys.

Kajus sviedė nemažą akmenį Alexo tėvui į galvą.
- Koks tu vyras, jei keli ranką prieš moteris ir vaikus? Paleisk jį, netikęs mulki!!
Kajus šūkavo visokiausias nesąmonęs, stengdamasis atkreipti Mirties Valgytojo dėmesį. Deja, atkreipė ne jo vieno.

Bonifacijus atsisuko:

-Tu čia man?- liovėsi kankinti Alexa.-Avada Kedavra !
Pasiuntė kerus į Kajų,bet nepataikė.

Kajus staigiai šoko į šoną burtininkui paleidus mirtiną žaibą.
-Taip, tau, tu nevykęs mėšlo gabale. Crucio!

- Prastas bandymas,bet tu drąsus ir nesilpnas,būtum puikus mirties valgytojas,ką manai?
Tik vienas žodis ir pakeisi savo sumautą gyvenimą.Tik padėk man pribaigti šitą benkartą.

Kajus susimąstė. Žiūrėjo į burtininką, tada į trečiakursį. Galiausiai išsišiepė:
- O mano gyvenimas ne toks ir sumautas. Sustink!
Žaibas nulėkė pro šalį ir pataikė į akmenį. Tačiau nuo akmens atsimušė ir kliudė burtininko apsiausto skverną, pradegindamas jame nemažą skylę.

Atrodo iš niekur išniro Jager'is. Teisingai, jis niekada nesirodydavo kovos pradžioje - tai buvo nuobodžiausia dalis. Dabar, vyras suspaudęs lazdelę žingsniavo tarp jau kritusių lyg svarstydamas, kuriam pirmiausia atšerti kerų.
- Rictusempra!
Mostelėjo lazdelę į atrodo labai laimingą ir linksmą Kajų. Pradėjo silpnais kerais - kam iš kart žudyti, jeigu galima žaisti?

Kadangi visą parą Smitis gėrė, miegojo ir šniojo koksą, apie karą atsiminė tik šiam gerokai įsivažiavus. Vis dar tikrai nemenkai apsvaigęs, vaikinas atsirado pačiame kovos viduryje - tarp žaibų, griausmų ir klyksmų. Dabar jis visiškai pasimetė - besimaišančios spalvos kėlė ekstazę, Aštas nelabai jautė kur esąs. Suprato tik tiek - reikia dingti iš čia ir pradėti spardyti MV užpakalius. Pirmąją plano dalį jis įvykdė gana nesunkiai - nėrė į šoną, pats kažką nunešdamas. Deja su antrąją... Matot, jis nelabai skyrė kur MV, kur savas, kur jis pats, o kur medis, todėl didžiąją laiko dalį Smito leidžiami Crucio, Sectumsempra, Deletrius, Stupefy, Conjunctivitus ir panašiai, skriejo labiau į savus, nei į priešus.

Kerai pataikė į Kajaus žalčiuką ir tas sužeistas nukrito į žolę. Kajus pasisuko taip, kad matytų abu burtininkus. Nevalia atsukti priešui nugaros.
- Iš tiesų, kodėl turėčiau prisidėti prie tokių menkystų gaujos, kurie per skysti dirbti po vieną? Jūs kaip sumauta paauglių banda, kurie kabinėjas prie silpnesnių ir tai ne po vieną. Man būtų gėda prie jūsų prisijungti.
Ir Kajus spjovė Mirties Valgytojui po kojom.
- Nesvarbu, kiek kerų jūs mokat. Išmokti galiu ir aš. O kai išmoksiu, nė vienas man neprilygsit.
Kajus kalbėdamas užgydė augintinio žaizdas ir dirstelėjo Į Alexandrą, kuris po truputį atsigavinėjo.

Jager'is kurį laiką stovėjo iškėlęs antakius, sustingęs, lyg apšalęs po tokios Kajaus kalbos. Vyras, lėtai ėmė žingsniuoti link jo.
- Klausyk, tu pienburni. Tavęs į mūsų gretas niekas nepriimtų, atsigauk. Mums nereikia menkystų. Mums nereikia tokių kaip tu. Tu nevertas nė pusės mirties valgytojo. Ir nebūsi vertas, - pusbalsiu kalbėjo, tačiau buvo aiškiai įsitikinęs, jog Kajus jį kuo puikiausiai girdi. Christian dar norėjo labiau argumentuoti savo žodžius, tačiau svarių argumentų nerado - tiesiog viskas buvo akivaizdu. Tai, kad Kajus dabar stovi prieš Mr. Jager'į ir tuoj turės teisę kristi nuo jo Avados, vyrui buvo aiškiau už bet kuriuos argumentus.
- Nesvarbu kiek kerų aš moku, - pakartojo Kajaus žodžius, visiškai nesišaipydamas. - Svarbu tai, kad aš moku valdyti lazdelę. Tu šito nesugebi, - prisimerkė, vis dar nekeldamas lazdelės.

Kajus išsišiepė.
- Teisybė, gal ir nesu meistras. Bet aš jaunas, man atleistina. Sakyk, kaip tave nubaus šeimininkas, kai grįši ir praneši, jog tau nepavyko?- taip pat prisimerkė vaikėzas.
- Taip, aš puikiai nutuokiu, jog ruošiesi mane nužudyti. Bet čia ir yra didžiausia jūsų silpnybė. Papuvusi grandis. Jūs pasenę. Ir nuspėjami. Netikę.
Kajus demonstratyviai atkišo lazdelę.