- Tavo metų aš jau buvau MV ir padėjau įvykdyti ne vieną sėkmingą misiją, - atkirto į tą "aš jaunas, man atleistina" vis dar nekeisdamas veido išraiškos. - O kas sakė, kad man nepavyks, a? - dirbtinai nusišypsojo, pagaliau iškeldamas lazdelę.
Vyras, išgirdęs paskutinius Kajaus žodžius, nuoširdžiai nusijuokė.
- Žinai, tu kvailesnis negu pasirodei iš pirmo žvilgsnio. Nuo kada mes žudome tam, kad aukai ar stebintiems būtų įdomiau? - ramiai uždavė labiau jau retorinį klausimą svarstydamas, ar jau laikas burtažodžiui.

Kajus vis dar šypsojosi.
- Kvaili Mirties Valgytojai. Man nerūpi, dėl ko jūs žudote. Man nerūpi ir jūsų "įspūdingos" karjeros tamsos pasaulyje,- Kajus pavartė akis. - Neteigiu, kad tau nepavyks. Bet tu taip pat nesi tikras, kad pasieksi savo tikslą. O kas jeigu, tik jeigu, aš sugebu daugiau, nei parodžiau? O kas jeigu šiąnakt lavonu tapsi tu, o ne aš?-užbaigė visai tyliai, bet taip, kad vyras išgirstų.
Tuo tarpu apsvaigusio profesoriaus leidžiami žaibai pataikė į kelis besiklausiusius Mirties Valgytojus ir tie akimirksniu parkrito.

Christian su ganėtinai nuobodžia veido išraiška klausėsi Kajaus ir jo išvedžiojimų apie tai, kaip jam visi MV'istai pofik.
- Vaikeli, nebejuokauk. Tu. Kažkoks vos lazdelę nulaikantis penkiolikinis. Ir aš. Christian Jager. Pasižymėjęs juodasis magas, - ramiai, gal netgi kiek per ramiai ir per daug susitvardęs buvo Christian, tačiau dabar pakėlė lazdelę. Vyras jau norėjo ją nutaikyti į Kajų, tačiau jam kirto kažkokie silpni Smito kerai. Susverdėjęs, Christian dėbtelėjo į savo buvusį bendraklasį žudančiu žvilgsniu ir vos susilaikė nešūktelėjęs ko nors brutalaus ir necenzūrinio. Vos tik vėl pasisukęs į Kajų, vyras mostelėjo lazdele ir murmtelėjo "Crucio".

Bet Kajus per plauką išvengė kerų.
- Seni, kam tau terliotis su "pienburniu"?- nusišaipė Kajus.
- Nesutvarkytum tikrų magų, tad klausais manęs, širsti ir puoli? - vaikėzas pašaipiai pakreipė galvą. - Didysis ir baisusis Smaragdo miesto burtininkas prieš penkiolikinį vaikėzą. Mane nukovęs tapsi didis,- sulinksėjo ir nusijuokė.

- Nes čia tėra du suaugusieji? Viena bbž ką išsidirbinėja, o kitas prisirijęs kažko. Nori nenori tenka pripažinti, kad tu iš šito tarpo esi stipriausias. Ir tai toli gražu ne komplimentas, - vyptelėjo, spausdamas lazdelę. Nusprendęs "Mažiau kalbų - daugiau darbų" - pasiuntė Kajaus pusėn "Sectumsemprą".

Kajus vėl pašoko, bet kerai kliudė jo apsiaustą ir tas kartu su marškiniais suplyšo į skutelius.
- Ei, aš už jį paklojau dešimt galeonų!- pasipiktino vaikinukas. -O ir vakaras ne šiltas...
- Tarantallegra!- nusitaikė šis į Mirties Valgytojo kojas.

Bonifacijus pamatė naują kovotoję ir nusprendė pasismaginti. Nusitaikęs paleido [/i]Levicorpus į Viv.Bet buvo užmiršo už nugaros likusi Alexa.
- Expelliarmus! - lazdelė MV'istui išlėkė iš rankų.

Kajus nusprendė pasinaudoti proga ir nukrepęs savo lazdelę į Bonifacijų suriko "Sustink!"
Tada akimis nužvelgė naująją kovotoją.

Žodž, kažkokių kerų stumtelėtas, Smitis įsirėžė tiesiai į ežerą, buvusį jam už nugaros. Po kelių akimirkų išniręs, vaikinas garsiai nusižvengė ir nusiyrė į krantą. Aišku, jis vis dar buvo kažkiek apsvaigęs, bet faktas buvo tas, jog jam niekas nebesilieja, spalvos neverčia jaustis hipiu, o aplink girdimi burtažodžiai nebėra tiesiog ūžesys. Aštas paleido porą kažkokių berods žalių žaibų tiesiai į Christopherį, vis dar nusprendęs nesikišti į Kajaus ir Jager'io kovą.

Smitis, pastebėjęs, kad Eileen ne jų pusėje, staigiai pasiuntė jai kažkokių silpnų kerų, atrodo Rictusempra ar kažkas panašaus. Staigiai pasisukęs į jam siunčiantį kerus Christopherį, vaikinas pats gavo porą. Jo marškiniai staigiai tapo raudonais, tačiau prie tokių linksmumų ir žaizdų įpratęs, Smitis tik sušnypštė iš skausmo ir paleido į priešininką iš kišenės ištrauktą peilį.

Mergina išsisukusi nuo kerų sužaibavo akimis į Smith'ą. Širdis akimirkai sudrebėjo pamačius kraują ant jo marškinių, bet greit išsklaidžiusi mintis, nusitaikė į "švilpikę".
- Stupefy!

Ji silpnai susijuokė ir išsisukusi nuo kerų, kurie kludė jos apiausto skvernus, piktai į ją dėbtelėjo.
- Kaip ironiška ar ne? - prabilo ji. - O juk kažkada vadinomės draugėmis?
Ir nesibodėjusi nieko pasiuntė jos link "Sectumsempra".

- Turiu nuostabius gyvenimo pavyzdžius, - ji mostelėjo galva link Jager'io ir skydiniais kerais išsigynė jos paleistų užkeikimų.
- O tau irgi siūlau. Čia nuostabi atmosfera... Imperio! - riktelėjo nutaikiusi lazdelę į Suz.

Net nežinodamas į kurią pusę šokti merginų kovoje, kadangi abi jam buvo svarbios ir abi jas reikėjo ginti, vaikinas nusprendė nesikišti ir pabandyti pats susirinkti kuo mažiau kulkų. Garsiai nusikeikęs, kai iš Christopherio automato išlėkusios kulkos susirinko į jo petį ir krūtinę (deja nekliudydamos jokių svarbesnių vietų), Smitis kiek susvyravo dėl netekto kraujo kieko, tačiau neprarado koordinacijos. Aštas paskubomis išsitraukė taip seniai rankose laikytą pistoletą ir pajutęs, jog pademonstruoti savo mesitriškumą ir sugebėjimus su šituo metaliniu daiktu bus daug lengviau. Kelis kart nuspaudęs gaiduką, pistoletą nutaikęs į Christopherį, pats bandė išvengti ne jam skirtų žaibų ir kulkų.

Kerai kirto merginos ranką, tad ji pasidengė keletu gilių žaizdų. Nebuvo laiko gydytis, nes bet kuri akimirka buvo svarbi.
- Crucio! - riktelėjo visa gerkle ir paleido keleta žaibų į "švilpikę".